„Senjorų“ valandos…

Spalis prasidėjo tokiomis „tirštai“ švenčių kupinomis dienomis. Bet Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena dažniausiai tęsiasi visą taip vadinamą „senjorų“ mėnesį. Kas ir kada jau esame tie „pagyvenę“, taip ir nėra iki galo aišku, o kas tie „senjorai“ – dar labiau. Bet nesvarbu – kuo daugiau švenčių, tuo geriau. Taigi ir mano draugė nutarė ta proga pakviesti mane į koncertą, mat tądien dar ir Muzikos diena švenčiama. Susiruošiau, ji jau pakeliui, prie mano namų, laukia ir skambina. „Tuoj, sakau, išeidinėju jau, bet va telefono nerandu, o atrodo pasiėmiau“. Ir verčiu ant laiptelių kalbėdama visą rankinės turinį. Neapsikentusi draugė klausia: „O tai kokio tu telefono ieškai? Ne to, su kuriuo dabar kalbam?“ Susitvardau, surenku rankinės turinį ir lekiu į gatvę. Aišku, draugė nepraleidžia progos patraukti manęs per dantį, aš irgi pasišaipau, bet pykstu ant savęs už žioplumą. Prieiname sankryžą, stabtelim, nes dega raudona šviesa. Bičiulė išsitraukia telefoną ir atsukusi jį į šviesoforą spaudinėja, tarsi su pulteliu perjunginėtų televizorių. Žiūriu ir nieko nesuprantu. „Ai, kas čia su manim darosi, visai pakvaišau. Taigi norėjau perjungti į žalią šviesą, – tarstelėjo kiek susinepatoginusi, bet dar pajuokavo, – jau visai tos technologijos išvarys mus iš proto…“ Širdyje tyliai pasidžiaugiu, kad ne man vienai tokie dalykėliai nutinka.
„Beje, norėčiau tau priminti, kodėl sakei, ne „išeinu“, o „jau išeidinėju“? Čia gi būtasis dažninis laikas, reiškiantis pasikartojantį veiksmą. Ar jau visai su lietuvių kalba susipykai?“, – moralizuoja mano „lituanistė“. Praryju piliulę, bet tuoj atsikertu: „Taigi aš ir sakau, kad išeidinėju. Vieną kartą grįžau pažiūrėti, ar dujos išjungtos, tada pagalvojau, kad gal ir lygintuvo neišjungiau. Na, paskui tie akiniai…“ Ji nustebusi žiūri, žiūri į mane, kol galų gale abi pradedame smagiai kvatotis.
Juokiasi tikriausiai dabar iš mano rašinėlio ten aukštybėse ir šviesaus atminimo lietuvių kalbos mokytoja, kad taip šauniai išsisukau iš situacijos. Beje, dėkui jai, kad išmokė sakyti apie iškeliavusius anapusybėn ne „šviesios atminties“, kaip dažnai dabar pasitaiko. Su mokytojų diena, brangieji! Oi, atrodo ir vėl negerai… „Su“ – rusicizmas. Tad gražios visiems šventės, mielieji mūsų mokytojai!
Koncertas, tiesa, praėjo sklandžiai, be didelių nuotykių, laimingai su bičiule grįžome tą vakarą namo. Kiek ilgiau užtrukau prie savo namo laukujų durų… kol susivokiau, kad telefone renku durų kodą… Deja, mano name dar tokių technologijų pritaikyta nėra. Viena laimė, kad mano draugė to jau nematė. Ir nieko čia nebepadarysi, reikia tik smagiai nusiteikti, nes tokių nuotykių bus vis dažniau. Beje, nusiraminau ir išgirdusi sakant, kad jaunystė duota visiems, o senatvė – tik išrinktiesiems!
Gero ir spalvingo spalio, mielieji!
Jūsų Augustina

Priminimai spalio mėnesiui

Namams…
Kaip nenorėtume su tuo susitaikyti ir save apgaudinėtume viltimi dar ateinančios bobų vasaros, bet ruduo yra ruduo: jo darganos, drėgmė ir tamsėjantis metas verčia ieškoti šiltesnių apdarų, šiltesnių apklotų. Ir čia visi turime skirtingas salygas – vieni savo privačiuose namuose jau gali pasikūrenti, kiti kraustosi iš sodų į butus, kur dar nekūrenama ir gan šaltoka.
Patalynė. Taigi reikia traukti iš podėlių ir šiltesnę žieminę patalynę. Reikia tikėtis, kad ji prieš vasarą buvo išskalbta, išvėdinta ir padėta iki rudens švari. Nors tenka girdėti, kad daugelis storesnių patalų, ypač vilnonių, neskuba plauti ar valyti – pasitenkina išvėdinimu, tačiau specialistai ragina į higieną žiūrėti atsakingiau. Anot jų, pagalves, antklodes ir pledus bent kartą per sezoną būtinai reikia išskalbti arba valyti cheminėje valykloje. Patalynėje, kaip ir kitoje namų tekstilėje, kaupiasi įvairiausi nešvarumai, bakterijos, negyvos odos dalelės, dulkių erkutės, kosmetikos priemonių likučiai, prakaito ir seilių dėmės. Pavyzdžiui, kūno prakaito kvapo neįmanoma panaikinti vien tik vėdinant.
Dabar pats metas išskalbti ir išdžiovinti vasarinę patalynę. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į ženklus etiketėje: į vandens temperatūrą, gręžimo režimą. Specialistai sako, kad skalbiant 60 OC vandens temperatūroje dulkių erkutės ar pelėsis žūva. Tačiau didesnes antklodes, ypač žiemines su pūkais ar plunksnomis, namų sąlygomis išskalbti gan sunku. Kartais tiesiog netelpa į skalbimo būgną arba džiovinant sukrenta pūkai, gerai neišdžiūsta, paprasčiausiai jie prarūgsta. Todėl verta valyti sausai.
Jeigu nutarėte skalbti namuose, patartina rinktis vilnai skirtus skalbiklius, be fermentų – jie nenuplaus riebalinio šildančio pūkų ar vilnos sluoksnio. Vilnonius pledus geriau skalbti įvilktus į užvalkalą – išbyrėję plaukeliai neužkimš sietelių. Džiovindami pagalves ar pūkines anklodes, įdėkite į būgną porą teniso ar džiovinimo kamuoliukų – jie geriau išskirstys pūkus, užpilą. Patartina kelis kartus po 15 min. džiovinimo antklodę išimti, gerai pakratyti ir vėl džiovinti. Prieš padėdami ilgesniam laikymui į spintą ar patalynės dėžę, tikrai įsitikinkite, kad gerai išdžiūvo, antraip supelys ar įsimes grybelis. Pavėdinkite dar lauke, geriau ne kaitrioje saulėje. Patikrinti, ar gerai išdžiūvo galima ir tokiu paprastu būdu – pasverti prieš plovimą ir po jo: jei sveria daugiau – dar yra drėgmės.
Šiuo metų laiku gerai išdžiovinti storą, ypač vilnonę, patalynę, jau sunku. Todėl verta pasinaudoti valyklų paslaugomis. Šiuo metu rekomenduojamas ir ekologiškas valymas – angliavandeniliais. Jis žymimas raide F, yra draugiškas aplinkai, švelnus, tausoja audinius. Tačiau juo patartina valyti naujesnę, nesudėvėtą patalynę.
Neskubėkite pakilę iš lovos ją pakloti – tegul vėdinasi, kol prausitės ir pusryčiausit prie atviro lango, tegul išgaruoja prakaito kvapas.
Vasariniai rūbai – švarūs, išplauti ir išlyginti – taip pat jau keliauja į lentynas, komodas. Pirmiausia peržiūrėkite ir atidėkite tuos rūbus, kurių tikrai žiemą neprireiks. Kai kurios natūralių pluoštų palaidinukės ar marškinėliai gal bus nešiojami ir žiemą, po megztuku ar džemperiu. O gal planuojate atostogas šiltuose kraštuose? Viską apgalvoję, supakavę ir į tolimesnę lentyną padėję dabar nereikalingus, atlaisvinsite vietą žieminiams rūbams. Idealiausia vieta laikymui – tamsi, sausa ir gerai vėdinama.
Kai kuriuos rūbus galima laikyti sulankstytus, tik ne odinius ar storos tekstūros audinių. Trikotažas geriau ir gražiau išsilaiko ir išsilygina pakabintas.
Svarbiausia – padėti rūbus švarius. Prieš plaudami gerai apžiūrėkite kišenes – nustebsite: smėliuko, bilietėlių, monetų ir visokio kitokio turto susikaupę. Vaikų rūbuose rasite ir trupinių, ir saldainio puselę. Galiausiai, pastebėję nors ir mažą dėmelę, galite būti tikri, kad užklydusi kandis ten pasidarys sau puotą. Taigi geriau neatidėlioti, nepatingėti ir pamažu imtis tvarkymo.
Labai gerai naudoti vakuuminius maišelius, kurie sutraukia orą, taip sumažindami rūbų apimtį, sutaupo vietos. Geriausiai jie tinka marškinėliams, lengvoms suknelėms, kelnėms, sijonams.
Batus, basutes nuvalykite drėgnu medvilniniu skudurėliu, nuplaukite padus, išdžiovinkite, prikiškite laikraščių ir sudėkite į dėžutes. Rankines, paplūdimio maišelius ir visokius kitus vasaros aksesuarus taip pat suruoškite laikinoms atostogoms.
Beje, vasarinius lengvus rūbus greičiau sudėvime, todėl verta gerai apžiūrėti ir įsitikinti, ar tikrai norėsite juos vilkėti kitą vasarą. Gal geriau iš karto jų atsisakyti. Vaikų rūbeliai gal jau visai ant išaugimo ribos – verčiau išvalykite ir kam nors atiduokite.

Sodininkui…
Pradedančiajam sodininkui dabar pats darbymetis, jeigu reikia sodinti naujus jaunus medelius. Esame plačiai  rašę apie duobių paruošimą, sodinimą, veislių pasirinkimą. Belieka panaršyti mūsų priminimų archyve. Tačiau svarbu žinoti, kad būtent dabar, spalio mėnesį, reikėtų pasodinti obelis, kriaušes, serbentus, agrastus, avietes. Obelis ir kriaušes sodinkite tokiame pačiame gylyje, kaip ir medelyne, uogakrūmius – kiek giliau, pasodinę nepamirškite prikalti kuoliukų. Jeigu nusipirkote vazonuose kaulavaisinių augalų, juos taip pat metas persodinti į nuolatinę vietą, o skiepijimo vieta turi likti žemėje, kiek giliau. Pavasariui galite palikti sodinukus atviromis šaknimis, taip pat prilenktas uogakrūmių šakas. Tačiau pasodinti turėsite iki išsprogstant pumpurams. 
Jei auginate sode aronijos krūmą, atsiminkite, kad jis greitai sutankėja, todėl būtina dabar išgenėti, pašviesinti vainiką. Lapams nukritus, išpjaustykite visas sausas, nudžiūvusias šakas, nederančius stiebus taip pat pašalinkite. Tiesiog suaugusiame krūme palikite po 10–12 ūglių. Kitais metais krūmas subujos. 
Jeigu jūsų sode auga kelios slyvaitės, tačiau vaisiai ankstyvi, ir jau derlius pasibaigęs, gal verta susidomėti tuo, ką siūlo patyrę sodininkai – tai vėlyvųjų slyvų veislės. Vėliausiai, rugsėjo – spalio mėnesiais, dera vengrinio tipo slyvų veislės „Top Hit“, „Naroch“, „Bluefree“, „Jubileum“ ir kitos. Paprastai jų vaisiai pasižymi desertiniu skoniu, skanūs ir švieži, kauliukai išsiima lengvai, o šeimininkės džiaugsis galėdamos virti uogienes ar džemus su vėlyvosiomis uogomis – spanguolėmis, bruknėmis ar obuoliais. 
Labai derlinga vėlyvoji veislė yra „Čačanska Naijbolje“. Vaisiai stambūs, gražūs, o svarbiausia – skanūs. Tik spalio pradžioje ar kartais kiek anksčiau sunoksta ir puikios  „Empress“ veislės slyvos. Todėl tikrai verta atnaujinti savo sodo asortimentą vienu kitu naujos  veislės sodinuku.
Tačiau nepameskite galvos ir nepulkite pirkti mugėse visko, ką jums siūlo, kuo susižavėjote pagauti reklamos. Labai gerai apgalvokite savo sodo būklę, pasidarykite reviziją ir pasitarę nuspręskite – kokių vaisių ar uogų  šeimai dar reikėtų, o kokių pakanka.

Gėlininkui…
Vėlyvas vėlyvių violetas… Kai jau pradedame atsisveikinti su paskutiniaisiais žiedais, netikėtai puošnia banga gėlynus užlieja vėlyvių violetas. Jų liaunos taurelės užpildo ir atsiradusias erdves po baigusių savo žydėjimą vasaržydžių augalų. Būreliais sužydėję jie puikiai dera prie kitų daugiamečių gėlių – melsvių, raktažolių, gerai atrodo prie takelių, arčiau terasų, kur ir mes dar prisėdame valandėlei kitai pasimėgauti paskutine šiluma, paganyti akis į rudenines spalvas.
Esame rašę ir kalbėję apie šiuos nuostabius rudens augalus, tačiau dar taip dažnai galima pamatyti nustebusį žvilgsnį ar išgirsti klausimą: „Čia krokai?“ Taip, yra ir rudeninių krokų, ne tik žydinčių anksti pavasarį, kaip ir pavasarį žydinčių vėlyvių, kurie rečiau auginami. Tačiau atskirti vienus nuo kitų pirmiausia galima iš to, kad vėlyviai žydėdami neturi nei lapų, nei žiedynstiebio – panašios tik jų taurelės.
Vėlyvių vešli ir dekoratyvi lapija sužaliuoja pavasarį ir vasaros pirmoje pusėje. Vėliau lapai nugelsta, nunyksta, svogūnėliai žemėje ramiai ilsisi ir tik rudenį išskleidžia savo nuostabaus grožio žiedynus. Pradėję kaltis tarsi grybukai iš žemės žiedeliai atrodo keistoki, iš pirmo žvilgsnio – labai trapūs, tačiau ilgai išsilaiko dekoratyvūs, pakenčia ir rudens lietų, ir vėjus.
Vėlyviai (Colchichum L.) – vėlyvinių (Colchicaceae) šeimos daugiametis efemeroidinis gumbasvogūninis augalas. Gentyje yra apie 65 rūšys, natūraliai augančios Viduržemio jūros pakrančių regione, Artimuosiuose Rytuose, Kaukaze, Vakarų Europoje, Vidurinėje ir Centrinėje Azijoje. Augalai paplitę lygumose, kalnuose, stepėse. Manoma, kad kilęs iš Kolchidos (gr. Colchis) – nuodų gamintojos Medėjos gimtinės. Įsidėmėkite – vėlyviai nors ir labai puošnūs, tačiau visos augalo dalys, o ypač gumbasvogūniai, labai ir labai nuodingi, nes turi alkaloido kolchicino. Persodinant svogūnėlius, būtina mūvėti pirštines. Būkit atsargūs, ypač, jei svogūnėlis pažeistas. Skinant žiedus – taip pat, nes gali sukelti išbėrimus ir dermatitą.
Gėlynuose dažniausiai auginami rudeninis ir puošnusis vėlyviai. Rudeninis vėlyvis (C. autumnale L.) dėl vėlyvo žydėjimo nuo seno vadinamas vėlyvu svogūnėliu, vėluožiedžiu, nelaika. Pailgai kiaušiniškas gumbasvogūnis auga giliai 15–20 cm žemėje, apgaubtas juosvomis senomis lapų lapamakštėmis. Šalia senojo gumbasvogūnio vegetacijos metu ima formuotis naujas gumbasvogūnis su trumpu stiebeliu. Rudenį iš to stiebelio išauga žiedai. Žiedų pamatinės dalys pasilieka po žeme. Lapai paprastai sunyksta liepą. Gerokai apnykusius galima kiek anksčiau atsargiai nusukti ir išmesti, nes gėlyno tuo metu jie visai nepuošia.
Gumbasvogūnius galima palikti ramybėje, tačiau po 4–5 metų augalas ims mažiau žydėti, todėl vertėtų kas kelerius metus persodinti, padauginti. Galima iškasti ir kasmet. Jau rugpjūčio pradžioje jie vėl sodinami naujoje vietoje. Nepavėluokite! Atskirkite didelius svogūnėlius nuo vaikučių. Pastaruosius, kad paaugtų, galima pasodinti keleriems metams kiek atokiau, kokioj lysvelėj. Vėlyviai nereiklūs, gerai auga saulėtoje ir pusiau užpavėsintoje vietoje, mėgsta derlingą, kalkingą ar neutralų, laidų, priesmėlio ar lengvo priemolio dirvožemį. Žemę reikia perkasti, pagerinti perpuvusiu pūdiniu. Sodinkite 6–12 cm gyliu, kas 10–15 cm, priklausomai nuo gumbasvogūnio dydžio. Vėlyviai gerai žiemoja, tačiau besniegėmis žiemomis patartina mulčiuoti neutralizuotomis durpėmis, apie 5–7 cm sluoksniu.
Žydėjimu džiaugsitės visą rugpjūtį – rugsėjį, o šiltą rudenį – dar ir spalį. Žiedai – rausvai alyviniai ar violetiniai, taurelės pavidalo, 7 cm ilgio, iš žemės išlenda lizdais po 1–5 žiedus. Dažniausiai mūsų gėlynuose sutiksite tuščiavidurius rudeninius vėlyvius, tačiau savo puošnumu ir pilnaviduriais, kaip vandens lelijų žiedais, gali nustebinti hibridinės veislės „Waterlily“ – rausvai violetiniais, itin stambiais žiedais, ir „Alboplenum“ – baltažiedė veislė, smulkesniais žiedais. Jau plinta įspūdingo grožio veislė „Water Lily“ – baltažiedės veislės „Alboplenum“ hibridas. Vėliausiai rausvai violetiniais žiedais pražysta „Lilac Wonder“, ryškiai rožiniais – „Premier“, alyviniais su baltais viduriukais – „The King“.
Puošnusis vėlyvis (Colchicum speciosum Steven) užauga 25–30 cm aukščio. Gumbasvogūniai yra konuso formos, asimetriški 6–7 cm ilgio, 3–4 cm skersmens, apaugę tamsiai rudais lukštais. Žiedai varpelio formos, stambūs, violetiškai rožiniai, balti. Žiedlapiai 5–7 cm ilgio ir 2,5 cm pločio. Iš puošniųjų vėlyvių nepaprastu baltų žiedų grožiu išsiskiria veislė „Album“.
Vėlyvių gumbasvogūnių galite pasisodinti ir vazonuose, papuošti jų žiedais kompozicijas – lengvai pražysta. Augalą tinka sodinti ir kapuose. Patikėkite – džiaugsitės jo nereiklumu. Net atsargiai iškasę ir persodinę su visais lapais pavasarį, rudenį galite tikėtis puikių žiedų. Plinta ir dauginasi labai greitai, tad negailėkite ir dalinkitės su bičiuliais.

Ruduo virtuvėje…

Mūsų virtuvėse dar tebesklinda uogienių, marmeladų ir įvairių marinatų kvapai – rudens derliaus fiesta! Skubam doroti šiųmetį derlių, kuo daugiau jo atsargų pasiruošti žiemai. Tačiau ir ant kasdienio stalo daržovių patiekalų nestinga: kuriame, fantazuojame, deriname…

Virtinukai su moliūgu ir pelėsiniu sūriu
Reikės: 500 g moliūgo minkštimo, 350 g bulvių, 300 g miltų, 150 g pelėsinio sūrio, 1 kiaušinio, 100 g sviesto, 100 g parmezano, 200 ml grietinėlės, kelių šalavijo šakelių, trupučio smulkinto muskato, druskos.
Bulves išvirkite, nulupkite ir sugrūskite. Moliūgą nulupkite, išimkite sėklas, supjaustykite plonais griežinėliais ir kepkite 200 OC orkaitėje apie 15–20 minučių. Iškepusį moliūgą sutrinkite, sumaišykite su trintomis bulvėmis, miltais, išplaktu kiaušiniu. Berkite druską, žiupsnelį muskato. Suminkykite gerai, iki vientisos masės. Padalinkite tešlą į kelias dalis, suformuokite juosteles ir supjaustykite gabalėliais po 2 cm. Tešlos gabaliukus pakočiokite ir dėkite ant paplotėlio truputį pelėsinio sūrio. Užspauskite kraštus ir suformuokite rutuliukus.
Dėkite virtinukus į verdantį vandenį, iškilusius dar pavirkite 3–4 minutes.
Padažui išlydykite sviestą keptuvėje, įdėkite šalavijo ir pakepinkite, kol pasklis jo kvapas. Sudėkite likusį pelėsinį sūrį, supilkite gretinėlę, išmaišykite, sudėkite čia ir išvirtus virtinukus, pakepinkite šiek tiek.
Šis daugeliui iš TV ekranų mums pažįstamo Gian Luca Demarko pasidalintas itališkas receptas labai paprastas, ir mūsų lietuviškam skoniui labai priimtinas. Skanaus!

Tarkuotų bulvių pica su pomidorais
Reikės: 1 kg miltingų bulvių, 1 šaukšto citrinų sulčių, 3 kiaušinių, 500 ml grietinėlės, 4 šaukštų baltojo vyno, 1 šaukštelio druskos, žiupsnelio cukraus, 100 g šviežiai tarkuoto ožkos sūrio, 1 šaukštelio raudonėlių, 200 g mozarelos, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, dar aliejaus kepimui.
Nuskustas bulves sutarkuokite smulkia tarka, į tarkius įmaišykite citrinų sultis ir suverskite į tankų sietą. Gerai nuvarvinkite.
Kiaušinius išplakite su grietinėle, vynu, druska, cukrumi, ožkos sūriu ir sutrintu raudonėliu. Plakinį įmaišykite į bulvių tarkius. Visą masę supilkite į aliejumi išteptą apvalią keptuvę ar kitą formą ir pašaukite į 200 OC įkaitintą orkaitę. Kepkite apie pusvalandį. Po 15 min. kepimo galite paplotį pridengti kepimo popieriumi.
Pomidorus nuplaukite, nušluostykite sausai, išpjaukite kotgalius, supjaustykite griežinėliais. Mozarelą taip pat supjaustykite griežinėliais. Po pusvalandžio tarkių papločio kepimo išdėliokite pakaitomis ant jo mozarelos ir pomidorų griežinėlius, apšlakstykite aliejumi ir paskrudinkite picą dar kokią 20 minučių.
Galite tokią picą kepti ir ant įprastos mielinės tešlos. Bet paragauti tarkinės – verta!