Birštono krašto muziejaus kolektyvas įstaigos 55-erių metų veiklos sukaktį paminėjo netradiciškai, Birštono bendruomenės narius, kolegas, bičiulius ir kitus svečius pakvietęs į iškylą laivu „Algirdas“. Pasiplaukiojimas Nemunu – bendraujant, nuo denio žvalgantis į rudenėjančias upės pakrantes, mėgaujantis geru oru, klausantis gido pasakojimo apie Birštono kurortą – tai dovana ne tik patiems darbuotojams, bet ir muziejaus steigėjams, kolegoms muziejininkams, Birštono nevyriausybinių organizacijų, įstaigų atstovams, pagalbininkams ir partneriams, su kuriais suveda bendri projektai, edukacijos, renginiai. Pasinaudodama proga, Birštono muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė padėkojo susirinkusiems į šventę už ilgametę partnerystę, pagalbą, palaikymą. Padėkas ir atminimo dovanas už nuoširdų darbą direktorė skyrė ir muziejaus darbuotojams, kurie renka, puoselėja krašto istoriją, rūpinasi jos sklaida.
Anot direktorės Vilijetos Šalomskienės, per 55 metus Birštono muziejuje spėta surinkti beveik 10 tūkst. eksponatų, kurie atspindi šio krašto istoriją. Vietos gyventojai muziejuje lankosi dėl parodų, susitikimų su įdomiais žmonėmis ir pažinimo džiaugsmo jaukioje renginių erdvėje. Nemaža dalis poilsiautojų pažintį su kurortu pradeda nuo muziejaus ekspozicijų lankymo. Anot direktorės, net ir karantino laikotarpiu informacijos šaltinių nepristigo – besidomintiems kurorto praeitimi buvo parengtas pristatymas internetinėje įstaigos svetainėje. Daugiau laiko skirta projektinei veiklai, todėl muziejininkai, kartu su kolegomis iš kitų Baltijos valstybių, įgyvendino tarptautinį projektą ir parengė kilnojamąją parodą „Žmonės, gatvės, namai“, kuri eksponuota prie muziejaus, kitose turistų lankomose miesto vietose, o šventinę muziejui dieną ją galėjo apžiūrėti visi, užsukę į laivų prieplauką.
Birštono muziejus savo veiklos metraščio puslapius rašo nuo 1967 metų. Muziejus nėra vien istorinę, kultūrinę, religinę, memorialinę ar kitokią vertę turintys autentiški eksponatai – be muziejininkų, kurie juos atranda, atskleidžia jų turinį ir reikšmę, jie taip ir liktų jų šeimininkams nebereikalingais daiktais.
Muziejaus direktorė prisiminė muziejaus įkūrėją – Birštono vidurinės mokyklos geografijos mokytoją, etnografinių eksponatų rinkėją Petrą Kazlauską, kuris šiai veiklai paskatino ir savo mokinius. Kartu su mokyklos kraštotyrininkais surinkta etnografinių, istorinių eksponatų, dokumentų, fotonuotraukų, spaudos kolekcija pirmąkart buvo eksponuota „Tulpės“ sanatorijoje, vasaros viloje „Ramunė“, 1966 metų birželio mėnesį vykusių iškilmių metu, suteikiant Birštonui respublikinio pavaldumo miesto-kurorto teises. Po nelengvų pastangų, ilgų susirašinėjimų su įvairiomis instancijomis, tarpininkaujant naujam miesto vykdomojo komiteto pirmininkui A.S.Zenkevičiui, ši vila, tarpukariu priklausiusi girininkui A. Katelei, buvo paskirta, o vėliau ir pritaikyta muziejaus reikmėms. Jo vedėju 1967 m. kovo 6 d. buvo paskirtas mokytojas P. Kazlauskas. Nuo 1971 metų muziejui vadovauti buvo paskirtas istorikas Juozas Šleikus. Nuo 1986 metų antros pusės direktoriaus pareigas perėmė Vidmantas Puskunigis. Per šių vadovų darbo metus muziejuje įrengta nuolatinė kurorto istorijos ekspozicija, pastatytas priestatas parodų salėms, muziejaus fondų saugyklai, atliktas patalpų remontas, atsiskirta nuo Kauno istorijos muziejaus ir tapta savarankiška įstaiga, įkurtas muziejaus Sakralinis skyrius.
Išėjusių Amžinybėn muziejaus darbuotojų atminimas pagerbtas tylos minute.
Nuo įsikūrimo muziejuje dirbo 59 darbuotojai. Dabartinė muziejaus direktorė V.Šalomskienė vadovauja dešimties žmonių, kurie stengiasi dėl istorijos išsaugojimo, kolektyvui.
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, sveikindama direktorę, dabartinius ir buvusius muziejaus darbuotojus su įstaigos veiklos sukaktimi, šiltai atsiliepė apie jų indėlį, kuriant muziejų, pasidžiaugė šiandien dirbančių muziejininkų kūrybiškumu, veiklos naujovėmis, patraukliomis edukacijomis, renginiais, kurie iš muziejaus salių persikelia ir į kitas erdves, padėkojo už puoselėjamą kalbininko Jono Kazlausko atminimo tradiciją jo tėviškėje, linkėjo nepristigti iniciatyvų, ieškoti naujų dalykų, praturtinančių lankytojus. Merė patikino, kad Savivaldybė ir toliau prisidės prie muziejaus renovacijos projekto įgyvendinimo ir gerų darbo sąlygų sukūrimo.
Merė prisiminė, kaip kurorte buvo sukurtas vienintelis tokio pobūdžio muziejus šalyje – Sakralinis muziejus, už atsidavimą profesijai ir puoselėjamą krikščioniškąjį paveldą, jo perteikimą gyventojams, jaunajai kartai ji įteikė padėkos raštą Sakralinio padalinio vedėjai dr. Romai Zajančkauskienei. Merė padėkojo ir muziejaus direktorės pavaduotojui Vytautui Šeškevičiui – padėkos raštas jam skirtas už ilgametį darbą muziejuje, dėmesį organizaciniams, aplinkos puoselėjimo darbams, už partizanų, tremtinių atminties puoselėjimą, įamžinimą, atminties vietų tvarkymą.
Seimo nario A.Palionio padėjėja Valė Petkevičienė politiko vardu pasveikino muziejaus direktorę ir kolektyvą, padėkojo už Birštono istorijos saugojimą, jos perdavimą iš kartos į kartą per edukacines programas, parodas, projektinę veiklą bei palinkėjo prasmingos veiklos.
Sveikinimais, gėlėmis, dovanomis draugystę su Birštono muziejininkais sutvirtino svečiai iš Alytaus kraštotyros ir Prienų krašto muziejų, „Tulpės“ sanatorijos, „Bočių“ bendrijos, Birštono neįgaliųjų draugijos, Birštono meno mokyklos, gimnazijos, kultūros centro, bibliotekos, lopšelių-darželių, kitų savivaldybės įstaigų. Vienas iš palinkėjimų – būti atviriems laikmečio iššūkiams, bet išlikti savimi su savo vizija ir vertybėmis – ypač aktualus šiuo nelengvu permainų pasaulyje laikotarpiu.
Šventę ant vandens papuošė atlikėjos Lijanos Sarnickienės pasirodymas.
Dalė Lazauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).