Praėjusių mokslo metų džiaugsmai, nusivylimai ir nauji iššūkiai

Siekiant apžvelgti švietimo būklę šalyje ir regionuose bei aptarti artėjančių mokslo metų veiklos kryptis, rugpjūčio 25 d. Birštono kultūros centre susirinko Lietuvos švietimo bendruomenė: savivaldybių švietimo padalinių ir mokyklų vadovai, mokytojai, mokslininkai, Seimo nariai, Vyriausybės ir Prezidentūros, asociacijų, profesinių sąjungų ir kitų socialinių partnerių atstovai.

Įtraukusis ugdymas: mokykla kiekvienam

Diskusijos dalyviai: A. Aldakauskas, J. Šiugždinienė,
T. Martinaitis, E. Varneckienė, R. Zailskas ir R. Želvys.

Respublikinė konferencija jau tapo gražia ir prasminga švietimiečių tradicija, o šių metų tema – įtrauktis švietime. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės dr. Jurgitos Šiugždinienės, žodis įtrauktis turi labai daug prasmių, bet svarbiausia yra tai, kad ši sąvoka kalba apie žmogų – apie tai, kad turime išmokti priimti, gerbti ir vertinti vienas kito unikalumą ir kiekvienoje mokykloje turi atsirasti erdvės kiekvienam. „Tai kultūrinis pokytis ir jis yra labai svarbus, nes čia prasideda mūsų kelias į visuomenę, kurioje yra daugiau pagarbos ir mažiau priešiškumo. <…> Tikime, kad, dirbant kartu, įtrauktis neliks tik sąvoka. Ji taps neatsiejama mūsų kultūrinės aplinkos dalimi ir padės mokyklose kurti geriausias galimybes kiekvienam vaikui, kiekvienam mokytojui“, – konferencijos metu sakė ministrė.
Plačiau apie įtraukties viziją papasakojo švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas. „Įtraukusis ugdymas – tai ugdymas lanksčioje švietimo sistemoje, užtikrinančioje visų vaikų teisę nebūti diskriminuojamiems dėl savo ypatumų ir jų įtrauktį į bendrojo ugdymo sistemą, bendrą mokymosi aplinką, sukuriant visiems besimokantiems lygias ugdymosi galimybes, mokantis drauge su visais. Kitaip sakant, tai yra geriausios galimybės vaikams kartu augti ir mokytis, stiprinant ir skleidžiant kiekvieno galias“, – įtraukties esmę ir prasmę susirinkusiesiems aiškino I. Gaižiūnas.
Toks ugdymas ypač svarbus vaikams, turintiems negalią ar kitų specialiųjų poreikių, todėl valstybė 2021–2030 m. nacionalinės pažangos plane yra išsikėlusi tikslą – iki 2025 m. įtraukiuoju būdu mokyti 85 proc., o 2030 m. – 90 proc. vaikų su negalia. „Kalbant apie vaikus su specialiais poreikiais, reikia nepamiršti, kad tai yra ir gabūs vaikai, kurių potencialą mes ne visada realizuojame“, – akcentavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas.
Jo teigimu, įtrauktis ypač svarbi ir kalbinių iššūkių patiriantiems vaikams, Ukrainos karo pabėgėliams bei vaikams iš žemo socioekonominio sluoksnio. Tiesa, vaikų iš žemo socioekonominio sluoksnio mažėja, tikimasi, kad problemą padės spręsti ir privalomas ikimokyklinis ugdymas, padėsiantis tokiems vaikams švietimo sistemoje atsirasti kaip įmanoma anksčiau.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.

Įgyvendinant įtraukiojo ugdymo idėją, labai svarbūs švietimo pagalbos specialistai, kurių, I. Gaižiūno pastebėjimu, Lietuvoje labai trūksta, o 7,7 proc. mokyklų vis dar neturi absoliučiai jokio švietimo pagalbos specialisto, todėl valstybė imasi priemonių švietimo pagalbos specialistų skaičiaus didinimui. Tarp jų – ir studijų, ir darbo sąlygų gerinimas, kitos specializacijos įgijimo finansavimas, ir papildomos lėšos švietimo pagalbos specialistams.
Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą – iki 2025-ųjų 85 proc. negalią turinčių vaikų ugdyti įtraukiuoju būdu, mokyklos turi užtikrinti neįgaliųjų poreikius. Tačiau, anot I. Gaižiūno, tik 7 iš 947 mokyklų atitinka pritaikymo neįgaliesiems kriterijus, todėl ministrės patarėjas savivaldybių atstovams priminė memorandumą, kuriuo savivaldybės įsipareigoja per metus atnaujinti bent vieną įstaigą, kad ši užtikrintų neįgaliųjų poreikius.

Lietuvos švietimas 2022-aisiais
Apie Lietuvos švietimo padėtį ir tikslus kalbėjo ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. dr. Ramūnas Skaudžius. Jo teigimu, nors tobulėti visada yra kur, tarptautiniai duomenys rodo, jog Lietuva yra teisingame kelyje. Pagal EBPO gerovės indeksą, Lietuvos švietimas įvertintas 7,7 balo ir užima 13 vietą iš 40 valstybių, o pagal išsilavinimą turinčių žmonių skaičių užimame 4 vietą visoje Europos Sąjungoje. Džiugina ir mokinių pasiekimai tarptautinėje erdvėje – net 50 mokinių 2021 m. tapo tarptautinių olimpiadų prizininkais, o šiemet, viceministro žiniomis, šis skaičius jau yra didesnis.
Tarp teigiamų dalykų R. Skaudžius įvardijo ir tai, kad 2018–2021 m. dešimtadaliu sumažėjo bendrosios paskirties bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 200 mokinių, nuo 2018 m. 14 proc. padaugėjo mokyklų, kuriose yra laboratorijos, o praėjusiais mokslo metais laboratorijas turėjo beveik pusė šalies mokyklų. Anot viceministro, gerinant ugdymo kokybę, reikšmingas pokytis įvyko jungtinėse klasėse – 2021 m. sumažėjo mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse. Tiesa, kaimo vietovėse tokiose klasėse pernai vis dar mokėsi 11,2 proc pradinių ir 5,9 proc. – 5–8 klasių moksleivių.

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Jonas Mickus.

Nors praėjusiais mokslo metais įvyko nemažai teigiamų pokyčių, R. Skaudžius atkreipė dėmesį į tai, kad per pandemiją daugiau kaip dešimtadaliu sumažėjo gerai besijaučiančių vaikų skaičius, o tarptautiniame kontekste pagal vaikų gerovės vertinimą Lietuva užima 33 vietą iš 38. Be to, daugėja mokyklinio amžiaus jaunuolių, vartojančių narkotines medžiagas.
Nerimą kelia ir tai, jog Lietuvoje vidutinis mokytojų amžius yra vienas iš vyriausių visoje ES. Nors mokytojų iki 30 m. skaičius po truputį auga, anot viceministro, įgyvendinamos visos įmanomos priemonės, siekant pritraukti mokytojus į mokyklas. R. Skaudžius pabrėžė, kad ir toliau išlaikomas tikslas, kad mokytojo atlyginimas būtų didesnis už vidutinį darbo užmokestį, o mokytojų trūkumas nėra išimtinai tik Lietuvos problema.
Susirūpinimą dėl mokytojų trūkumo išreiškė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Jonas Mickus. Anot jo, ši problema ypač aktuali, ruošiatis pereiti prie privalomo ikimokyklinio ugdymo, mat kai kuriose savivaldybėse labai trūksta šios srities pedagogų.
Anot J. Mickaus, prėjusieji mokslo metai ugdymo įstaigoms buvo įsimintini, tačiau šiemet iššūkių taip pat netruks. Vienas iš jų – į Lietuvą atvykusių mokyklinio amžiaus ukrainiečių integracija į švietimo sistemą. Iki birželio 1 d. į Lietuvą atvyko apie 21000 ukrainiečių vaikų, iš kurių daugiau nei pusė yra mokyklinio (7–17 m.) amžiaus. Tiesa, Lietuva nuo karo bėgančių ukrainiečių be švietimo nepaliko ir praėjusiais metais, tačiau, anot J. Mickaus, iki šiol visus atvykusius vaikus „surinkti“ į mokyklas yra sudėtinga.
J. Mickaus teigimu, visos mokyklos laukia naujos „Tūkstantmečio mokyklų“ programos ir aktyviai ruošiasi jos įgyvendinimui. Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas taip pat trumpai aptarė mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo, pavėžėjimo, švietimo pagalbos specialistų trūkumo ir kitus klausimus.

Savivaldos vaidmuo ugdymo organizavime
Vėliau Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas diskusijai „Savivaldos vaidmuo organizuojant ugdymą“ pakvietė švietimo, mokslo ir sporto ministrę dr. Jurgitą Šiugždinienę, VU Švietimo politikos centro vadovą prof. habil dr. Rimantą Želvį, Akmenės rajono savivaldybės vicemerą Tomą Martinaitį, Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Rimvydą Zailską bei Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijos direktorę Editą Varneckienę.
Diskusijos metu ministrė J. Šiugždinienė atkreipė dėmesį į tai, kad bendrojo ugdymo programa nėra „kažkas įkalto į akmenį“. Anot jos, tai yra gairės ir stuburas, o mokytojas turi galimybę interpretuoti bei pasirinkti mokymo metodus. „Tiesa, problema yra ta, kad Skandinavijos šalyse tos gairės yra tik keliolika puslapių, o pas mus per 100“, – sakė ministrė. Ji taip pat kvietė mokyklas gerosios patirties semtis iš kitų mokyklų, nes gerų pavyzdžių, kai mokyklose taikomi įvairūs inovatyvūs metodai, projektinis ir patyriminis ugdymas, Lietuva tikrai turi, todėl, J. Šiugždinienės nuomone, ugdymo įstaigos turi mokytis viena iš kitos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. J. Šiugždinienė (viduryje) kartu su viceministru prof. dr. R. Skaudžiumi ir Birštono savivaldybės mere N. Dirginčiene (dešinėje).

Diskusijos moderatoriui A. Aldakauskui paklausus, kiek savivalda yra įgalinta būti aktyvia kūrėja, Šeduvos gimnazijos direktorė E. Varneckienė pastebi, kad tai patikrinti yra išties sudėtinga, todėl daug svarbiau paklausti, ar ji nori tai daryti. „O jeigu nori, vadinasi, gali“, – sakė E. Varneckienė.
Prienų rajono savivaldybės patirtimi pasidalijo ir R. Zailskas. Anot jo, nebūtina laukti, kol ministerija nurodys kelią, kaip veikti – galima patiems imtis iniciatyvos ir kalbant apie mokyklą kiekvienam, ir apie ugdymo metodus. „Jau seniai galvojome, kaip pagerinti ugdymo proceso rezultatus, ir supratome, kad, pirmiausia, reikia keisti mokytojo ir mokinio santykį pamokoje. Mes parengėme projektą „Geras mokymas pažadina mokymąsi“ ir gavome finansavimą iš Erasmus+ programos. Į jį įtraukėme visas mokyklas, kiek galima daugiau mokytojų, bendravome su mokslininkais. Projekto eigoje mes supratome, kad iš tiesų geras mokymas pažadina. Tai buvo mūsų, kaip savivaldybės indėlis ir būdas išnaudoti vienokias ar kitokias galimybes keisti ugdymo procesą savivaldybėje“, – patirtimi dalijosi R. Zailskas. Anot Prienų r. savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, savivaldybė stengiasi skatinti mokytojus praturtinti ugdymo turinį tuo, kas yra šalia mūsų – išnaudoti Erasmus+ projektų galimybes, organizuoti pamokas kitose erdvėse, pavyzdžiui, muziejuje.
Akmenės rajono vicemero T. Martinaičio teigimu, kiekvienos savivaldybės tikslas – turėti kokybišką švietimą, todėl labai norisi tikėti ir savivaldos savarankiškumu veikti. Visgi, anot T. Martinaičio, švietimas yra ilgalaikis procesas, kuriame daug kas priklauso nuo mokytojų, o jų ir Akmenės rajone, ir visoje Lietuvoje trūksta. „Kad ir kokią gražią strategiją mes įgyvendintume, vis tiek viskas atsirems į tuos žmones, kurie turės ją pritaikyti praktikoje“, – kalbėjo T. Martinaitis.
VU Švietimo politikos centro vadovas prof. habil dr. R. Želvys atkreipė dėmesį, jog, ieškant santykio tarp mokyklos, savivaldos ir centrinės valdžios paieškos gali būti labai skirtingos, o jeigu šiandien ir pavyktų atrasti tinkamą modelį, jis nebūtinai bus aktualus rytoj.
Beje, R. Želvio nuomone, Lietuva yra valstybinių brandos egzaminų įkaitė, o pati švietimo sistema nėra tokia bloga. „Ministrė šiandien dramatiškai prisiėmė atsakomybę už prastus matematikos egzaminų rezultatus, tačiau tame nėra nieko blogo. Tyrimai todo, kad mūsų vaikų matematikos žinios per eilę metų nei gerėja, nei blogėja – vienais metais būna geriau, kitais būna blogiau. Tai priklauso nuo kartos, uždavinių pobūdžio ir daugybės kitų dalykų. Net tarptautiniai tyrimai Lietuvoje nesukelia tiek ažiotažo, kiek egzaminų rezultatai. <…>Ir šiandien išgirdome, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos vaikų yra baigę vidurines mokyklas. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES, tad švietimas pas mus yra prieinamas“, – mintimis dalijosi R. Želvys.
Susirinkusiuosius sveikinusi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė atkreipė dėmesį į mokytojų trūkumo problemas ir tai, kiek mažai yra padaryta, jog mokytojo profesija iš tiesų taptų prestižine. „<…> mokykloms reikia inovacijų, naujų pedagogų, reikia, kad ateitų jauni žmonės. O ką reikia padaryti, kad jie ateitų? Be Vyriausybės ir ministerijos požiūrio niekas nepasikeis. Kai mokytojui bus mokamas prestižinis atlyginimas, tuomet turėsime kompetencijas, tada ateis ne tie, kurie vos išlaikė egzaminus, bet tie, kurie turi sukaupę žinių ir tikrai nori mokyti(s)“, – kalbėjo merė. N. Dirginčienė taip pat pasidžiaugė, kad ministerija ieško sprendimo būdų problemoms spręsti, kurios aptartos ir konferencijos metu.
Beje, dar prieš konferenciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komanda lankėsi Birštono ugdymo įstaigose, o konferencijos pradžioje ministrė J. Šiugždinienė padėkojo merei N. Dirginčienei už stiprią švietimo sistemą Birštono savivaldybėje ir šioje srityje nuveiktus darbus.
Nuotoliniu būdu Švietimo bendruomenę sveikino ir premjerė Ingrida Šimonytė, linkėjusi išlaikyti solidarumą, bendrystės jausmą ir atjautą ne tik karo akivaizdoje, bet ir kasdienybėje.
Rimantė Jančauskaitė