Ugdymo įstaigos vėl atveria duris. Ką naujo žada Rugsėjo 1-oji?

Netruko prabėgti vasara, ir vėl – rugsėjis, nauji mokslo metai. Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas sako, kad naujuosius mokslo metus pradeda nusiteikęs optimistiškai, to paties jis tikisi ir iš švietimo bendruomenės: „Nauja pradžia siejama ir su naujais lūkesčiais, pedagogai ir mokiniai susirenka po vasaros pailsėję, natūralu, jei galvoji, kad Rugsėjo 1-oji bus dar vienas žingsnis pirmyn.“
Mokiniai skaičiuojami rudenį, o skaičiai, anot Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo R.Zailsko, nuteikia optimistiškai, tačiau yra ir dėl ko nerimauti.
Pagal pateiktus preliminarius mokyklų duomenis, šiemet, antrus metus iš eilės, prognozuojamas mokinių skaičiaus padidėjimas – į ugdymo įstaigas turėtų ateiti 70–80 mokinių daugiau, klasių skaičius didėja vienu komplektu. Šiems mokslo metams Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti 186 klasių komplektai, į klases susirinks per tris tūkstančius mokinių. Pagausėjimas ypač ryškus pradinėse klasėse ir priešmokyklinio ugdymo grupėse. „Bendrojo lavinimo mokyklas šiemet pradėjo lankyti kelios dešimtys ukrainiečių vaikų, yra pateikta prašymų priimti į pirmąją klasę; tikimės, kad keliolika mokinių atvyks iš kitų savivaldybių,“ – sako skyriaus vedėjas.
Pasak jo, ne vienerius metus švietimo srityje stebima tendencija – gyvenantys kaimo vietovėse pirmenybę teikia mieste veikiančioms ugdymo įstaigoms, į jas vaikus pradeda vežioti jau nuo darželio, taip užsitikrindami tęstinumą – vėliau vaikai pereina į miesto pradines, mokosi pagrindinėje mokykloje, gimnazijoje.
„Vien tik priešmokyklinio ugdymo grupėse skaičiuojame per 20 iš kaimo vietovių kilusių mokinių, kurie pradės mokytis mieste, nors turėtų lankyti artimiausią gyvenamajai vietai mokyklą. Tėveliai turi teisę rinktis. Dauguma svarsto, kad gausesnėse klasėse, kur didesnė konkurencija, vaikai bus labiau motyvuoti siekti žinių, kita vertus, mieste yra įvairesnių galimybių lankyti meninės ir sportinės krypties užsiėmimus, būrelius, plaukimo treniruotes. Be abejo, jų pasirinkimui įtaką daro ir nerimas dėl mažųjų kaimo mokyklų perspektyvos,“ – svarsto R.Zailskas.
Nuo šio rugsėjo viena ugdymo įstaiga liko mažiau. Reorganizavus Šilavoto pagrindinę mokyklą, nuo rugsėjo 1-os ji veiks ne kaip savarankiška įstaiga, bet kaip Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos Šilavoto skyrius. Didžioji dalis vyresniųjų klasių mokinių mokslą tęs mieste, „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje ir „Ąžuolo“ progimnazijoje, po keletą jų perėjo į artimesnes jiems mokyklas – Veiverių T.Žilinsko gimnaziją ir į Skriaudžių pagrindinę mokyklą.
Anot R.Zailsko, „Ąžuolo“ progimnazijoje keturi pirmų klasių komplektai visiškai užpildyti – jose po 24 mokinius ir laisvų vietų tiems, kurie kreipsis pavėluotai, nėra. Antrosios klasės taip pat sukomplektuotos.
„Jeigu į pirmą klasę ateitų bent vienu mokinuku daugiau, tuomet tektų steigti penktąjį klasės komplektą, ieškoti patalpų. Lėšų tam pakaktų, tik atitinkamai sumažėtų vienai klasei skiriamų lėšų krepšelio dydis. Tačiau pradinio ugdymo pedagogą nelengva būtų taip greitai surasti, nes šių specialistų trūksta. „Revuonos“ pagrindinė mokykla keletą metų teturėjo vieną pirmos klasės komplektą, šiemet formuojamos dvi paralelinės klasės. Antroje ir trečioje klasėse mokinių skaičius taipogi maksimalus,“ – teigė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad nuo šio rugsėjo mokymo lėšos nebus skiriamos toms mokykloms, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių, nelieka 5–8 jungtinių klasių, todėl nedidelės kaimo mokyklos, tarp jų ir Pakuonio pagrindinė mokykla, atsiduria rizikos zonoje. Mokyklos situacija svarstyta rugpjūčio 25 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Pagal reikalavimus 5–8 klasėje turėtų mokytis ne mažiau kaip 8 mokiniai, todėl politikai priėmė sprendimą Savivaldybės biudžeto lėšomis išlaikyti penktąją klasę, kurioje tėra penki mokiniai. Taip pat šiais mokslo metais Pakuonyje nebus formuojama dešimta klasė, nes mokiniai kiek anksčiau pasirinko kitas mokyklas.
„Tai yra vienerių mokslo metų „duobė“, kurią galbūt pavyks užpildyti kitais metais. Tačiau jeigu apskritai šių klasių neliktų, užprogramuotume ir žemesniųjų klasių sunykimą, nes tėveliai vaikus išvežtų į miesto mokyklas,“ – pašnekovas viliasi, kad mokykla atsigaus, kaip kad panašią problemą savo laiku dėl nepakankamo mokinių skaičiaus devintose – dešimtose klasėse „išaugo“ Balbieriškio bei Išlaužo pagrindinės mokyklos.
Jungtinės grupės ir klasės dar veiks N.Ūtos, Šilavoto bei Ašmintos skyriuose, kuriuose ugdomi ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai. Pasak R.Zailsko, laikomasi nuostatos, kad maži vaikai būtų ugdomi kuo arčiau namų, ir vežiojimas jiems nesukeltų streso.
Pašnekovas patikino, kad šiais mokslo metais mokyklų tinklo planas nebus peržiūrimas. Visgi, anot jo, tai gyvas procesas, susijęs su demografiniais pokyčiais, gyventojų migracija. „Patyrėme didelę emigracijos bangą, dabar vyksta atvirkštinis procesas: trečius metus nemažai šeimų su mažais vaikais iš užsienio grįžta atgal, nes nori juos leisti į lietuviškas mokyklas ir išauginti lietuviais. Ar ši tendencija išliks, sunku nuspėti. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 dienos ilgosios gimnazijos vienuoliktoje klasėje privalės užtikrinti minimalų 21 mokinio skaičių, taigi tik dvejus metus jos galės gyvuoti su 12 -ka mokinių. Todėl ateityje gali prireikti atitinkamų sprendimų Stakliškių ir Jiezno gimnazijose,“ – neslėpė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.
Šiuo metu rajono mokyklose labiausiai trūksta pradinio ugdymo pedagogų, matematikos, lietuvių kalbos mokytojų. Nors atskiros savivaldybės, taip pat ir Prienų, deda pastangas ir ieško būdų, kaip pritraukti į mokyklas trūkstamų specialistų, R.Zailsko manymu, reikalinga valstybės politika, kad problema būtų sprendžiama iš esmės. Jis palaiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvą dėl išankstinių įdarbinimo sutarčių sudarymo tarp savivaldybių, aukštųjų mokyklų ir mokyklų, tačiau, jo pastebėjimu, iš to kyla ir teisinių niuansų, ir abejonių, ar per tą laiką, kol studentas įgys specialybės diplomą, mokykla įstengs jam išsaugoti laisvą darbo vietą.
Kadangi šiuo metu profesinis orientavimas vyksta fragmentuotai, nuo rugsėjo 1 dienos leidus bendrojo ugdymo mokyklose steigti naujus etatus, ir Prienų rajone bus įdarbinta karjeros specialistų, kurie padės mokiniams apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, studijų pasirinkimo ir karjeros plano. R.Zailsko teigimu, naujos pareigybės bus priskirtos Prienų švietimo pagalbos tarnybai, profesinio orientavimo darbuotojams bus surengti kvalifikacijos tobulinimo mokymai.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas patikino, kad šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose vietų pakanka ir eilės į darželius nesirikiuoja. Jis mano, kad pavyks poreikį patenkinti ir tuomet, kai nuo 2025 metų rugsėjo bus įvestas visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 2 metų.
Šį rudenį duris atvers dvi atnaujintos lopšelio-darželio „Gintarėlis“ grupės, gautas Savivaldybės tarybos pritarimas rengti šio darželio viso pastato renovacijos projektą.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas pasakojo, kad mokyklose įsteigta daugiau švietimo pagalbos specialistų pareigybių darbui su mokymosi sunkumų, specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Anot jo, rajone yra platus pasirinkimas neformaliojo švietimo veiklų, vaikai galės lankyti sporto ir meno mokyklas, rinktis įvairius būrelius. Su Prienų kūno kultūros ir sporto centro vadovybe aptarta galimybė sportinį ugdymą labiau diferencijuoti, aiškiau atskiriant dvi skirtingas kryptis pagal mokinių pasirinkimą. Viena kryptis – ugdyti mokinių sportinį meistriškumą siekiant sportinių rezultatų, kai vykdomas intensyvesnis sportavimas. Kita – organizuoti sportinius užsiėmimus, kuriais būtų skatinama sveika gyvensena, aktyvus gyvenimo būdas, bet nesiekiama aukšto sportinio meistriškumo; sportavimas būtų mažiau intensyvus, labiau skirtas prasmingam laisvalaikio užimtumui. O Prienų meno mokykla, turinti Jiezno ir Veiverių A.Kučingio skyrius, šiais mokslo metais ketina pakviesti mokinius mokytis naujo dalyko – groti mušamaisiais instrumentais, įrenginėjama tam pritaikyta klasė.
R.Zailskas apgailestavo, kad Vyriausybė ir ŠMSM baigė mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusiukais programą, todėl nuo šiol savivaldybės turės pačios organizuoti pirkimus. Kadangi mokinių pavėžėjimui šiems metams skirtos lėšos Savivaldybę pasieks dalimis ir tik metų pabaigoje, skyriaus vedėjas svarsto, jog šiemet už jas įsigyti bent vieną autobusiuką nėra realu, todėl bus perkamos paslaugos iš vežėjų.
Ankstesni mokslo metai buvo susiję su pandemijos sukeltais ribojimais, nuotolinio ugdymo sunkumais. R.Zailskas neabejoja, kad šiemet mokytojai ir mokiniai dirbs kontaktiniu būdu, žinoma, pritaikydami ir pandemijos metu įgytą patirtį, įvairesnius mokymo(si) metodus, informacines technologijas. Jo manymu, sklandžiai rajone organizuotas ugdymas prieglobsčio prašytojų ir karo Ukrainoje pabėgėlių vaikams rodo, kad pedagogai yra pajėgūs įveikti bet kokius iššūkius.
Rugsėjo 1-osios proga Prienų rajono švietimo bendruomenei Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas linki optimizmo, pozityvumo ir sėkmingo starto, lydint mokinius pažinimo keliu.
Kalbėjosi Dalė Lazauskienė