Karaimai Lietuvoje

Istorijos žinojimas veda į ateitį

Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos Karaimų metais. Sukanka 625 metai, kai Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas pakvietė karaimus įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Šiek tiek istorijos

Hadži Seraja Chanas Šapšalas.

Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas iš Krymo atkėlė ir Trakuose įkurdino kelis šimtus karaimų šeimų. Vytautas karaimus atsivežė kaip dorus ir sąžiningus karius.
Jie buvo apgyvendinti Trakuose tarp dviejų valdovo pilių.
Vėliau karaimų gyvenvietės kūrėsi Biržuose, Pasvalyje, Pušalote, Naujamiestyje, Panevėžyje. Jie vertėsi daržininkyste, gyvulininkyste, ypač arklininkyste, taip pat amatais, prekyba, steigė karčiamas.
Karaimai buvo ištikimi Lietuvos valdovams: saugojo pilis, dirbo daktarais, vertėjais. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto ir karaimų santykiai visada buvo geri. Tai liudija iki šiol išsaugota pagarba (dažnas karaimas namuose turi Vytauto portretą).

Kas būdinga karaimų tautai?

Kenesos ir mokyklos pastatas Trakuose.

Pasak Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės dr. Karinos Firkavičiūtės, metų pradžioje Lietuvoje gyveno apie 200 karaimų. Nedidelė bendruomenė išsaugojo savo religiją, herbą, kalbą, papročius bei istorinę atmintį.
„Karaimų kalboje išlikusi turtinga karybos terminija, daug senų tiurkiškų žodžių, – atkreipia dėmesį bendrijos pirmininkė. – Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės pogrupiui ir įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą“.
Jų herbe pavaizduota dviragė ietis, vadinama senek, kartu su kalkanu (skydu).
Karaimai dori, kuklūs, labai darbštūs, atsakingi. Tai kūrybingi, išsilavinę žmonės,

Bendruomenės nuotrauka iš jubiliejaus – 600 metų nuo karaimų įsikūrimo LDK (1997 m.)

mokantys ne vieną kalbą, gerbiantys vyresniuosius, tradiciškai prisilaikantys patriarchalinių vyro ir moters santykių šeimoje.

Religija
Karaimų religija – karaizmas, kuris remiasi Senuoju Testamentu. Vieną vasaros mėnesį karaimai pasninkauja. Mėsos nevalgoma ir gedint mirusiojo žmogaus.
Mirus karaimui žmonės vaišinami gedulo patiekalais, pavyzdžiui, juoda chalva su pipirais. Mirus artimam šeimos nariui, mėsos nevalgoma visą mėnesį. Šventadieniais galima valgyti viską, bet draudžiama lankyti kapus.
Karaimai meldžiasi kenesose. Jų sienos, lubos dekoruojamos augaliniais ornamentais. Kaip ir kitose rytų religijų šventovėse, vyrai ir moterys meldžiasi atskirai. Kenesose visiems privalu dėvėti galvos apdangalą.

Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė.

„Iš trijų karaimų šventovių – kenesų Lietuvoje liko dvi: seniausia – Trakuose, jauniausia – Vilniuje, Liubarto g. 6. Panevėžyje, deja, ją primena tik paminklinis akmuo…“, – pasakoja K. Firkavičiūtė.

Šventės, papročiai
Viena pagrindinių karaimų religinių švenčių, kuri savo svarba prilygsta krikščionių Velykoms, yra Tymbyl Chydžy. Ji švenčiama septynias dienas, kai negalima valgyti jokių raugintų patiekalų. Tymbyl chydžy prasideda pirmojo pavasario mėnesio Artarych – aj (kovas – balandis) 15-ąją dieną ir simbolizuoja pabudimą pavasariui.
Tada į vienus namus susirenka visa šeima. Šventės kulinarinis simbolis tymbyl – neraugintos tešlos paplotėlis.
Gražiausi karaimų papročiai susiję su vestuvėmis. Likus kelioms dienoms iki vestuvių, jaunavedžiai vedami maudytis į pirtį. Kepami du specialūs pyragai, tačiau kepimo procese negali dalyvauti našlės, netekėjusios ar jau išsiskyrusios moterys.

Karaimų virtuvė

Karaimų herbas.

Karaimų virtuvė – įdomi, turtinga, vyrauja mėsos ir tešlos patiekalai. Jie sotūs, tačiau nėra aštrūs. Lietuvoje paplitęs karaimų patiekalas kibinai. Kybyn – orkaitėje kepamas mielinės tešlos pyragėlis su pjaustytos žalios avienos ar jautienos įdaru. Kepami ir čeburekai, kepsniai šišlik iš avienos, jautienos ar veršienos; verdami koldūnai.
Kiubėtė – tradicinis karaimų pyragas, įdarytas įvairiausiais produktais: tai kubeliais pjaustyta aviena ar jautiena, tačiau šiais laikais pasitaiko ir kitų įdarų – vyšnių, obuolių, džiovintų slyvų ar riešutų…
Tiršta, aromatinga nacionalinė sriuba tutmač verdama su mėsa, įvairiomis daržovėmis, plonyčiais naminiais makaronais, gardinama žolelėmis.
Velykoms iš aukščiausios rūšies miltų su sviestu ir grietinėle kepami apskriti, nedideli paplotėliai tymbyl.
Vestuvių pyragai gardinami razinomis, puošiami krepšeliais, simbolizuojančiais rožes. Nacionalinis stiprus alkoholinis auksinės spalvos gėrimas – krupnikas.
Jo gamybai vartojamos įvairios šaknys bei rytietiški prieskoniai – gvazdikėliai, muskato riešutas.

Garsūs tautos atstovai
Tarp karaimų būta įvairių profesijų žmonių: gydytojų, teologų, matematikų, istorikų ir pan. Garsus žodžio meistras, mokytojas, teologas Izaokas Trakietis (1533-1594). Istoriniuose dokumentuose minimas garsus karaimas Nisano sūnus Ezra (1591-1666), buvęs didikų Radvilų, o vėliau Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero rūmų gydytoju.

Karaimų paveldas Lietuvoje

Karaimų metų logotipas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus kolekcijoje galima pamatyti karaimų liturginį atributą – ilgą balto kartūno juostą su aksominiais galais, iš abiejų pusių siuvinėtą auksu. Tokią juostą karaimų dvasininkas dėvi apeigų metu. Muziejaus kolekcijoje: siuvinėtos piniginės, kapšeliai tabakui, dėklai maldaknygėms; interjero audiniai, geometriniais raštais puošti kilimai ir staltiesės.
Norint geriau pažinti karaimų tautą, jų tradicijas, istoriją, verta apsilankyti Trakuose Hadži Serajos Chano Šapšalo muziejuje (šiuo metu jis dar restauruojamas). Jo įkūrėjas – Hadži Seraja Chanas Šapšalas, vyriausiasis karaimų dvasinis ir pasaulietinis vadovas, filologijos mokslų daktaras, mokslininkas orientalistas ir visuomenės veikėjas, gyvenęs 1873-1961 metais.
Muziejaus įkūrėjas – vienas ryškiausių karaimų istorijos ir kultūros asmenybių.
Prieš 57-erius metus Trakuose buvo įkurta Karaimų etnografinė paroda, o po trisdešimties metų atnaujinta visa ekspozicija. Ji vienintelė Lietuvoje, plačiai pristatanti karaimų tautos istoriją, papročius, buitį.

Bendruomenės gyvenimas
Pasak Karinos Firkavičiūtės, kiekvienas bendruomenės narys didžiuojasi savo kilme ir stengiasi išlikti tikru savo tautos ambasadoriumi. Vyresnieji bendruomenės nariai perduoda žinias, o atsakomybė tęsti tradicijas, išlaikyti retą kalbą ateinančioms kartoms tenka jaunosios kartos atstovams.
Karaimų gyvybinę energiją užkuria sąmoningas, šiuolaikinis jaunimas, įpinantis savas idėjas į bendruomenės veiklą, renginius, kurių ypač gausu šiemet, kai Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė juos karaimų metais. Bendruomenė kasmet rengia tarptautines karaimų kalbos stovyklas, kai į Trakus atvyksta įvairiausio amžiaus karaimai iš įvairių pasaulio kraštų (Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir kt.).
Gyvuoja vaikų ansamblis „Birlik“ („Vienybė“); organizuojami įvairūs susitikimai, kelionės, paskaitos. Daugiau apie bendruomenės gyvenimo įvykius galima pasiskaityti internetinėje svetainėje www.karaim.eu
Veronika Pečkienė

Šaltinis: Lietuvos karaimų bendruomenės archyvas

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.