Pavojai, tykantys internete, ne visada lieka tik internete…

Tinklas

Siekiant išsiaiškinti paauglių nuomonę apie internete kylančias grėsmes ir saugų elgesį virtualioje erdvėje, 2020 m., vykdant Saugesnio interneto projektą, Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko kiekybinį internetu besinaudojančių paauglių tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog beveik kas antras jaunuolis internete yra susidūręs su vienokiomis ar kitokioms grėsmėmis.

Vaikų linijos atstovė, psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionienė.

Dėl paskutinį dešimtmetį vykusio išmaniųjų technologijų proveržio jaunoji karta tikriausiai jau nėra mačiusi pasaulio be kompiuterių, telefonų ar interneto, ji netgi yra vadinama interneto ir socialinių tinklų karta. Tačiau dažnas jaunuolių susidūrimas su virtualiomis grėsmėmis verčia susimąstyti, ar ta karta iš tiesų „pažįsta“ internetą ir žino, kaip jame elgtis?
Anot Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skaitmeninių paslaugų departamento Saugesnio interneto skyriaus patarėjo Viliaus Nakučio, 2020 m. Saugesnio interneto projekto apklausos rezultatai rodo, jog 73 proc. apklaustų 14–18 m. asmenų pripažįsta, kad internete slypi grėsmės ir pavojai ir tik 9 proc. turi priešingą nuomonę. Absoliuti dauguma (94 proc.) respondentų mano žinantys, kaip saugiai naudotis internetu, tačiau tik 38 proc. pareiškė tvirtai žinantys, kaip tai daryti. „Mūsų bendravimo su jaunimu patirtis rodo, kad jaunesnioji karta pasitiki tuo, kas vyksta virtualioje erdvėje, todėl jaunuoliai dažnai net nesusimąsto, kaip reikia elgtis (ar nesielgti) internete, kad jame galėtų būti saugūs“, – sako V. Nakutis.
Nors Lietuvos visuomenei, ypač jauniesiems piliečiams, dar trūksta informacinio raštingumo ir medijų žinių, grėsmės internete nėra naujas reiškinys. Pasak RRT eksperto, dar 1999 metais Europos Komisija inicijavo Saugesnio interneto centrų atsiradimą visose Europos Sąjungos šalyse, kurių pirminis tikslas buvo sukurti saugesnę interneto aplinką vaikams, mokytojams, tėvams bei šviesti visuomenę, ypač mokyklų bendruomenes, kaip saugiau naudotis internetu.
Lietuvoje toks centras veikia jau 17 metų, tačiau, vaikams vis daugiau laiko praleidžiant internete bei modernėjant technologijoms, grėsmių tik daugėja. Vaikų linijos savanorių mokytojos, psichologės Jurgitos Smiltės Jasiulionės teigimu, tuo stebėtis nereikėtų, mat, kaip vaikai bendrauja realiame gyvenime, taip jie bendrauja ir virtualioje erdvėje. „Naivu tikėtis, kad užauginsime vaikus, kurie nebus susidūrę su grėsmėmis internete. Lygiai taip pačiai negalime tikėtis, kad mūsų vaikai nepatirs sunkumų realiame gyvenime. Jie tikrai susidurs su tam tikrais iššūkiais, tad labai svarbu su jais apie tai kalbėtis“, – sako J. S. Jasiulionė.
Internete tykantys pavojai gali persikelti ir į realų pasaulį. V. Nakučio pastebėjimu, karantinas ypač padidino elektroninio sukčiavimo mastą, kai žmonės praranda savo asmens duomenis arba pinigus (duomenų vagystės, finansiniai sukčiai ir pan.). O vaikams ir jaunimui labai skaudi elektroninių patyčių problematika. „Ir nors patyčios vyksta elektroninėje erdvėje, dažnai jos persikelia ir į realų gyvenimą. Kita problema – seksualinis viliojimas internete, kai bendraamžiu apsimetęs suaugęs asmuo įgyja nepilnamečio pasitikėjimą, paprašo atsiųsti jo apsinuoginusio, o vėliau dar intymesnių nuotraukų. Jei vaikas/jaunuolis atsisako tai daryti, jis gali būti šantažuojamas, kad apie šias nuotraukas sužinos jo draugai, artimieji. Dar vienas pavojus – eiti į realų susitikimą su savo nauju internetiniu draugu. Tai gali būti ne tas žmogus, kuriuo jis prisistato internete, tad ir pasekmės gali būti liūdnos. Todėl tėvai neturėtų išleisti vaikų į tokius susitikimus, kol patys neįsitikino, kas tai per draugai“, – apie galimybes virtualioms grėsmėms persikelti į realų pasaulį pasakoja RRT atstovas.
Kita vertus, kaip pastebi psichologė J. S. Jasiulionė, iš tiesų visai nesvarbu, ar patyčios vyksta realiame gyvenime, ar elektroninėje erdvėje, jos vis tiek vienaip ar kitaip „persmelkia“ visą jaunuolio kasdienybę. Pasak Vaikų linijos atstovės, būtent patyčios ir sekstingas (sekstingas – tai virtuali grėsmė, kai asmenys internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose dalijasi intymaus turinio vaizdais bei žinutėmis, kurie dažnai būna paviešinami, – aut. p.) yra viena dažniausių virtualiame pasaulyje kylančių problemų, su kuriomis į emocinės pagalbos tarnybą kreipiasi jaunuoliai.
Beje, nepaisant to, kad internete nukenčia ir berniukai, ir mergaitės, Vaikų linijos patirtis rodo, jog su seksualinio pobūdžio pavojais daugiausia susiduria paauglės. Jos kur kas dažniau sulaukia įvairių intymių kvietimų, pasiūlymų, prašymų atsiųsti intymaus turinio nuotraukų ir pan. nei vaikinai.
Paklausta, ką jaunoji karta turėtų žinoti apie saugų elgesį internete ir kaip išvengti jame tykančių pavojų, psichologė pastebi, jog vaikai išties nemažai žino, kaip saugiai elgtis virtualioje erdvėje, tačiau jauną žmogų ypač veikia emocijos ir, kai jos pagauna jauną asmenybę, budrumas ir saugumo instinktas sumažėja ar visai dingsta. Todėl svarbu, kad saugaus elgesio internete taisykles žinotų ne tik vaikai, bet ir tėvai. Ir ne tik žinotų, bet ir jas „diegtų“ savo atžaloms nuo jauno amžiaus, lygiai taip pat, kaip tai daro prieš išleisdami į gatvę. „Kai vaikui duodame žiūrėti filmukus, kai jis pats jau „lenda“ į „Youtube“ ir pan., tėvai turi pradėti kalbėti apie saugų elgesį internete. Tai yra nuolatinis procesas, kuris turi prasidėti nuo ankstyvo amžiaus, nes šiais laikais vaikai tikrai labai anksti pradeda naudotis technologijomis“, – sako J. S. Jasiulionė.
Visgi, jeigu nutiko taip, jog virtualioje erdvėje jaunuolis susidūrė su sukčiais, priekabiautojais, patyčiomis ir kitomis problemomis, nereikia vaikų barti ar kaip nors bausti. Tokiu atveju labai svarbu rasti žmogų, su kuriuo jauna asmenybė galėtų pasikalbėti. Tai gali būti tėvai, mokytojai, socialiniai pedagogai, psichologai, kiti specialistai, o jeigu tokio žmogaus šalia nėra, emocinę paramą galima gauti, paskambinus į Vaikų ar Jaunimo linijas.
„Vaikas nėra kaltas dėl kitų žmonių netinkamo elgesio, todėl, įvykus kokiai nors nemaloniai situacijai internete, labai svarbu vaiko neįžeidinėti ir niekuo jo nekaltinti. Tokiais atvejais ypač svarbu, kad tėvai ar kiti suaugusieji būtų prieinami pokalbiams, vaikų nesmerktų ir nebaustų, o padėtų jiems išspręsti sunkumus. Kai vaikas žino, kad jo laukia neigiamos pasekmės ir bausmės, kreiptis pagalbos darosi labai baisu, tuomet jis bando suktis pats. Deja, tėvai iki šiol labai dažnai baudžia vaikus dėl kilusių sunkumų internete: atima kompiuterį, telefoną ar neleidžia naudotis internetu. Reikėtų suprasti, jog, kaip ir gyvenime, taip ir virtualiame pasaulyje vaikai smalsauja ir tyrinėja“, – patarimais, kaip padėti internete nukentėjusiems vaikams, dalijasi psichologė.
J. S. Jasiulionė taip pat atkreipia dėmesį į atvejus, kai internete pažeidžiamos vaikų teisės: jaunuoliams yra grasinama, daromas spaudimas daryti tam tikrus dalykus ar platinami jų duomenys. „Tokiais atvejais galima įtarti, jog yra vykdomas nusikaltimas, todėl būtina kreiptis į teisėsaugos institucijas. Jeigu kreiptis tiesiogiai nedrąsu, tai galima padaryti ir internetu, adresu: www.epolicija.lt“, – sako Vaikų linijos atstovė.
Svarbu paminėti, jog, naršydami internete, nepilnamečiai asmenys labai dažnai susiduria ir su žalingu turiniu. Žalingas turinys pavojingas tuo, jog jis gali pakenkti fizinei ir psichologinei jaunuolio sveikatai ar netgi gyvybei. Psichologės teigimu, tokio turinio tendencijas dažnai diktuoja laikmetis: dar prieš keletą metų ypač populiaru buvo dalintis islamo kovotojų medžiaga, o dabar vaikus pasiekia šiurpūs vaizdai iš karo zonos Ukrainoje. Kaip pastebi psichologė, nepaisant laikmečio diktuojamų tendencijų, pornografinė medžiaga visuomet buvo aktuali, o socialiniuose tinkluose žalingas turinys neretai slypi tam tikrose grupėse, kuriose skatinama badavimas, savižala ir netgi savižudybės.
„Kalbant apie mažiausius, yra svarbu, kad vaikas pasiektų tik tą turinį, kurį atrenka tėvai, taip pat reikėtų riboti prie ekranų leidžiamą laiką. Vaikams augant, svarbus tampa edukacijos momentas: internete būti kartu ir atsakyti į vaikams kylančius klausimus, padėti suprasti, kas yra saugu ar nesaugu internete, susikurti naudojimosi įrenginiais ir internetu taisykles. Galima taikyti ir technines interneto turinio filtravimo priemones, tačiau jos nepakeis bendravimo ir saugumo taisyklių mokymo. Reikia padrąsinti vaiką visuomet pasisakyti suaugusiajam, jei kas nors internete privertė jį jaustis blogai, kviečia susitikti, dalintis asmenine informacija ar nuotraukomis. Patarti vaikams nesidalinti asmenine informacija su nepažįstamaisiais, elgtis pagarbiai, neįžeidinėti, priminti vaikui, kad tai, kas yra nepriimtina realiame pasaulyje, yra netinkama ir internete. Taip pat svarbu išmokyti vaikus kritiškai vertinti informaciją, su kuria susiduria internete, paaiškinti, kaip ieškoti patikimos informacijos“, – apie vaikų edukacijos būdus pasakoja V. Nakutis.
Anot RRT eksperto, nors tyrimai rodo, jog dauguma (90 proc.) 5–18 m. vaikus auginančių tėvų laikosi nuomonės, kad internetas gali kelti grėsmę jų atžalai, tik 75 proc. tėvų nuolat domisi, ką jų vaikas veikia internete.
Tiesa, V. Nakučio pastebėjimu, pastaraisiais metais matoma teigiama tendencija – kuo toliau, tuo labiau tėvai supranta išmaniųjų technologijų įtaką savo vaikams, todėl vis labiau domisi neigiamomis technologijų pasekmėmis, kokie pavojai ten tyko ir svarbiausia – ką daryti, norint jų išvengti.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Jaunimo skveras. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.