Povandeninis fejerverkas Baltijos jūroje

Dviejų skandinavų šalių – Švedijos ir Danijos – seisminės tarnybos savaitės pradžioje užfiksavo du žemės paviršiaus drebulius Baltijos jūros dugne, netoli Bornholmo salos. Įdomu: toje vietoje, kur seisminiai įvykiai yra ypač mažai tikėtini.
Netrukus paaiškėjo, kad į jūros paviršių veržiasi gamtinių dujų srautas iš povandeninio dujotiekio „Nord Stream-1“ ir „Nord Stream-2“, maždaug vieno kilometro skersmens verpetu jūros paviršiuje, o slėgis magistralėje sparčiai krenta šimtais kartų. Danijos karinės jūrų pajėgos viešai išplatino filmuotus vaizdus iš įvykio vietos, o šalies vyriausybė rekomendavo civiliams laivams apiplaukti įvykio vietą penkių mylių apylanka.
Vokietijos dienraštis „Die Tageszeitung“, remdamasis neįvardytais Danijos kariuomenės pareigūnais, rašė, esą sprogo trys iš keturių jūros dugnu nutiesto dujotiekio gijų (priminsiu, kad du „Nord Stream-2“ vamzdžiai niekada neveikė dėl Europos Sąjungos pritaikytų sankcijų Rusijai po karo Ukrainoje pradžios – jį atsisakyta sertifikuoti). Tas neįvardytas danų pareigūnas specialiai pabrėžė sprogimo aplinkybę ir požymius – „Nord Stream“ vamzdžiai dabar atrodo sumaitoti, tarsi juos būtų kažkas sprogdinęs. „Die Tageszeinžtung“ pabrėžia: nepaisant, kad „Nord Stream-2“ niekada neveikė ir net nebuvo Vokietijos valdžios sertifikuotas, dvi jo gijos buvo pripildytos maždaug 300 mln. kubinių metrų (kub. m) vadinamųjų „techninių“ dujų.
Įvairių pakraipų žinovai Vakarų žiniasklaidoje iškart pateikė tris pagrindines įvykio versijas:
1. Dujų magistralę susprogdino ukrainiečių diversantai esą dėl to, jog Kijivas nenori, kad rusiškos dujos būtų eksportuojamos į Europą Baltijos jūros dugnu, o srautai būtų transportuojami Ukrainos vamzdynais.
2. Dujų vamzdynas sprogo dėl neatsakingo kompresuotų dujų transportavimo, staigiai pakilus slėgiui vamzdyne. Panašių incidentų, prasidėjus karui, būta Ukrainoje, kai rusų dujų sistemos operatoriai, neįspėję kolegų Ukrainoje, padidino dujų slėgį vamzdyne, vamzdžiai trūko ir ukrainiečių monteriai po artilerijos ugnimi magistralę sutaisė.
3. Sprogimą Baltijos jūros dugne sukėlė Rusijos diversantai iš specialiųjų pajėgų, nes Kremlius siekia turėti argumentų, kodėl „Gazprom“ negali transportuoti dujų į ES, be to, siekia dėl incidento apkaltinti Kijivą. Toks įvykis, be to, galėtų sukelti papildomą įtampą Europos dujų rinkoje ir versti spekuliantus dar labiau didinti gamtinių dujų ateities sandorių kainas.
Visos trys versijos turi teisę egzistuoti ir būti aptariamos. Vienok, man labiausiai patinka trečioji. Ji harmoningai įsikomponuoja į Kremliaus veiksmų, vertinant dujų tiekimą į ES, dvejų paskutinių metų laikotarpiu seką. Todėl nenustebsiu, jei per artimiausias kelias dienas paaiškės, kad kažkur, kažkas užfiksavo incidento vietoje plaukiojusį povandeninį laivą ar nedidelį laivelį Baltijos jūroje, iš kurių ir galėjo būti įgyvendinta ši diversija.
Sprogimas „Nord Stream“ magistralėje stebuklingai sutapo su dujotiekio tarp Norvegijos ir Lenkijos „Baltic Pipe“ atidarymu. Lenkija siekia visiškai atsisakyti rusiškų dujų tiekimo ir priklausomybės nuo jų, todėl perka dujas per savo terminalą Švinouščyje, mūsų terminalą Klaipėdoje ir dar nutiesė vamzdį į Norvegiją, kuriuo pumpuos apie 10 mln. kub. m dujų per metus.
Tuo pat metu Vokietijos – didžiausios rusiškų dujų vartotojos ES – kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad jo šalis importo iš „Gazprom“ gali atsisakyti jau š.m. gruodį, nelaukdama visos ES sprendimo dėl atitinkamų sankcijų.
Svarbu tai, kad per porą nuo incidento praėjusių dienų gamtinių dujų kainos svarbiausiose prekybos dujomis vietose Europoje (TTF biržoje Nyderlanduose ir NBP – Jungtinėje Karalystėje) visai nešovė aukštyn, liko palyginti stabilios. Gal taip atsitiks kiek vėliau. „Gazprom“ ta proga pareiškė, esą jos į ES šalis perduodamų dujų srautas tranzitu per Ukrainą artimiausiu metu nesikeis ir sieks 42,4 mln. kub. m per parą.
Tačiau faktas tas, jog Europa, matyt, visiškai susitaikė, kad rusiškų dujų vietos rinkoje tuojau išvis nebeliks ir importą perorientuoja kitomis kryptimis. Klausimas – ar su tuo galutinai susitaikė Vladimiras Putinas?

Rytas Staselis