Prireiks laiko, kol išmoksime karo Ukrainoje pamokas

Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio teigimu, karo Ukrainoje pamokos nesunkiai identifikuojamos, tačiau jas išmokti šiek tiek užtruks. „Svarbiausia pamoka – ta, kad geras ir nerūpestingas gyvenimas baigėsi, nes Rusija, pradėdama karą, sugriovė visą saugumo architektūrą pasaulyje. Kiekvienas iš mūsų turime susitaikyti, kad artimiausi dveji metai bus sunkūs ne tik finansine, bet vertybių perkainojimo prasmėmis, – savo nuomonę D.Jauniškis išsakė Birštone, festivalio „Būtent“ dienomis su-rengtoje diskusijoje „Tėvynei ir tiesai: Lietuvos žvalgyba apie atsaką tradicinėms grėsmėms ir naujiems iššūkiams“.

Diskusija „Tėvynei ir tiesai: Lietuvos žvalgyba apie atsaką tradicinėms grėsmėms ir naujiems iššūkiams“.

Diskusijoje taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis apie tai, kokias pamokas privertė išmokti nusikalstamas Rusijos karas prieš Ukrainą, su klausytojais pasidalino ir kiti ekspertai: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. dr. Margarita Šešelgytė bei šio instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.
Pasak VSD vadovo Dariaus Jauniškio, tai, kad Kremliui nepavyko žaibiška „speciali karinė operacija“, sudaužė mitą apie Rusijos pajėgų galybę, antrąja pasaulyje laikyta kariuomenė beviltiškai įstrigo kaimyninės šalies teritorijoje. Tuo tarpu Ukrainos kariai, turėdami nepalaužiamą valią priešintis bei ginti tėvynę iki paskutinio kraujo lašo, įrodė, kad jų neįmanoma nugalėti, nebent būtų nušluoti branduoliniu smūgiu. Todėl, D.Jauniškio įsitikinimu, lietuviams iš ukrainiečių reikėtų mokytis ir patriotizmo, ir gebėjimo gintis. „Net ir informaciniame kare ukrainiečiai laimi 10:0, o tai padeda išlaikyti pasaulio visuomenės dėmesį šiam karui ir užsitikrinti pagalbą sau,“ – pastebėjo jis.
Prof. dr. Margaritos Šešelgytės manymu, karas Ukrainoje Lietuvą pamokė, kaip yra svarbu turėti gerą žvalgybą, surinkti patikimus duomenis, kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimus. „Mes ilgai dvejojome, ar karas prasidės, ir aš pati tuo netikėjau. O JAV žvalgyba, turėdama kompleksą duomenų, teigė, kad karas bus. Putinas tikėjosi „blickrygo“(vok. Blitzkrieg – žaibiškas karas), kad Ukrainoje jį rusakalbiai pasitiks su gėlėmis, o gavosi priešingai, ir tai rodo žvalgybinių duomenų neturėjimą,“ – teigia ekspertė.
Ji atkreipė dėmesį ir į kitas ne mažesnės svarbos pamokas. „Ekonominė ir kitokia šalių priklausomybė nuo totalitarinių režimų yra pavojinga. Kol santykiai geri, galima resursų pigiau nusipirkti, bet jeigu kyla politinė įtampa, toks bendradarbiavimas atsigręžia prieš šalis partneres. Mums tai ne naujiena. Ekonominiai svertai prieš Lietuvą buvo naudojami nuolatos, o Vakarų Europos valstybės to nepajuto, džiaugėsi pigesniais Rusijos ištekliais, sėkminga prekyba su kinais. Manau, kad kiti metai Lietuvai dar bus pusiau sudėtingi, bet bus sunkūs Vokietijai ir kitoms valstybėms, kurių priklausomybė nuo Rusijos išteklių yra labai didelė, – teigia prof. dr. M.Šešelgytė. – Kitas svarbus dalykas yra visuomeninis saugumas. Visuomenė lieka pažeidžiama net ir apribojus tarptautinius ryšius. Juk nesant galimybių paveikti širdis ir protus tiesiogiai, tai galima padaryti naudojantis internetu ir socialiniais tinklais.
Anot ekspertės, nors šiandien Rusija labai susikoncentravusi Ukrainoje, rusiški naratyvai toliau gyvena įvairiose valstybėse, jie skaldo visuomenę ir yra nukreipti prieš demokratijos vertybes, valstybingumą. Vienas iš pavyzdžių – kilęs ažiotažas dėl taip vadinamos Kaliningrado krizės, kuomet net ir didžiųjų valstybių žurnalistai užduodavo vieną ir tą patį klausimą – ar blokuoti Kaliningradą yra proporcingas atsakas. „Tai rodo, kad ir išsilavinę žmonės pasigauna tuos naratyvus ir juos naudoja,“ – pastebi M.Šešelgytė.
Ekspertų teigimu, grėsmių demokratinėms šalims, taip pat ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, nemažėja, atsiranda naujų ir technologiškai sudėtingesnių bei sunkiau atpažįstamų grėsmių, vidinių įtampų, kurias siekia panaudoti prieš Lietuvą autoritarinės, priešiškos valstybės. Tokiomis aplinkybėmis, pasak ekspertų, ypač svarbu stiprinti Lietuvos žvalgybą ir kalbėtis su visuomene, šviesti ją, įgyti jos pasitikėjimą.
VSD vadovas D. Jauniškis apgailestavo, kad Lietuvoje nesugebėta atsikratyti posovietinio sindromo, nes vis dar atsiranda žmonių, kurie linkę atvirai kenkti savo valstybei. Jis išvedė analogiją tarp „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikėjų ir „visuomenininkų“ grupės, kuri 1940 metais važiavo į Maskvą „saulės“ parvežti, ir patikino, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnai yra surinkę veikimo prieš Lietuvos valstybę įrodymus ir pateikę teisėsaugos institucijoms. Jos ir turėtų priimti tam tikrus sprendimus prorusiškai nusiteikusių tautiečių atžvilgiu.
Dr. Nerijus Maliukevičius pabrėžia, kad, kalbant apie šiandienos iššūkius, hibridinį karą, tradicinei žvalgybai ir kontržvalgybai tenka didelė reikšmė: „Manau, kad susidūrus su realybe Rusijos propagandos galios subliuško, nes jos strategija buvo paremta melu. Visgi derėtų kreipti dėmesį ne tik į Kremliaus propagandą, bet ir mūsų pačių gebėjimą komunikuoti. Ypač svarbu, kiek su nacionaliniu saugumu susijusios institucijos geba proaktyviai dominuoti informacinėje erdvėje, pateikti savo įžvalgas, paremtas, kaip JAV ar Didžiosios Britanijos atvejais, tiksliais žvalgybiniais duomenimis, neleidžiant oponentui užvaldyti „eterio“ išgalvotomis istorijomis, melagienomis.“
Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas D.Jauniškis patikino, kad pastaraisiais metais daugiau kalbamasi su visuomene, žmonėms aiškinama, kas yra žvalgyba, kaip ji dirba, atskleidžiami tam tikri niuansai, kurie anksčiau likdavo paslaptyje. „Jeigu kalbėsiesi, aiškinsi, neliksi baubu, kurio visi bijo ir nesupranta,“ – mano jis. D.Jauniškio teigimu, visuomenėje atsiranda daugiau supratimo, palaikymo, ir tai išreikšta per pasitikėjimo prizmę. Naujausiais duomenimis, šalies žvalgyba pasitiki 62 proc. gyventojų – o tai ir didelis pasitikėjimas, ir atsakomybė.
Visgi, pasak jo, reikia suprasti, kad žvalgyba buvo ir liks slapta, ji dirba savo metodais ir daugelio surinktų duomenų negali skleisti viešai. „Jeigu žinotumėt, kur yra VSD, tai reikštų, kad jis blogai dirba savo darbą“, – pajuokavo D.Jauniškis.
Kita vertus, jo pastebėjimu, visuomenėje, nepaisant atviresnio ėjimo į ją ir aiškinamojo darbo, vis dar vyrauja nesupratimas, kuo skiriasi valstybės saugumo tarnyba nuo policijos, kokias funkcijas atlieka žvalgyba ir karinė žvalgyba.
„VSD funkcijos griežtai apibrėžtos įstatymais, parlamentine kontrole. Mes esame atsakingi už visus iššūkius žvalgyboje ir kontržvalgyboje, susikoncentravę į veiklą, kuria stengiamės užkardyti visų išorės nedraugų veiksmus čia, Lietuvoje, sužinoti jų kėslus, paslaptis (tai vadinama šnipinėjimu). Kontržvalgyba užsiima vidaus priešų, kurie veikiami iš išorės, kad atliktų diversijas, ieškojimu. Mūsų tikslas – sužinoti, ar jie daro įtaką iš išorės ir už tai mokama, ar tokiu būdu jie tik išreiškia savo galvose susiklosčiusias mintis. Žvalgyba neturi ikiteisminio tyrimo teisės, tam tikrais momentais tai atlieka kriminalinė žvalgyba. Nepersekiojame žmonių už jų įsitikinimus, mes tik surenkame informaciją ir ją perduodame arba sprendimų priėmėjams, arba atsakingoms institucijoms, kurios susistemina duomenis, inicijuoja ikiteisminį tyrimą, skiria nuobaudas, – praskleidžia vadovaujamos tarnybos darbo užkulisius VSD vadovas.
Politikos ekspertė Margarita Šešelgytė, kalbėdama apie rizikas būti paveiktiems iš išorės, sako, kad demokratinėse šalyse, skirtingai nuo autokratinių režimų, remiamasi laisve ir atvirumu, todėl žmonės gali laisvai, nevaržomai reikšti savo nuomonę. „Bet tuo pačiu tai tampa silpnybe, nes išorės jėgos skverbiasi per mūsų atvirumą ir bando paveikti visuomenę, jos randa atsaką per įvairius judėjimus, kurie remia sąmokslo teorijas. Taip valstybės viduje sukelia nepasitenkinimą, chaosą, politinės sistemos nestabilumą. Šioms įtakoms galima pasipriešinti visuomenėje ugdant kritinį mąstymą,“ – tvirtina M.Šešelgytė.
Informacinių karų ekspertas dr. N.Maliukevičius tikina, kad įrankius, kaip atsirinkti faktus ir atpažinti melagingas naujienas bei manipuliacijas, visuomenei reikia įduoti nuo mažens.
Jo manymu, mūsų ugdymo sistemai reikia sugrįžti prie klasikinio švietimo, kurio pagrindas yra logika ir retorika – būtent tuo paremta propaganda. „Jeigu mokyklose vyresniųjų klasių mokiniams nebus įdiegtas privalomas kursas, beliks diskutuoti toliau. Reikia politinės valios ir ministro iniciatyvos, nes iki šiol viskas vyksta diskusijų lygmenyje, o lankymasis lenkų bei rusų mokyklose neišsprendžia klausimo esmės,“ – įsitikinęs ekspertas.
D.Jauniškio nuomone, Lietuvos piliečiai yra pakankamai sąmoningi, kad atpažintų grėsmes ir gebėtų atsirinkti, kur yra melagienos: „Karas Ukrainoje parodė, kokie esame patriotiški ir galintys susitelkti. Lietuviai yra stiprios dvasios tauta, dar prisimenanti sovietmečiu išgyventą siaubą. Valstybės saugumo departamento pranešimų linija gauname daug informacijos, tai parodo, kokie pastabūs, patriotiški ir aktyvūs yra piliečiai.“
Kaip kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų prisidėti prie nacionalinio saugumo? Prof. dr. Margarita Šešelgytė svarsto, kad labai svarbus pilietiškumas ir sąmoningumas. Pasak jos, kiekvienas žmogus turi paklausti savęs, ar elgiasi tinkamai, kad valstybėje būtų apsaugota demokratija. Ji linkėjo net ir sunkmečiu nepasiduoti manipuliacijoms iš šalies, nesuteikti platformos sumaištį valstybėje keliantiems judėjimams.
Dr. N.Maliukevičius teigia, kad pereinamuoju technologijų proveržio metu, kuomet šalia tradicinės žiniasklaidos veikia „youtubiniai“ kanalai, sąlygojami tam tikrų projektų, vartotojams tampa iššūkiu iš savotiško informacinio šiukšlyno atsirinkti patikimus žinių šaltinius. Todėl jis įspėja, kad laukia klaidų ir patirties kelias, kol mes galiausiai išsiaiškinsime, kas yra patikima ir turi „tvirtą stuburą“.
Ekspertai diskusijoje kalbėjo ir apie neraminančius procesus. Anot jų, ekonominės problemos – tai rimta grėsmė, prieš kurią atsilaikyti reikės visuomenės susitelkimo ir psichologinio atsparumo. Juolab kad, kylant nepasitenkinimui, priešiškos valstybės naudosis visomis įmanomomis priemonėmis, kad sukeltų neramumus. VSD vadovas D.Jauniškis apeliavo į piliečių sąmoningumą ir rekomendavo susilaikyti nuo kelionių į Rusiją bei Baltarusiją, siekiant įsigyti pigesnių cigarečių, kuro ir alkoholio. Anot jo, mūsų šalies piliečiai gali atsidurti tokiose situacijose, kuriose juos bus bandoma paveikti, užverbuoti, „išplauti smegenis“.
Lietuvos žvalgyba ir ekspertai kvietė Lietuvos gyventojus nepasiduoti priešiškai propagandai, susitelkti ir visiems kartu išgyventi laukiančius nelengvus metus.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Esu saugus, kai žinau.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.