Išlaiko savo tikslus ir tradicijas

„Metų ūkis – 2022“

Tadas Jurkonis jaučiasi savas tarp savo auginamų mėsinių galvijų.

Jau dvidešimt devintą kartą vykstantis „Metų ūkio“ konkursas, nežiūrint gamtos ir valdžios žemdirbiams siunčiamų išbandymų, išlaiko savo tikslus: skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje. Ir ne tik. Šiemet, vertinimo komisijai pakoregavus įstatus, tarp papildomų kriterijų buvo įrašyti punktai apie bendradarbiavimą su seniūnija, dalyvavimą visuomeninėje veikloje, pakelių, palaukių, pagriovių priežiūrą. Skiriant balus už šiuos kriterijus, lėmė seniūnų ir seniūnaitijų žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų vertinimai.

Austė ir Karolis Kliučinskai su dukromis laisvalaikiu pajūryje.

Visų aštuonių seniūnijų seniūnai, tarp konkurso dalyvių nebuvo tik Naujosios Ūtos seniūnijos atstovo, džiaugėsi konkursantų prisidėjimu valant kelius ir sprendžiant kitas iškilusias problemas, organizuojant renginius, pagelbstint kaimynams. Tai – graži perspektyva, juo labiau, kad dauguma konkurso dalyvių atstovauja jaunųjų ūkininkų kartai ir šeimininkauja įvairių dydžių ūkiuose. Jauniausiam dalyviui – 24-eri, vyriausiems – arti penkiasdešimt. Tarp dalyvių didžiausias ūkis siekia per 200 ha, bet yra ir dirbančių 30–50 ha – 80 ha ūkiuose. Be abejo, didžiausi plotai priklauso augalininkystės krypties ir mišriems ūkiams, specializuoti ūkiai – mažesni, bet ne mažiau svarbūs, turintys perspektyvų.
Tarp dalyvių – 4 augalininkystės krypties ūkiai, 3 – mišrūs ir 1 sodininkystės ūkis. Daugumos aplankytų ūkių šeimininkai dalyvauja ūkininkų rėmimo programose, domisi naujovėmis, dalyvauja seminaruose, domisi pažangiomis technologijomis, o Rasa Rasimaitė ir Aušra Babenskienė bendrauja ir su mokslininkais.
Įvairus ir dalyvių kelias į šiandieną. Vieni iš jų iš karto „prilipo“ prie žemės ir tęsia tėvų bei

Vertinimo komisijos nariai Martynas Butkevičius, Aušra Tamošiūnienė ir Saulius Kavaliauskas su Auste Kliučinskiene šilauogių plotuose.

senelių ūkininkavimo tradicijas, kiti prie ūkio stojo grįžę iš užsienio, kiti, kaip stakliškietis Tada Jurkonis, dar nuo vaikystės žinojęs, kad bus ūkininkas, kuriasi „lygioje vietoje“. Nors ir neturėjo finansų, patirties, bet jaunatviškas ryžtas ir veržlumas šiandien jau rodo darbo vaisius.

Išsipildė vaikystės svajonė
Tadas – jauniausias konkurso dalyvis. Jis nuo pat vaikystės svajojo tapti ūkininku, turėjo savo mažą gyvuliukų ūkelį, daug laiko praleisdavo netoliese esančioje senelio Stasio Jurkonio sodyboje, nes senelis laikė arklius. Baigęs mokyklą, Tadas pasirinko studijas Alytaus profesinio rengimo centro Daugų filiale, įgijo ir ūkininkui labai reikalingas vairuotojo, traktorininko profesijas. Pirmoji jo sava žemė buvo kito senelio Vytauto Šeškaus iš Trečionių padovanoti 2 ha, paskui dar kelis paveldėtus pridėjo tėvai, o

Mama Austė su mažosiomis talkininkėmis.

šiandien kartu su nuomojama Tadas jau dirba per 100 ha žemės. Jo ūkis mišrus. Pradėjęs auginti javus, vėliau įsigijęs seną fermą, Tadas šiandien savo ūkyje augina ir mėsinius galvijus. Dalyvaudamas rėmimo programose jaunasis ūkininkas įsigijo daugiau technikos, turi planų ir dėl tolesnės ūkio plėtros bei modernizavimo.
Šiuo metu Tadas dar gyvena su tėvais, bet jau nusipirko seną sodybą ir joje ruošiasi kurtis su drauge. Sakė, jau ir namo projektą turįs.
Vaikino tvarkingumu, darbštumu, veiklumu džiaugiasi ir Stakliškių seniūnė Nijolė Ivanovienė, prisimindama, kad žiemą, kai reikėjo valyti sniegą, Tadas buvo vienas iš didžiausių pagalbininkų, nuo ryto iki vakaro neišlipdavo iš traktoriaus.

Šilauogės šiemet nenuvylė
Dar ne taip seniai Malinavos kaime, Pakuonio seniūnijoje esančiame Vasiliauskų ūkyje būta karvių fermos. Šiandien apie tai bylojančių ženklų jau nebeliko, bet šviesios atminties

Nuotraukos autorės ir iš Kliučinskų šeimos archyvo

buvusio ūkio šeimininkė Janina Vasiliauskienė Amžinybėje gali jaustis rami. Ūkis neliko išdraskytas, tik pasikeitė jo profilis. Jis tapo sodininkystės ūkiu, o jame šeimininkaujantis anūkas Karolis su žmona Auste augina uogas. Prieš šešerius metus 2 ha plote įveisę šilauogyną, prieš trejus metus pasodino ir pirmuosius sausmedžių plotus.
Ko gero, ūkininkavimas nebuvo didžioji Karolio svajonė. Jis su kelerių metų pertrauka, kai studijavo Lietuvoje, daugiau kaip dešimtmetį gyveno Amerikoje. Ten buvo baigęs mokyklą, į Ameriką, kurioje įsikūrusi mama, grįžo ir dirbti. Panašiai klostėsi ir Austės gyvenimas, bet anksčiau trumpams grįždavę Lietuvon, Kliučinskai ryžosi tvirtai įleisti šaknis Karolio senelių sodyboje ir čia ieškoti prasmės.
Ir, kaip sakė Austė, lankantis jų ūkyje, mat Karolis buvo išlėkęs į krepšinio čempionatą Vokietijoje, nesigaili. Džiaugiasi ji gražia sodybos erdve, jos negasdina ir darbas uogynuose, kelionės į turgus, muges, patenkinta ji ir Birštono darželiu „Giliukas“, į kurį kasryt veža savo dukreles.
Pasak Austės, gyvenimas pilnas naujų patirčių, ieškojimų. Jo kol kas dar nedrįsta prognozuoti, kaip seksis su sausmedynu – ar pasiteisins investicijos, bet šilauogės net ir šiemet, esant tokiems permainingiems orams, nenuvylė. Gal tik skynimas kiek susispaudė, nes ankstyvosios ir vėlyvesnės veislės uogas sunokino beveik tuo pačiu metu.
Kliučinskai savo ūkyje tvarkosi remdamiesi konsultavimo tarnybos patarimais prisilaikydami uogininkystės ūkiams keliamų reikalavimų, nuolat tiria vandenį, kuriuo laistomi uogynai.
Pakuonio seniūno Antano Keturakio teigimu, seniūnija džiaugiasi ir Kliučinskų sponsorine veikla, ypač pasidalinant ūkyje išaugintomis uogomis su garbaus amžiaus seniūnijos gyventojais.
…Taigi ir Tado Jurkonio, ir Kliučinskų bei kitų aplanlytų konkurso dalyvių ūkiai tik dar kartą paliudija, kad žemdirbiai yra pagrindinės žemės misijos – duoti vaisių – garantas. Nuolatiniu darbu jie užtikrina, kad žemė užaugintų vaisius, juos paima ir dalijasi su kitais žmonėmis.
Daugiau apie kitus aplankytus ūkius ir juose sumaniai besitvarkančius ūkininkus – kituose „Gyvenimo“ numeriuose.
Ramutė Šimukauskaitė