Vienintelė reali tikrovė yra ši akimirka…

Didėjant gyvenimo tempui pastaruoju metu visuomenėje dažnai diskutuojame, kaip išlaikyti gerą sveikatą, kokia turi būti sveika gyvensena, gilinamės į mitybos subtilumus, analizuojame, kaip gyvename, elgiamės, kas mes esame, neriame į sudėtingus psichologinius aspektus. Mokslas vis daugiau dėmesio skiria ilgaamžiškumo klausimams. Gal dėl to tai vyksta, kad pasaulis senėja ir šie klausimai darosi vis aktualesni. Tad kur ta amžiaus riba šiandien… stebime, kad kiekvienam ji skirtinga, nes skirtingi mes ir skirtinga mūsų gyvensena. Paanalizuokime pasaulio ilgaamžių gyvenimo būdą, jo dėsningumus, leidžiančius iki gilios senatvės išsaugoti gerą sveikatą, veiklumą ir gyvenimo džiaugsmą.
Kanadiečių medikai gerantologai, sveikos gyvensenos tyrinėtojai B.Dž. Ir K.Vilkoksai bei japonų kardiologas ir gerantologas M.Suzukis atliko nuostabų darbą: jie 25 metus stebėjo ilgaamžiškumu ir puikia sveikata garsėjančius Okinavos salos gyventojus. Tyrinėjimo sritis buvo ypatinga japonų gyvensena ir sąlygos, dėl kurių Japonijos gyventojų trukmė ilgiausia pasaulyje. Mokslininkai padarė išvada: gera sveikata ir ilgas gyvenimas nėra vien okinaviečių privilegija. Gyventi, kaip žmonės gyvena Okinavoje, yra kur kas paprasčiau, maloniau ir prasmingiau, jeigu laikysimės visai paprastų mitybos taisyklių ir išsiugdysime sveiką požiūrį į save bei pasaulį.
Ir štai kas įdomu. Vienas iš svarbių ilgaamžiškumo aspektų – Okinavos gyventojų santykis su laiku. Japonams, kurie didelį dėmesį kreipia į visas smulkmenas ir garsėja pedantizmu, viskas turi savo vietą ir laiką, viskas paklūsta eiliškumui. Saloje gyvenimas tiesiog teka savo tempu ir tarsi pats nustato, kaip jam eiti į priekį. Laikas jiems yra draugas, o ne priešas. Jie turi savo laiko filosofiją. Okinavos laikas yra savita objektyvi tikrovė, kurios požymis toks, kad žmonės visur ir visada vėluoja. Ir kuo ilgiau tyrinėtojai gyveno Okinavoje, tuo dažniau savęs klausdavo, ar laikas nėra ta stebuklinga priemonė, kuri saugo salos gyventojus nuo streso. Atsirado abejonė, ar skubos kupinas mūsų vakarietiškas gyvenimas iš tiesų yra pats geriausias egzistavimo būdas, ar stresas tikrai yra „natūrali“ mūsų gyvenimo dalis?
Kur glūdi socialinės streso šaknys“ Mėgstamiausias okinaviečių posakis: „Nesijaudink ir viskas susitvarkys“. Mes dažnai susiduriame su savo psichologinėmis būsenomis, kaip nuolatiniu nerimu, nemiga, raumenų įtampa, negalėjimu susikaupti ir kitomis bėdomis. Kelis dešimtmečius vykdyti tyrimai atskleidė socialinių ir kultūrinių veiksnių įtaką psichikos sveikatai. Štai, valgymas lazdelėmis ar metaliniais šaukštais ir šakutėmis. Širdies ir kraujagyslių sistemai naudingiau valgyti lazdelėmis, tačiau protas nenusileidžia. Viskas priklauso, kur esame gimę – Vakaruose ar Rytuose. Tas pats ir apie stresą – vienos visuomenės formuoja vertybes ir elgseną, kur gyvenimas nuolat būna kupinas streso, o kitos – stresui vietos nebelieka.
Mes, vakariečiai, esame priversti taikstytis su nuolatiniu stresą keliančios informacijos srautu: kiaurą parą bombarduoja įvairiausios reklamos, perspėjimai apie gręsiančius pavojus, o visos šios informacijos potekstė yra reklama: „Jūs negalėsite išsiversti neįsigiję šio naujausio gaminio“. O kur dar dienos naujienos, kurios taip pat turi savo misiją. Pagalvokite, dėl ko jums pranešama viena ar kita naujiena? Kas už to glūdi? Ar visos naujienos jums tikrai reikalingos?
Stresas tapo mūsų kasdieniniu reiškiniu. Naujos technologijos sukūrė ir naujus streso šaltinius. Todėl dabar nesiliauja įvairios viena kitai prieštaraujančios diskusijos apie streso valdymo būdus. Tačiau dauguma ekspertų sutaria, kad stresas yra tiesiog susijęs su mūsų požiūriu į laiką. Tad kas kelia sumaištį ir trikdo mūsų sveikatą? Ar ne užsidegimas kuo daugiau nuveikti per trumpesnį laiką, nes mūsų užkeikimai: „Laikas – pinigai“. Šeima, draugai, poilsis, menas, pramogos lieka antrame plane, nes tiems dalykams gaila laiko, reikia skubėti ir kalti pinigus.
Mes, vakariečiai, sergame skubėjimo liga, kuri yra mūsų epochos nelaimė. Pagrindinis šios ligos požymis yra baimė nespėti, nuolatinis jausmas, jog pritrūks laiko visiems numatytiems reikalams atlikti. Dėl to tampame nekantrūs, dirglūs, nesąmoningai stengiamės padaryti tobulai, nuolat kas nors nesiseka, amžinai nebespėjame ir pan. Siekdami žūtbūt nugalėti ir demonstruodami liguistą darbštumą, dažniausiai tampame sunkiai sukalbami, valdingi, ciniški. Nuo mažumės mus ragina žiūrėti į priekį, užsibrėžti tikslus, planuoti ateitį. Tam teikdami pernelyg daug reikšmės, nesugebame tinkamai reaguoti į jau egzistuojančias problemas ir kuriame naujas, atimame iš savęs galimybę matyti amžinus, nekintančius dalykus ir visai nesirūpiname sveikata šiandien.
Nuolatinis nerimas ir pernelyg stiprus jaudulys kenkia sveikatai ir net gali baigtis mirtimi. Taip pat jaudulys ir nerimas didina vėžio, širdies ligų, insulto riziką. Neigiamos emocijos žmogaus organizmą verčia išskirti chemines medžiagas, galinčias užkimšti arterijas, sukelti kraujagyslių spazmus ir kitus sveikatai pavojingus sutrikimus. Tačiau ne visoks stresas būna blogas. Geras stresas kasdieniniame gyvenime netgi padeda – jo dėka įstengiame priimti iššūkius ir mobilizuoti organizmo jėgas, kai tai būtina.
Pats terminas „stresas“ sietinas su bet kokia situacija, kuri sutrikdo vidinę organizmo pusiausvyrą, nes mūsų organizmas turi atitinkamai reaguoti į bet kokį aplinkos reiškinį ir visi reaguojame į jį skirtingai. Reakcija yra itin asmeniška. Pvz., vieniems šuoliai su parašiutu ar kopimas į viršukalnes teikia daug pasitenkinimo, kiti šiurpsta nuo tos minties, arba vieniems patinka būti dėmesio centre, kitiems tai kelia siaubą ir pan. Tačiau šiandien stresą dažniausiai sukelia psichologiniai veiksniai, pvz., konfliktai darbe, šeimoje, tarpusavio bendravimo santykiuose. Ir į tokį stresą organizmo atsakas pasireiškia mažesniu atsparumu ligoms, spartesniu senėjimu, gyvenimo trumpėjimu.
Streso kamuojamiems žmonėms taip pat labiau gresia ir bakterinės bei virusinės infekcijos, opaligė, uždegiminiai žarnyno procesai, padidėjęs kraujospūdis, astma, diabetas, išsėtinė sklerozė, reumatinis artritas, vilkligė ir kt. ligos. Laimei, visada yra išeitis – gebėjimas prisitaikyti, tai yra mokėjimas prisitaikyti prie stresų kupino gyvenimo. Kodėl vieni gali tai padaryti, kiti – ne? Kas tai lemia? Lemia požiūris. Šiuolaikinis gyvenimas kupinas stresų. Ar galime tai pakeisti? Ne. Bet galime valdyti savo streso lygį. Tiesiog, nesijaudinti dėl to, kas neišvengiama. Turime išmokti susitaikyti su sunkumais ir permainomis, kokios jos bebūtų nemalonios iš pradžių. Ilgiau gyvensime.
Dauguma tyrinėtojų pripažįsta, kad sveikos senatvės sulaukia ramūs, draugiški, nekonfliktiški, sąžiningi ir optimistiškai nusiteikę žmonės, O pagrindiniai bruožai, kenkiantys sveikatai – niūrumas, pyktis, nuolatinis kaltės jausmas, liūdesys, baimė, nerimas, depresija, agresija. Beje, psichologiškai lankstūs, sugebantys prisitaikyti ir retai pasiduodantys depresijai Okinavos gyventojai turi ilgas netekčių ir išbandymų istorijas. Tose vietose per Antrąjį pasaulinį karą vyko nuožmiausios kovos – žuvo kas ketvirtas salos gyventojas. Tačiau likę gyvi atsitiesę ir ėmė kurti naują gyvenimą.
Kokius pagrindinius asmenybės bruožus Okinavos ilgaamžiai išsaugo visą gyvenimą? Pasirodo, jiems visiškai nebūdingas laiko trūkumo, skubėjimo ar vidinės įtampos jausmas. Užtat jiems nestinga optimizmo, pasitikėjimo savimi, atkaklumo, valios, todėl nugyvena šimtą ir daugiau metų ir yra geros sveikatos.
Tad pabandykime keisti laiko pojūtį. Laikas – tai judėjimas iš praeities į ateitį. Tarsi tiksintis laikrodis, jis be paliovos ir vienodai juda į priekį. Tačiau dvasiniame pasaulyje laikas – iliuzija. Praeitis mums atrodo reali, nes mes saugome malonius ir skausmingus prisiminimus (draugus, artimus, vietas, kuriose gyvenome, pergales ir nesėkmes), ateityje glūdi vilčių, svajonių arba baimių išsipildymo tikimybė. Dabartis paprastai suvokiama kaip trumputė laiko atkarpa. Tačiau, kai atsikratome kasdienio suvokimo filtrų, staiga suprantame, jog vienintelė reali tikrovė yra ši akimirka. Būtent dabartyje vyksta tikrasis gyvenimas. Tad gyvenkime, vertinkime ir džiaukimės kiekviena akimirka, nes ji nepasikartos…
Parengė Romualda Bartulienė
Šaltinis: B. J.Willcox, D.Craig Willcox, M. Suzuki. Kodėl japonai nesensta. 2022