„Mokslinių tyrimų išskaidymas nieko gero neduos…“

Jeigu šiandien kurortinių savivaldybių ir sanatorijų, viebučių, SPA centrų bei turizmo įstaigų vadovų paklaustum, ko jie labiausiai pasigenda kasdieninėje veikloje, ne vienas jų pasakytų: įstatymo.
Įstatymo, kuris Birštono savivaldybės merės, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentės Nijolės Dirginčienės teigimu, suteiktų Lie-tuvos kurortų ir kurortinių teritorijų statusą turinčioms savivaldybėms daugiau stabilumo bei garantijų ir užtikrintų veiklų tęstinumą. Dabar gi kurortų ir kurortinių teritorijų veiklą reglamentuoja beveik dvidešimt skirtingų teisės aktų.
Vakarų šalys jau seniai turi tokį svarbų įstatymą, nes gerokai anksčiau suprato, kad dėmesys turizmui turi būti išskirtinis, kad kurortai yra ne tik šalies vizitinė kortelė, bet ir ženklią pridėtinę vertę kurianti ūkio šaka.
Beje, kaip priminė Birštone vykusio Seimo Ekonomikos komiteto išvažiuojamojo posėdžio metu šio komiteto narys Mindaugas Skritulskas, ir Lietuva turėjo… prieš 90 metų. Dar apie 1922-uosius metus, vos pradėjus kurtis pirmiesiems kurortams, tuometinė Lietuvos vyriausybė suprato jų apsaugos bei vystymosi strategijos svarbą.
Vėliau, sovietmečiu kurortų veikla buvo aiškiai reglamentuota, ją koordinavo Kurortų valdyba. Po Nepriklausomybės atkūrimo, keičiant teisės aktus, buvo pradėta kalbėti ir apie Kurortų įstatymą. Tačiau, kaip pažymėjo dauguma Birštone vykusio posėdžio dalyvių, tik kalbėta, nes bandymai sukurti teisinę bazę buvo neišgirsti.
Sakoma, kad viltis miršta paskutinė. Birštone posėdžiavę Seimo nariai, Kurortų asociacijos ir kurortų bei kurortinių teritorijų statutą turinčių savivaldybių atstovai viliasi, kad dabar parengtas Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas po diskusijų pasieks Seimo posėdžių salę ir bus priimtas.
Kodėl reikia dar daugiau diskusijų? Kompromiso paieškas sukėlė Vyriausybės teisininkų parengta išvada, kuri pasirodė ilgesnė nei pats įstatymas.
Viena iš svarbiausių nuostatų, kliuvusių Vyriausybės išvadų rengėjams, buvo dėl Nacionalionio mokslinių tyrimų centro steigimo. Ją posėdyje akcentavo ir Vyriausybės poziciją gynęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis. Jo nuomone, kurortologiniai tyrimai galėtų būti vykdomi iš Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, o gal ir savivaldybių projektų.
Tačiau Seimo narių Andriaus Palionio, Laimos Mogenienės ir kitų pasisakiusiųjų nuomone, tyrimų išskaidymas nieko gero neduos. Pasak jų, būtinas tęstinumas ir bendri tyrimai visiems kurortams, nes tik sistema duoda bendrą vaizdą ir gali tinkamai reprezentuoti, kuo naudingi ir išskirtiniai yra Lietuvos kurortai.
Posėdyje buvo diskutuojama ir apie finansavimo, reikalavimų palengvinimo, metodinio bendrumo, įvaizdžio formavimo, papildomų dotacijų atvykstančiajam turizmui, žemės sklypų formavimo bei kitais tarptautinio turizmo ir unikalių sveikatos paslaugų teikimo klausimais, kurių sprendimas pirmiausia ir priklauso nuo itin reikšmingo ir reikalingo įstatymo priėmimo.
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.