Brangstančios valandos…

Lėtai lėtai, kad ir keliomis minutėmis, bet diena jau trumpėja. O apsiniaukusią dieną, žiūrėk, jau ir žiburio reikia. Tik tas žiburys, prabanga virstantis, ramybės neduoda – tai kiek kainuos tos rudeninės ir žiemos valandos, jei norėsiu ilgiau televizorių pažiūrėti, prie knygos naktinėti, daugiau skalbtis, lyginti ar pyragus obuolinius elektrinėj orkaitėj kepti? Taupydami kažkaip gal ir išgalėsim, tai ne verslininkų bėdos, kuriems galvos pražilo pernakt nuo rūpesčių. Brangstančios valandos pasijaus ir beslampinėjant po prekybos centrus – mažiau pirksim, mažiau ir skalsiau valgysim, ieškosim tariamų nuolaidų. Šuo, sako, ir kariamas pripranta. Taip ir žmogus… nekur dėsiesi. Brangsta visur ir viskas. Va, rodė per žinias, ir anglai streikuoja, sako, žiema jiems bus gan sunki, viską elektra šildosi. Svarbu, nors pas mus dar ne karas, dar ne badas, ne maras…
Bet visai ne apie tai sukosi mintys, kai sėdausi rašyti. Prireikė kažkurią dieną paso, tai pasitikrinau, kada čia jo galiojimas baigsis. O, dar septyneri metai! Gražus skaičius toks, galiu ramiai sau gyventi… O paskui nejučia ėmiau skaičiuoti, tai kiek gi man bus metų, kai reikės to naujo paso. Paskaičiavau ir suglumau. Daugoka. Juo toliau, tuo labiau mintys sukosi ir jaukėsi galvoje, nors, paskambinus draugei, mėginau juokaudama papasakoti, kokią dilemą sprendžiu – ar mano gyvenimas, ar pasas ilgiau ištvers – iš tiesų visai nejuokinga paliko širdyje nuo tų minčių. Suvokdama, kaip greitai pastaruoju metu lekia laikas, kaip visi pasiduodam tam bendram sūkuriui, kaip nebemokam to laiko sulėtinti, skausmingai pajutau, kad kiek jau bebūtų skirta to gražaus laiko žemėje, kiek dar beturėtum sveikatos ir sveikos nuovokos, jo tėra likę tik mažumėlė… Vis dažniau ir dažniau tenka atsisveikinti su Amžinybėn iškeliaujančiais artimaisiais, draugais. Vis dažniau šį pasaulį palieka menininkai, žymūs žmonės, kurių įtakoje augai, brendai, gyvenai. Kažkada čia perskaičiau vieno poeto, beje, visai neseniai iškeliavusio Anapusybėn, ištartą frazę: „Geri buvo laikai, visi gyvi buvom…“ Taigi apie ką gi aš čia suku? Ogi apie tuos likusius ir taip smarkiai brangstančius metus, mėnesius, dienas ir valandas… Brangstančias visai kitom prasmėm. Ir darosi baisu, ar pavyks išmokti jas taupyti, ar pasiseks sudėlioti savo gyvenimą taip, kad šitų brangių valandų užtektų apglėbti meile pačius mylimiausius savo žmones, kad suspėtum bent žvilgsniu išglostyti gražiausius gėlių žiedus, upes, miškus ir upelius…
Tik švaistyti laiką daug proto nereikia. Ar tuščiai praplepsėtum telefonu, ar kur internete prablūdinėtum tas kelias valandas, vis randi sau pasiteisinimą – na, kiek atsipalaidavau, pailsėjau. „Gyveni gyveni, mokaisi mokaisi ir durnas numiršti“, – mėgdavo kartoti šviesaus atminimo babūnėlė. Gal ji buvo teisi… Kai kurių dalykų tiesiog neįmanoma išmokti, jei tau to neduota. Štai ir aš savo rašliava atėmiau iš jūsų kažkiek to brangstančio laiko, bet jau taip norėjosi atverti dūšią, o jūs – tikrų tikriausia senatvė, sakysit. Galbūt, bet ir ji man labai brangi.
Jus mylinti Augustina


Priminimai rugsėjo mėnesiui

Namams…
Vasaros dvelksmas… dar ilgam
Daugelis po vasaros sugrįžę į savo būstą mieste iš sodybų, sodų namelių, ar paprasčiausiai iš tolimesnių kelionių pasijuntame lyg įkalinti narvelyje – trūksta tos gaivos, erdvės, kurią patyrėme gamtoje, spalvų, žalumos… Atrodo per vasarą visur prisikaupę tik dulkių.
Belieka nusiraminti ir imtis veiklos. Duokime valią savo fantazijai, o išmonės mums tikrai visiems netrūksta. Prisiminkime dar nuo vaikystės dažną aistrą – perstumdyti baldus, vos tėvams išvykus iš namų. Gal verta atidžiai įsižiūrėti ir vieną kita judesį padaryti dabar? Nepasiteisins ar nepatiks – visuomet yra galimybė sugrąžinti daiktus į seną vietą.
Gal nužiūrėsite ir vietelę žaliai kambario oazei? Pamažėle jau sukeliaus į vidų kambarinės gėlės, gal galima jas sukomponuoti kiek kitaip, papildyti savo kolekciją šviesos nereikalaujančiais naujais vazoniniais augalais. Nebūtinai jais turi būti nukrautos tik palangės – galima rasti vietos ant grindų, paaukoti komodos, sekretero ar stalelio viršaus dalį. Kol dar gamtoje viskas žydi – tempkite puokštes į namus! Tam tiks ne tik darželių, bet ir lauko gėlės, augalai. Tik skinkite juos vakarais, būtinai nuimkite apatinius lapus, kad nepūtų ir neraugintų vandens, nakčiai pamerkite vėsiau balkone, o ryte jau neškite į kambarį. Sakysite, greitai nuvysta? Taigi grožis, kaip ir jaunystė, ne amžinas: pasidžiaugei dieną kitą, išmesk, ir sukurk naują stebuklą.
Šiokia tokia vasariška netvarka tegul dar kiek pabūna namuose. Tam pasitarnaus ir spalvingų žurnalų krūvelė, lengvas pledukas ar kitas koks spalvingas užklotas, numestas ant fotelio, sofos, dar viena kita ryški ir spalvinga detalė – ar tai būtų vaza, ar paveikslas. Mažytė idėja – vasarą visi pyškinome iš peties gražiausius vaizdus, saulėlydžius, gėlynus, kėlėme nuotraukas į socialinius tinklus, siuntėme draugams. Dabar reikėtų tik atspausdinti labiausiai vasarą primenančią ir patikusią foto, įrėminti ją ir pastatyti gerai matomoje vietoje, ar ten, kur mėgstate gerti kavą, arbatą. Net nepajusite, kaip akis nuslys gilyn į vaizdą, o mintys nuneš tolyn į patirtas malonias akimirkas.
Neskubėkime surudenėti… Tam dar pakankamai liks laiko.

Sodininkui…
Su broleliu obelėlę sodinau, sodinau…
Šiemet – nė vieno obuolio… tenka išgirsti gana dažnokai. Dėl šalto pavasario obelys prastai mezgė, o užklupus sausroms ir tie patys nubyrėjo. Tie, kuriems geriau pasisekė, jau skina pirmuosius rudeninius obuolius. Jų derliaus turėtų užtekti iki Kalėdų, mat vargiai ilgiau beišsilaikys mėgėjiškomis sąlygomis. Tą spragą užpildys žieminių obelų derlius. Todėl verta rimtai pagalvoti ir atnaujinti savo sodą vienu kitu naujos ir atsparios veislės sodinuku.
Rugsėjis – idealiausias metas rudeniniams sodinukams – iki šalnų jie dar turi spėti gerai įsikibti į žemę. Taigi pats laikas išsiruošti į mugę, arba, jei jau esate technologijų šalininkas, pasinaudoti internetine prekyba ir įsigyti norimų naujų sodinukų. Rudenį negalėsite pasigrožėti jų žaluma ir rinktis pagal vainiklapį – tačiau atidžiai žiūrėkite, kaip išsivystęs šaknynas. Rudenį pasodintus sodinukus laistykite nuolat, gausiai, neleiskite dirvai išdžiūti. Dar geriau juos pamulčiuoti perpuvusiu mėšlu, pjuvenomis, kad drėgmė ir šiluma geriau laikytųsi.
Tinkamai paruoškite sodinimui duobes. Jos, kaip mėgsta sakyti patyrę sodininkai, turi būti nei per didelės, nei per mažos. Svarbu, kad gerai pasiskleistų sodinuko šaknys, jokiu būdu jų neužlenkite. Duobės dugnas turi būti ne plokščias, o padaromas kauburėlis ir ant jo užtupdomos sodinuko šaknys.
Nedėkite į duobę trąšų ar mėšlo – galite nudeginti šaknis. Jei dirvožemis labai jau prastas, tuomet galima iškasti gilesnę duobę, joje pridėti komposto, perpuvusio mėšlo, kaulamilčių, suplūkti, užberti žemių, o tada jau tupdyti sodinuką, užpilti velėninės žemės, perpuvusių lapų komposto. Sodinkite dviese – vienam prilaikant sodinuką ir vis jį papurtant, žemės geriau pasiskirstys tarp šaknų, neliks oro tarpų, pasodinsite medelį tiesiau, gražiau.
Pasitarkite su šeima – kokių obuolių labiau reikėtų – vasarinių, rudeninių ar žieminių. Tuomet jau pasidomėkite ir rinkitės veisles.
Daugelis pastaruoju metu nusivylė visai naujomis veislėmis. Kiti sako, kad nepasiteisino ir žemaūgės obelys, todėl vėl nori grįžti prie senesnių ir jau dešimtmečiais išmėgintų veislių. Išties, obelis – ne gėlė, jos nepersodinsi ir nekeisi kasmet. Todėl tarkitės, neskubėkite su permainomis. Rudenį dar galima sodinti ir šalčiui atsparias kriaušaites, serbentus, avietes, agrastus. Kaulavaisių sodinimą geriau palikti pavasariui. Nusipirkę jų sodmenų paprasčiausiai prikaskite juos dirvoje, apdenkite eglišakėmis, kamienus paslėpkite nuo zuikių. Prie šaknų gerai įdėti nuodų graužikams. Pavasarį nepavėlinkite tokių sodinukų pasodinti – išsprogus pumpurams, jie prasčiau prigis.

Daržininkui…
Ką reikėtų pradėti kasti rugsėjį?
Jeigu šakniavaisių derlių ruošiatės laikyti ilgiau, o ne tuoj suvartoti, svarbu nukasti iki tol, kol daržovės dar nepradėjo leisti smulkių šaknelių. Nudraskius tokias šakneles, daržovės greitai apvysta, susiraukšlėja.
Rugsėjo antra pusė jau gera pradėti kasti morkas. Darbus galima atlikti ir vėliau, spalio mėnesį ir iki pat šalnų, kol oro temperatūra ne žemesnė kaip – 5 , – 6 OC. Pakaskite šakėmis, išjudinkite, raukite. Laikyti jas galėsite 5–7 mėnesius 0 – 1 OC temperatūroje drėgname smėlyje ar polietileno maišeliuose. Beje, morkos gali peržiemoti ir dirvoje.
Antra rugsėjo pusė gera ir burokėlių derliui nuimti. Išjudinkite daržovę šake, išraukite. Žiemoti dirvoje nepalikite, sušals. Laikyti galima 4–7 mėnesius 2 – 3 OC temperatūroje.
Spalio pradžiai palikite pastarnokus, šaknines petražoles. Kiek vėlesniam laikui – salierus, japoninius ridikus, sėjamuosius ridikus, krienus, ropes.
Žiemoti dirvoje gali likti krienai, šakninės petražolės, japoniniai ridikai, pastarnokai.
Jokiu būdu nereikėtų kasti šakniavaisių per lietų – ilgai laikomi jie pradės pūti. Karštą dieną nuimtos daržovės taip pat laikysis blogai – apdžius. Svarbiausia kasant šakniavaisius yra nepažeisti jų odelės. Todėl pirmiausia reikia gerai juos išjudinti šake, ilgesnius – kastuvu, išrauti. Nukastus ir skirtus laikymui neplaukite, o tik nupurtykite žemes arba apšluostykite ir jokiu būdu neneškite iš karto į rūsį. Staigus temperatūros skirtumas daržovėms nepatiks. Geriau kurį laiką palaikykite jas tamsioje ir vėsioje vietoje.
Šiemet kelias savaites vėlavo subręsti svogūnai, česnakai. Todėl skubėkite tą padaryti, kol neužklupo rudeniniai lietūs, arba palikite lysvėje ir palaukite saulėtų ir sausų dienų. Kaskite šakėmis, kastuvu, nes raudami galite pažeisti pusžalius laiškus, o tuomet yra pavojus, kad įsimes puvinys. Išrautus svogūnus gerai palikti vagoje, kad apdžiūtų saulėje – taip greičiau žus mikrobai, esantys ant ropelių paviršiaus. Svogūno kaklelis turi būti gerai užsidaręs – tai garantuoja gerą jų išsilaikymą, odelė gelsva, lukštas auksinės spalvos.
Žieminiai česnakai jau turėtų būti sutvarkyti anksčiau, o vasariniai taip pat vėluoja, todėl dar gali būti tvarkomi ir rugsėjo pradžioje. Visiškai pageltę kraštiniai laiškai yra ženklas, kad metas jau rauti. Paprastai jie irgi kasami šakėmis, džiovinami prieš saulę ir apie 5 dienas laikomi gerai vėdinamoje pastogėje. Žemes nuvalome, šakneles patrumpiname iki 3 mm, lapiją patrumpiname iki 10 cm. Valydami žemes, stenkimės nepažeisti lukštų, suriškime į ryšelius po 15 – 20 galvučių, pakabinkime. O supinti į kasą česnakai – puikus dekoratyvinis akcentas virtuvėje.
Lietingi orai vegetacijos pabaigoje gali būti priežastimi, kad į česnakus įsimes ligos. Todėl stebėkite atidžiai – pažeistų ropelių audiniai būna rausvi, violetiniai, ropelės sutrūkusios, nestandžios, skiltelės lengvai atsiskiria. Gali greitai užkrėsti ir sveikas ropeles.
Saugokime brangų svogūnų ir česnakų derlių – tai mūsų vitaminų šaltinis.

Gėlininkui…
Skinsiu astros žiedą…
Apdainavo, apvirkavo nueinančią vasarą internautai, o ji vis dar barsto gražiausius žiedus tam šelmiui rudenėliui po kojomis… Vieną už kitą gražesnes galvas kelia jurginai, skleidžiasi įvairiaspalvės astros, vakarais savo kvapu svaigina flioksai, rausvėjančias kekes svarina hortenzijos, kalasi pirmieji vėlyvių žiedai…
Šiųmetės vasaros orų kaprizus geriausiai atlaikė daugiametės gėlės. Todėl mėgėjai dažniau pakeliauti ir palikti be priežiūros savo gėlynus gamtos valiai, ar tiesiog nemėgstatys gaišti su vienmetėmis gėlėmis, džiaugėsi savo augintinių ištvermingumu. Tačiau ir joms laikas nuo laiko reikia skirti dėmesio: padalinti krūmelius, persodinti, tręšti. Pastaruoju metu kai kurie gėlininkai sušneko apie ekologinį gėlių auginimą, o tai siejasi su augalų tręšimu ir purškimu. Auginti ekologiškai, tai naudoti tik organines trąšas, išgauti jas iš įvairių raugų, bakterijų, grybų… naudoti kompostus, laistyti tvenkinių ar lietaus vandeniu ir t.t. Paprasčiau sakant, dėmesys kreipiamas į tai,kad gėlės augtų kuo natūraliau, būtų užgrūdintos, įgautų stiprų imunitetą. Tokios filosofijos besilaikantys gėlininkai renkasi veisles, kurioms tikrai reikia mažiau įvairių priemonių, atsparias šalčiams, labiau pritaikytas mūsų krašto sąlygoms. Kaip sakoma, kuo daugiau augalą laistysi, kuo daugiau tręši, tuo labiau jam tos priežiūros ir reikės. Todėl visai nenuostabu, kad ateina mada prie namo ar sodyboje rinktis ir sodinti daugiametes ir ilgaamžes gėles, apie ką byloja ir mūsų etnografinėse sodybose išlikę gėlynai: kai kurie augalai auga ir žydi po kelis dešimtmečius.
Net ir rožes jau imta rinktis tokių veislių, kad nereikėtų žiemą jų dengti, o sumaniai pasirinkus ir suderinus daugiamečius augalus, žydėjimas gali tęstis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Na, tik jurginų mėgėjai niekur nesidės – šių gražuolių gumbasvogūnius kasmet tenka iškasti dar iki šalnų, tinkamai juos išlaikyti. Vargelio būna, bet jis atsiperka su kaupu, sulaukus neapsakomo grožio žiedų. O prie daugiamečių etnografinių gėlių derinių – be jurginų niekaip neišsiversi, nes nostalgija ir sentimentai močiučių darželiams čia ima viršų. Net ir mažo daržo pakraštyje vienas kitas aukštesnis jurginų krūmas puikiai pridengia nušiurusias rudenėjančias daržovių lysves, mėgsta augti panašiomis sąlygomis.
Taigi verta apmąstyti savo laiką, galimybes ir pasirinkti – kokio gėlyno jums reikia. Jei norite maloniai leisti jame savo vasaros dienas, negailite laiko ir įdėto triūso, – rinksitės daugiau darbo ir priežiūros reikalaujančias grožybes. Jei tam neturite galimybių – gal išties daugiametės tiks labiau.

RUGSĖJO mėnulio kalendorius
Priešpilnis – 3 d.
Pilnatis – 10 d.
Delčia – 28 d.
Jaunatis – 26 d.
Geriausios mėnesio dienos – 1, 6, 7, 11, 12, 20, 21, 27, 28, 30.
Blogiausios mėnesio dienos – 2, 3, 5, 8, 10, 17, 17, 22, 25.

Rugsėjo 8 d. – Švč. Mergelės Marijos gimimas, Šilinės
21 d. šv. Matas, Alutinis, Koštuvės
23 d. – Rudens lygiadienis
29 d. – šv. Mykolas, Dagos, Vėjų diena.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.