„Duonos ir ugnies“ festivalis: prasmė ir pramoga po vienu dangum

Šeštadienį, rugpjūčio 27-ąją, Beržyno parke įvyko turbūt vienas didžiausių Prienų krašto renginių „Duonos ir ugnies“ festivalis, šiemet sukvietęs pasilinksminti nemažą minią žmonių ir nustebinęs plačia ir labai įvairia programa.
Prasminga kalba apie žemdirbio darbo svarbą festivalį pradėję jo globėjas Prienų r.savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, drauge su Kultūros centro darbuotojomis visus vaišino duona, kurią renginiui maloniai padovanojo firma „Du Medu“. Šimtai duonos riekučių pasklido žmonių, išsibarsčiusių po visą Beržyno parką, rankose bylote bylodami, kad viena iš pagrindinių temų šiandien bus duona ir kad bus daug dalijimosi akcentų. Juk šis festivalis – tai kitokia, bet vis dėlto pabaigtuvių ir nuimto derliaus šventė. Po to – dar keli atidarymo akcentai, smagus „Ringio“ šokis (vad. Raimundas Morkūnas) ir prasidėjo tarsi pirmoji šventės dalis Sūduvos metams skirtos kapelų varžytuvės.
Prienų kultūros centro pramoginės muzikos grupės ,,Solo Plius“ vadovas Algimantas Jazbutis sulaukė svečių iš gana toli ir koncertavo visi susirinkusieji iš širdies. Šį kartą Prienus aplankė Kretingos klc kapelos ,,Lakštingelė“, Platelių kapelos ,,Apėntaas“, Balbieriškio kapelos ,„Temela“, Lazdijų r. Seirijų klc kapelos ,,Savi“, Stakliškių kapelos ,,Korys“. Koncertui pasibaigus, o publikai labai smagiai įsiūbavus, kapelos buvo apdovanotos dovanomis ir padėkomis, kurias muzikantams mielai įteikė Prienų r. savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė ir kultūros centro direktorė Virginija Naudžiūtė.
Tuo tarpu beržyne vyko ir daug kitų įdomių dalykų, tarp jų ir ne viena edukacija, žinoma, daugiausia festivalio temomis. Beržynas kvepėjo duona, o iš nedidelių krosnelių kilo dūmai. Ypač didelio dėmesio susilaukė Širvintų r. amatininkų Editos Gragaliūnaitės ir Gintaro Ruzgio „Ruginės duonos kepimo pečiuje edukacija“. Visiems buvo įdomu, kaipgi iškepa toji pirmapradė ruginė duona. Juo labiau, kad Gintaro ir pasakojimas buvo puikus, ir duonelė po kurio laiko iškepė nuostabi. Visai šalia spygliukus augino kvepiantis šakotis, o tai daryti jam padėjo edukaciją vedanti amatininkė Onutė Raudeliūnienė ir visi, kurie tik norėjo. Prienų krašto muziejus visus norinčius mokė kulti, mokė malti – rodė tai, kaip dirbo mūsų seneliai, ir kas dabar taip įdomu mums – vyrai išbandė spragilus, moterys stojosi prie girnų, o padirbėję visi gavo muziejaus keptos duonelės. Tradicinių amatų meistrė, duonos kepėja Miglė Dalgedaitė traukė žvilgsnius savo įspūdinga krosnimi ant ratų, visi, kas norėjo, galėjo išsikepti savo duonelės kepaliuką – darbščių ir smalsių žmonių laukė pilnas tešlos kubilėlis. „Viduramžių pasiuntinių“ vykdoma „Neraugintos duonos kepimo edukacija“ ir „Ugnies kūrimo edukacija“ irgi neliko be dėmesio, dažnai įtraukdama į veiklą vyrus. Juk mokėti užkurti ugnį bet kokiomis sąlygomis – kiekvieno vyro garbės reikalas. O kas duonelės nekepė, ugnelės nekūrė ir šakočiams ragelių neaugino, tas galėjo pirkti jau iškeptą duoną ar pyragą – pasiūlos netrūko, alkanų neliko. Beje, džiugu, kad šiemet buvo gana gausi ir įvairiapusiška mugė. Pinti gaminiai, medžio dirbiniai, tekstilė, papuošalai, įvairūs suvenyrai pasklido po visais Prienų berželiais. Didelis patogumas susirinkusiems – ir viduryje beržyno įkurdintas milžiniškas ekranas, kuriame norintieji galėjo žiūrėti viską, kas vyksta renginyje ir scenoje, renginyje dirbo net kelios kameros. O per pertrauką buvo galima pasižiūrėti interviu ciklą, kurį per vasarą nufilmavo Kultūros centro komanda. Pakalbintas ne vienas mūsų krašto ūkininkas, mokslininkas, kepėjas, malūnininkas. Daug gražių žodžių tuose pokalbiuose buvo pasakyta ir apie duonos kelią ant stalo, ir apie žemdirbių džiaugsmus bei rūpesčius – puikus dėmesio ženklas mūsų krašto žemdirbiams ir gražus šventės akcentas, suteikiantis jai dar daugiau prasmės. Šalia ekrano įkurdintoje scenoje vyko ir dviejų Prienų rajono savivaldybės rengtų konkursų apdovanojimai. Juk festivalyje stalus po berželiais įvairiais patiekalais nuklojo savivaldybės ir bendruomenės – vyko gardžiausio patiekalo konkursas. Nugalėtojų nugalėtoja tapo Aldona Skiparienė už Duonos tortą. Paskatinamuosius prizus taip pat pelnė Gražina ir Antanas Bendinskai iš Dvariuko bendruomenės, Irma ir Evaldas Skiečiai iš Juodbūdžio kaimo bendruomenės „Draugystė“, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos bendruomenės komanda. Padėka už puikų pasirengimą konkursui atiteko ir Prienuose savo skaniaisiais tortais jau išgarsėjusiai ukrainietei Alonai Lariuk. Na, o dalyvių diplomus pelnė visi. Tačiau bene smagiausia buvo matyti prie stalų susėdusius draugiškus, vaišingus ir puikiai nusiteikusius Prienų krašto žmones. Taip pat buvo apdovanoti ir konkurso „Žydinti Prienų savivaldybė“ nugalėtojai, bet jų tiek daug, kad greičiausiai tai bus jau kito rašinio tema.
O vakarop nepakartojamas šventės vedėjas aktorius Tomas Erbrėderis, žiūrėk, jau kviečia ir į koncertą. Koncertavusios grupės „Kitava“ ir „Vyšnios“ visiems susirinkusiesiems padovanojo daug gražių emocijų. O kai sutemos apgaubė žemę, liko pagerbti ugnį. „Viduramžių pasiuntinių“ ugnies šou ir jų „Deivės Gabijos magija“ užbūrė ir kartu su žiežirbomis, kylančiomis į dangų, kažkur toli nunešė mintis. Ugnies šokiai visada turi savo magijos ir geba sustabdyti laiką.
Tačiau ir tai dar buvo ne viskas. Rugpjūčio 24-ąją Prienuose, „Meninės drožybos“ kieme, pas drožėją Algimantą Sakalauską vyko šiaudinių skulptūrų rišimo kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė šios srities profesionalė etnologė Eglė Valentė, ir Prienų bendruomenė nupynė tris skulptūras, skirtas aukoti ugniai. Taip buvo įprasmintas ugnies skulptūrų atsiradimo Lietuvoje 30-metis ir pasiruošta baigiamajam šventės akcentui. Po įspūdingo fakyrų pasirodymo, ugnies deglams nušvietus kelią ir skambant tiesiog magiškai muzikai, visa minia pajudėjo prie šiaudinių skulptūrų.
Deja, tik dviejų, likusių iš trijų. Vieną kažkas padegė iš vakaro, ir tam nėra nei paaiškinimo, nei pateisinimo. Juk surišo jas Prienų bendruomenė ir tikrai buvo ką veikti. Festivalio vakarą suliepsnojo dvi likusios – rugio dvasia ir deivė Laima. Grojo muzika, liepsnos liežuviai laižė saulėje įšilusius ir derlių aruodams atidavusius šiaudus, tamsi dangaus mėlynė į savo glėbį priėmė mūsų auką ugniai. Kad sugrįžtų lietumi, kai vėl apsisuks gamtos ratas, kai vėl prasidės naujas gyvybės ciklas, kai rudenį pakeis pavasaris ir kai Kultūros centras vėl pradės ruoštis naujam „Duonos ir ugnies“ festivaliui. Tikimasi, kad šiemet jau antrą kartą vykęs festivalis taps tradiciniu ir su kiekvienais metais į Prienus pritrauks vis daugiau žmonių.
Rasa ŽEMAITIENĖ
Prienų klc specialistė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.