Birštone viešėjusi ministrė – apie kompensacijas už šildymą ir negalios reformą

Rugsėjo 2 dieną Birštone svečiavosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri susitiko su savivaldos, socialinių paslaugų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovais, su jais aptarė šios srities aktualijas ir naujoves. Ministrė kartu su komanda taip pat aplankė didžiausią savivaldybės socialinių paslaugų teikėją – Nemajūnų dienos centrą, o viešnagės kurorte vakarą dalyvavo festivalyje „Būtent“, kuriame su kitais pranešėjais diskutavo apie pasitikėjimo kreditą jaunimui.
Po susitikimo su Birštono savivaldybės vadovais, Administracijos ir NVO atstovais, socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė „Birštono versmėms“ sakė:
– Susitikime kalbėjomės apie sprendimus, kurie priimti dėl gyventojų apsaugos, didėjant infliacijai, elektros energijos ir kitoms kainoms. Tikiuosi, kad gyventojai nepatirs didesnių išlaidų dėl kylančių šildymo kainų, nes išplėstas valstybės remiamų pajamų dydis, kai visi žmonės – mažiau ar labiau pasiturintys – gali kreiptis į Savivaldybę ir gauti kompensacijas. Yra labai svarbu žmonėms pasakyti, kad kreiptis gali visi. Net ir dviejų vidutines pajamas gaunančių asmenų šeima neturėtų už 70 kv.m ploto buto šildymą mokėti daugiau nei 45 eurus, nepaisant to, kokia bus šildymo sąskaita.
Ministrės teigimu, šiek tiek amortizuoti infliaciją gyventojams padės nuo birželio 1 d. padidėjusios pensijos ir socialinės išmokos. O nuo kitų metų sausio 1 d., priimant papildomus biudžeto sprendimus, pasak jos, pajamų didinimui bus numatyta daugiau lėšų, taip pat ir tam, kad energijos, šildymo kainos žmonėms neišaugtų iki nepakeliamos naštos.
Ministrė supažindino su ministerijos pasiūlytais pakeitimais negalios nustatymo ir neįgaliųjų socialinės įtraukties srityje. Tarp jų – siūlymai tobulinti negalios vertinimo modelį, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia, operatyviau teikti individualizuotas paslaugas ir pagalbą.
– Sieksime to, kad negalia nebūtų nustatoma vien pagal medicininius kriterijus, kad žmonės su dideliu nedarbingumo lygiu tam tikra prasme nebūtų „nurašomi“, kaip yra šiuo metu. Negalios vertinime turi atsirasti ir socialiniai kriterijai, grindžiami žmogaus gebėjimų vertinimu, kuriuos nustatytų atvejo vadybininkas savivaldybėse. Žmogaus dalyvumo kriterijus apibrėžtų, kiek žmogus su tam tikra negalia, gaudamas reikiamas paslaugas, pritaikytą būstą, galėtų dalyvauti visuomeninėje veikloje, švietime, darbo rinkoje ir kitur. Norime, kad pokytis įvyktų, ir žmogus, tapęs neįgaliu, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą ir priemones bei neliktų atskirtyje, – pabrėžė M.Navickienė.
Šiuo tikslu siūloma reorganizuoti dvi institucijas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis, vietoj jų bus įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, kuri užtikrins „vieno langelio“ principo taikymą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo, pagalbos, paslaugų, priemonių gavimo. 
Ministrė įsitikinusi, kad dėl naujos tvarkos gaunančiųjų neįgalumo išmokas skaičius nesumažės, tik neįgaliesiems, taip pat su psichosocialine negalia, atsiras daugiau galimybių integruotis į visuomenę, pritaikyti jiems gyvenamąją aplinką, įsidarbinti, o jų artimiesiems – gauti reikiamą pagalbą.
Šiuo metu, anot ministrės, dirba tik trečdalis žmonių, turinčių tam tikrą negalią ir galinčių dirbti. Įsitraukimas žemas ir dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų, ir dėl jiems nepritaikytų darbo vietų. Todėl numatyti tam tikri saugikliai: įmonės galės gauti subsidijas ir pritaikyti darbo vietą neįgaliems darbuotojams, kad jie neiškristų iš rinkos.
M.Navickienės manymu, svarbūs yra ne tik struktūriniai pokyčiai, bet visuomenės nuostatų kaita.
– Mes ir valstybėje, ir vietos bendruomenėse, ir kolektyvuose turime suprasti, kad neįgalieji tokie pat darbuotojai, tik jiems reikia didesnio pritaikomumo, kad galėtų įsitraukti. Tokiu būdu mes turėtume mažesnę priklausomybę nuo išmokų, situacijų, kai žmogus nugalinamas, taigi bandysime eiti šia kryptimi, kad kuo daugiau individualizuotų paslaugų neįgalieji galėtų gauti, – ministrė pridūrė, kad vėliausiai kitą savaitę šie siūlymai turėtų būti svarstomi parlamente, o įstatymų paketas galėtų įsigalioti kitų metų liepos 1 d.
Paklausta apie susitikime su ministre iškeltas problemas, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė teigė išsakiusi nuogąstavimus dėl Socialinio būsto programos. Pasak merės, ne tik kurortinė Birštono, bet ir kitos savivaldybės dėl aukštų butų kainų, būstų trūkumo vargu ar įstengs įgyvendinti nuo 2024 metų įsigaliosiančias Socialinio būsto plėtros programos nuostatas suteikti eilėje laukiančiam žmogui būstą per ne ilgesnį, nei penkerių metų laikotarpį. Birštono savivaldybės atstovai taip pat išsakė ministrei pageidavimą dėl didesnių lėšų skyrimo kurorto Užimtumo programos įgyvendinimui, tuomet būtų įmanoma laikinai įdarbinti daugiau žmonių.
Ministrei M.Navickienei pristatytos Savivaldybėje teikiamos socialinės paslaugos. Merės teigimu, faktiškai jas gauna visi tie gyventojai, kuriems jų reikia, paslaugos teikiamos ir namuose. Pasisakę nevyriausybinių organizacijų atstovai pasidžiaugė glaudžiu bendravimu ir bendradarbiavimu su Savivaldybe, tuo, kad visuomet gali kreiptis dėl savo problemų ir yra išklausomi.
Kartu su ministre į Birštoną atkeliavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva „Kas man priklauso?“, ministerijos specialistai Savivaldybės aikštėje konsultavo gyventojus socialinės paramos ir kitais klausimais.
– Daugiausia klausimų sulaukėme dėl kompensacijų už šildymą. Taip pat žmonės teiravosi dėl socialinių išmokų, kaupiamųjų pensijų. Birštonas – ko gero, jau dvyliktoji savivaldybė, kurioje apsilankėme, gyventojams imponuoja tai, kad, be išankstinio susitarimo, registracijos, tiesiog gatvėje, jie gali gauti jiems atsakymą rūpimu klausimu. Juk vyresnio amžiaus žmonės rečiau naudojasi internetu, naršo po įstaigų svetaines, todėl toks informacijos būdas jiems yra priimtinas. Žinoma, klausimų gausa priklauso ir nuo savivaldybių darbo. Ten, kur su žmonėmis palaikomas glaudus ryšys, problemos išsprendžiamos vietoje, – sakė SADM specialistės.
Kartu su kolegėmis Birštone apsigyvenusius ukrainiečius konsultuoti socialinės paramos ir užimtumo klausimais ukrainiečių ir rusų kalbomis buvo pasiruošusi ir jų tautietė Inna, dirbanti ministerijoje. Prie ministerijos stendo tebuvo priėjusi viena moteris iš Ukrainos, bet tik dėl to, kad galėtų padėkoti už Birštone sudarytas geras sąlygas.
Dalė Lazauskienė

 

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.