Mano kraštas – Prienai
Beatričė Mendelytė (Kaunas):
– Šiuo metu grįžti į Prienus neplanuoju, nes Kaune ne tik studijuoju, bet ir dirbu. Tačiau man patinka mažesni miesteliai, jų ramybė, o didmiestyje tai labai sunku rasti, todėl neatmetu galimybės, kad ateityje galbūt grįšiu į Prienus. Tai padaryti tikrai paskatintų galimybė čia studijuoti, dirbti norimą darbą, galbūt daugiau parduotuvių.
Erika Kazlauskaitė (Kaunas):
– Prieš šešerius metus iš Prienų rajono išsikrausčiau gyventi į Kauną. Grįžti į Prienų kraštą neplanuoju dėl labai paprastų priežasčių – Kaune didesnės galimybės susirasti darbą, daugiau uždirbti. Esu jaunas žmogus, todėl noriu mokytis, tobulėti, ir tam Kaune yra palankesnės sąlygos. Čia taip pat paprasčiau realizuoti savo svajones, nes gali greitai susirasti naujų vertingų pažinčių. Taip, gal galimybėms yra „lubos“, bet, kai atvykau į Kauną, nuo pirmų dienų supratau, kad noriu čia pasilikti. Manau, kad norą grįžti į Prienų kraštą paskatintų bent jau didesnės galimybės rinktis darbo vietą.
Labai myliu savo gimtuosius namus, kai parvažiuoji atostogų, matai vieną medalio pusę, bet, kai reikia gyventi, viskas yra visai kitaip. Esu kilusi iš Prienų rajono, Jiestrakio kaimo, ir vaikystės namai visada išliks širdy, tačiau, kai iš Prienų rajono persikėliau gyventi į Kauną, atrodė, kad tai kitas pasaulis.
Šiuo metu manau, kad į Prienų kraštą grįšiu tik aplankyti tėvų, bet… gyvenimas nenuspėjamas ir niekada nežinai, kas gali nutikti… Gyvendama kaime nori nenori pažįsti daugumą gyventojų (žinoma, gali užsidaryti tarp keturių sienų, apsitverti mūrine tvora ir nieko nematyti, tačiau tai jau būtų mažų mažiausiai keista). Kaimelių žmonės labiau linkę bendrauti, dalintis, o gyvendama mieste nepažįstu daugiau nei trečdalio laiptinės kaimynų. Nepaisant to, didmiestyje bendravimo netrūksta, čia gausu švenčių, renginių, aktyvių žmonių.
Giedrė Smolskaitė-Ivanova (Vilnius):
– Iš Prienų išvykau studijuoti, o studijas baigiau tik prieš porą metų, Vilniuje sukūriau šeimą. Grįžti gyventi į Prienus galėtų paskatinti galybė objektyvių faktorių, pavyzdžiui: darbo, kūrybos vietos ir paprasčiausias noras kurti gyvenimą Prienuose. Svarbiausia, kad šeima būtų kartu, nes man (bent jau kol kas) svarbiau yra ne kur, o su su kuo.
Kristijonas Raibužis (Vūsterio miestas, Jungtinė Karalystė):
– Į klausimą, ar norėčiau grįžti gyventi į Prienus, galiu atsakyti paprastai ir trumpai – ne, bet tai yra tik dėl mano požiūrio į patį gyvenimą. Prienai – nuostabus mažas miestelis, kuris turi daugybę privalumų, ypač jaunoms šeimoms. Čia yra puikios lauko erdvės šeimoms, puikios mokyklos ir darželiai su savo srities profesionalais (žinoma, taip kalbu iš savo patirties). Visgi aš pats kurti šeimos ar pradėti gyventi sėsliau artimiausiu metu neplanuoju, todėl nematau priežasčių grįžti.
Mano nuomone, jaunimas, kuris išvyksta kitur (dažniausiai tęsti mokslų universitetuose, kolegijose ir t.t.), nori siekti karjeros, būti sėkmingas. Ir nors sėkmę kiekvienas žmogus mato ir supranta savaip, tačiau dažniau ją galima „prisijaukinti“ didesniuose miestuose. Tai ir yra didžiausia problema: Prienuose nematau karjeros perspektyvų ar galimybių augti, kaip asmenybei, savo srities profesionalui. Kaip jaunas žmogus, kuris po studijų turės dirbti apie 40 metų iki pensijos, aš noriu įsidarbinti ten, kur galėčiau kilti karjeros laiptais.
Ir čia bijau, kad lengvų sprendimų nėra. Prienams reikia pritraukti inovatyvų verslą, kuris sukurtų daugiau jaunimui patrauklių darbo vietų. Taip pat reikia aktyvumo jaunimo politikoje, kurio dažnai trūksta. Iš savo patirties žinau, kad Prienuose ne visada palankiai yra pasitinkamos naujos idėjos ir kitokios nuomonės. Kol tai nepasikeis, nežinau, ar Prienai gali tapti patrauklesni jaunimui. Netgi tuo atveju, jei tai įvyktų, reikėtų, kad urbanizacijos banga atslūgtų, ir žmonės vėl norėtų grįžti gyventi į mažesnes vietoves.
Gabrielė Zujūtė (Prienai):
– Nors šiuo metu, baigusi studijas, gyvenu Prienuose, žinau, jog tai yra laikinas etapas. Kol kas dėl išaugusių būsto nuomos kainų gyvenu čia, tačiau netolimoje ateityje planuoju išvykti gyventi į didmiestį. Tokį sprendimą lemia ir darbo vietų, ir įdomesnių veiklų, pramogų, skirtų jaunam žmogui, trūkumas.
Šiuo metu man, jaunam žmogui, Prienai atrodo kiek nykus miestas. Taip, jame patogu gyventi jaunoms šeimoms, nes pačiame mieste yra ką nuveikti su mažais vaikais, yra žaidimų aikštelių, parkų, kur galima pasivaikščiot, darželių, mokyklų ir būrelių mokyklose ar už jos ribų. Be to, tai nėra itin judrus miestas, tad vaikams čia pakankamai saugu. Vyresniems žmonėms Prienuose taip pat patogu: užtenka parduotuvių, vaistinių, kelių vietų, kur galima pasilepinti skaniais pietumis ar vakariene, pasivaikščioti parke, dėl ramių pramogų galima nuvykti į Birštoną. Tačiau man, kaip jaunam žmogui, čia liūdna, nes vienintelė pramoga nemokyklinio amžiaus jaunimui – nueiti į kavinę, bet į ją kasdien juk nevaikščiosi… Jei būčiau vyresnė, manau, Prienus pasirinkčiau gyvenimui dėl ramybės, bet šiuo gyvenimo etapu man norisi didesnio ir įdomesnio miesto, kuriame turėčiau daugiau galimybių rinktis ir darbo vietą, ir tai, kaip praleisti laisvalaikį.
Parengė Rimantė Jančauskaitė