Kaip išvengti ligų rudenį?

Kodėl vis rečiau šildant saulei, vėstant orams paaštrėja lėtiniai negalavimai, pakinta mūsų bendra savijauta? Kokios bėdos užklumpa rudenį ir apie galimybes jų išvengti kalbinu Prienų ligoninės direktorę, gydytoją endokrinologę Jūratę Milaknienę.

„Lėtinkite gyvenimo tempą, koreguokite mitybą, Vartokite D, C vitaminus, dėl jų dozių pasitarkite su šeimos gydytoju ar gydytoju endokrinologu,“ – atkreipia dėmesį Prienų ligoninės direktorė, gydytoja endokrinologė Jūratė Milaknienė.

– Kas yra svarbu norint išvengti sezoninių negalavimų?
– Vėstant orams svarbu koreguoti mitybą, gyvenimo būdą. Žmogaus organizmo endokrininėje sistemoje vyksta perėjimo laikotarpis iš šviesaus vasaros periodo į rudenišką darganą, tamsą. Rudeniop skydliaukės veikla, medžiagų apykaita lėtėja, organizmas kaupia riebalus.
Tad prasidėjus rudeniui derėtų susirūpinti imunitetu. Kai jis geras, mažėja rizika susirgti įvairiomis peršalimo ligomis – laringitu, faringitu, bronchitu ir pan.
– Riziką susirgti didina ir atvėsęs, šaltas, vėjuotas oras?
– Taip, kol esate dar nepratę prie šaltesnių orų, derėtų tinkamai apsirengti, t.y. nei per šaltai, nei per šiltai. Avėkite odinius batus storesniu padu, kad nesušlaptumėte kojų. Drėgmė – tiesus kelias į peršalimo ligas.
Be to, drėgmė ir šaltis provokuoja reumatinius nugaros, sąnarių skausmus. Pasirūpinkite, kad juosmuo, keliai, smulkieji kojų, rankų sąnariai jaustųsi komfortiškai. Neperšalkite.
– Minėjote, kad rudenį derėtų koreguoti mitybos įpročius…
– Pusryčiams pasimėgaukite avižų dribsnių koše (stiprina skydliaukę, moteriškus hormonus (estrogenus), imunitetą, suteikia energijos), juodųjų serbentų lapų arbata su citrina ir cinamonu. Vartokite obuolių, spanguolių, citrinų, krapų, petražolių, svogūnų laiškų (gausu vitamino C).
Vertingas ceiloninio cinamono nuoviras, imbieras, medus, bičių pienelis.
Nuo šalčio apsaugo gera virškinamojo trakto mikroflora. Dažniau valgykite raugintus pieno produktus: kefyrą, pasukas, rūgpienį; taip pat riebią lašišą, skumbrę, silkę; kasdien išgerkite šaukštelį žuvų taukų.
Rudens periodu dažniau kimba įvairios infekcijos, bakterijos, todėl dažniau vartokite česnaką (ar jo papildus), svogūną, krienus.
– Kokius patartumėte vartoti vitaminus, ypač vyresniame amžiuje?
– Rugsėjį – spalį greitėja gyvenimo tempas; pilnos gatvės automobilių, žmonių. Nuo streso, įtampos, nugaros skausmų; kai traukia mėšlungis, trūkčioja akių vokai, derėtų kelias savaites pagerti mikroelemento magnio.
Kai trūksta saulės, organizmas mažiau sintetina vitamino D, o tai neigiamai veikia psichiką. Vitaminą D patariu gerti visiems (ypač senjorams bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis) nuo rugsėjo iki gegužės. Dėl vitamino dozės derėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar endokrinologu. 
Imunitetui – rausvažiedės ežiuolės arbata.
Prasidėjus peršalimo sezonui, svarbus ir vitaminas C, tačiau jo kiekis turėtų atitikti organizmo dienos poreikį.
– Ką vartoti pajutus gerklės peršulį ar slogą?
– Turėkite namuose antimikrobinių, uždegimą slopinančių augalų. Tai – ramunėlės, šalavijai, čiobreliai, avietės, liepų žiedai, medetkos. Gerkite žolelių arbatas, o jų nuoviru skalaukite gerklę.
Nuo karščiavimo padeda citrinos nuoviras. Ekologišką citriną virkite su visa žievele, nes ypač naudingi joje esantys eteriniai aliejai.
Vėdinkite, neprišildykite būsto, nes išsausėjusios gerklės, ausų, nosies gleivinės tampa mažiau atsparios bakterijoms, virusams.
– Ačiū už pokalbį. Būkime sveiki.
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.