Prienuose gyvenusius Bagranskius primena išlikęs didingas jų malūno pastatas Kranto gatvėje. Atlaikęs karus, klestėjęs sovietmečiu kaip Revuonos viešbutis, vėliau tapęs vaiduokliu, vėl žadantis atgimti. Pastatai dažnai stipresni už žmonių atmintį.
Zelmano Bagranskio tėvai apie 1890 m.
Pasitelkusi visą internetu prieinamą informaciją, pamėginau atkurti tragišką šios šeimos istoriją. Įvairiai rašoma jų pavardė, tačiau aš vartosiu be minkštosios i, taip ji buvo rašoma rusiškai sinagogos knygose, taip įrašyta jų lietuviškuose pasuose. Tik išsigelbėję ir išlikę gyvi, vieni emigravę prieš karą į Izraelį, kiti išgyvenę karo baisumus ir getą čia, Lietuvoje, o vėliau išvykę į JAV, Bagranskiai save įvardijo kaip Bagriansky.
Pirmuosius Bagranskius Prienų sinagogos knygose aptikau nuo 1839 m., kai mirė našlė Cyda Bagranskienė, palikdama sūnų Mendelį-Mejerį. 1844 m. Zelmanas ir Frida Bagranskiai palaidojo 9 m. sūnų Abramą. 1852 m. mirė 35 m. Morthelis, Leibos sūnus. Sujungti šiuos Bagranskius į vienos giminės medį iš tų keletos išlikusių XIX a. pirmosios pusės sinagogos knygų, be abejo, neįmanoma. Tačiau JAV Holokausto Atminties muziejuje (United States Holocaust Memorial Museum) aptikau prieniečio malūnininko Zelmano (vėliau – Solomonas) anūkės Rosian Bagranskytės Zerner padovanotą šeimos albumą ir kitus šios šeimos dokumentus, kur po nuotraukomis yra paties Pauliaus rašytos pastabos. Deja, Paulius neprisiminė savo senelės vardo, gimimo ir mirties metų, tačiau sužinome, kad Zelmano Bagranskio tėvas Zalmen Bogransky gimė 1838 m., o mirė 1924 m. Turiu tris dokumentus, kuriuose malūnininko Zelmano tėvavardis parašytas Zavelis, o ne Zalmenas. Zavelis Bagranskis su žmona
Bagranskių giminės (iš tėvo pusės) jaunimas Birštone prie Nemuno 1922 m. Centre sėdi Zelmano sesuo Zina Bagranskytė Japu.
susilaukė dukrų Blumos (vėliau – Berta, ištekėjo už Maiselio), Zeldos (vėliau – Zina, ištekėjo už Jappu) ir jaunėlio sūnaus Zelmano, gimusio 1878 m. Nepavyko nustatyti, ar tikrai Zelmanas gimė Prienuose, tačiau 1904 m. vasario 10 d., santuokos su Amalija Mejer metu, Zelmanas Bagranskis gyveno Prienuose. Santuoka registruota Kauno sinagogoje, nes jaunosios tėvas – kaunietis, prekeivis vynu Zebas Mejeris.
Pirmojo vaiko Zelmanas su Amelija susilaukė 1906 m. sausio 24 d. Paulius gimė Prienuose, tačiau jo gimimas įregistruotas Kauno sinagogoje. 1910 m. lapkričio 17 d. Prienų sinagogoje įregistruotas dukros Lydos gimimas. Paulius Bagranskis savo prisiminimuose mini jauniausią brolį Volį (vėliau Izraelyje pasivadinusi Volfu), kuris prieš karą gyvenęs Vilniuje ir karo pradžioje pasitraukęs į Rusiją, įstojęs į Lietuviškąją diviziją, o po karo išvykęs į Izraelį.
Bagranskių malūnas dirbo pelningai, šeima Kaune nusipirko daugiaaukštį gyvenamą namą, kurį nuomojo, o prieš karą ir patys jame apsigyveno. Paulius baigė teisės mokslus, tapo klestinčios tarptautinės tekstilės firmos Kaune dalininku, Lyda tapo pianiste. Išlikusiose Pauliaus fotografuotose giminės nuotraukose užfiksuotos nerūpestingo, laimingo gyvenimo akimirkos: vasaros Kulautuvos vasarnamyje, senelis Zelmanas su anūke Rosian ant rankų, prabangus automobilis… Vėliau Paulius apgailestaus, kad turi tik vieną tėvo nuotrauką ir neturi mamos atvaizdo. Neišlikusi ir brolio Volio nuotrauka.
Virš Europos jau kaupėsi juodi fašizmo debesys ir abi Zelmano Bagranskio seserys su šeimomis bei Pauliaus uošviai ketvirto dešimtmečio viduryje emigravo į Izraelį. Iš šios
Salamonas Bagrianskis su anuke Rosian 1936-1937
šeimos Lietuvoje liko Zelmanas su Amelija bei abu jų vyresnieji vaikai: Paulius ir Lyda su šeimomis. Holokausto metu Lietuvoje buvo nužudyti 37 Bagranskių giminaičiai.
1941 m. vokiečiams okupavus Kauną, Zelmanas Bagranskis buvo suimtas jau pirmąją savaitę, išvežtas į VII fortą ir netrukus sušaudytas. Praėjus vos kelioms savaitėms jo žmoną Ameliją kažkas įskundė, kai ji stovėjo eilėje prie duonos be raiščio su geltona žvaigžde. Atvykę vokiečiai ištempė ją iš eilės, išvežė ir sušaudė.
Sūnus Paulius vėliau savo prisiminimuose rašys, kad tėvus sovietų valdžia norėjo ištremti į Sibirą, o jis, dirbęs Maskvoje, kaip tekstilės pramonės atstovas Lietuvai, kreipėsi su prašymu į savo komisarą ir tėvai buvo palikti Kaune savo bute. Vėliau jis to gailėjosi, nes „tėvas buvo baigęs Vilniaus mokytojų seminariją, mama, kilusi iš Kurliandijos, buvo taip pat išsilavinusi, gerai mokėjo rusų ir vokiečių kalbas, gal Sibire būtų gavę mokytojų darbą ir dar pagyvenę kokius 10-15 metų“.
Janina Leonavičienė
Bus daugiau
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).