Prasmės kupinos dienos

„Kur yra talentas ir pastangos, neįmanomų dalykų nebūna.“(Samuel Johnson)

Bendrystės paieškos yra tokios pat senos, kaip pasaulis. Žmogui psichologiškai ji yra būtina kaip deguonis, kaip gaivus oro gurkšnis, kaip saulės šviesa, žydras dangus, tekanti upė ir žydinti pieva. Senjorystėje bendrystės troškimas yra pats stipriausias poreikis, jis tiesiog atspindi žmogiškosios būties esmę. Mokslininkai yra ištyrę, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria vienatvės jausmą, nes su amžiumi mažėja socialinių ryšių, daugėja sveikatos problemų, keičiasi socialinis statusas, o dėl nuolat blogėjančios sveikatos būklės keičiasi ir gyvenamoji aplinka. Žmonės išėjimą į pensiją dažnai vertina kaip produktyvaus gyvenimo  pabaigą ir nerimauja dėl to, kas jų laukia ateityje.

Sveikinimas Pabaltijo šalių Jonams ir Janinoms.

Senjorams nuolat kyla naujų socialinių iššūkių dėl silpstančios sveikatos, todėl vis dažniau jiems reikalinga kitų žmonių, institucijų pagalba ir parama. Pasirinkę gyvenimą globos namuose senyvo amžiaus žmonės iš esmės pakeičia savo gyvenamąją aplinką ir susiduria su adaptacijos iššūkiais, kuriuos įveikti padeda profesionali specialistų komanda. Pirmiausiai į pagalbą skuba globos įstaigų socialiniai darbuotojai. Jie supažindina su gyvenamąja vieta, bendruomenės nariais, globos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, išsiaiškina atvykusio asmens poreikius bei lūkesčius, empatiškai išklauso gyvenimo istoriją, apgobę rūpesčiu ir jautrumu, padeda išsirinkti patinkančias veiklas, motyvuoja jose dalyvauti ir pajusti bendrystės džiaugsmą.
Šiemet aštuoniasdešimtmetį atšventusi Prienų globos namuose gyvenanti Violeta džiaugiasi savo pasirinkimu prieš dešimt metų. Tuomet ją kamavo sveikatos bėdos, dukra su anūku jau gyveno užsienyje, seserys savo šeimose, o jai reikėjo kažkur gyventi, kad būtų nepriklausoma nuo artimųjų. Moteris nenorėjo niekam būti našta, norėjo kuo ilgiau išlikti savarankiška, užsiimti mėgstama veikla, bendrauti su bendraamžiais.

Gyventoja Violeta su Prienų jaunaisiais maltiečiais.

Prienų globos namai tapo jos namais. Čia – jos mažas, jaukus kambarėlis, pilnas asmeninių daiktų ir nuotraukų. Jis labai mielas ir artimas Violetos širdžiai. Čia jos namai, čia jos erdvė, kur galima pailsėti, paskaityti, pažiūrėti televizorių, paklausyti muzikos ar tiesiog pabūti su savimi. O gal pasikviesti svečių ir geriant arbatą pasinerti į prisiminimus ar brandinti idėjas susitikimams, šventėms ir renginiams. Violeta, tai – trykštantis šaltinis, neišsenkantis energijos, naujų minčių ir idėjų sūkurys, kaip pati sako, „džezuojanti močiutė“, aplinkinius apdovanojanti gaiviu entuziazmo ir optimizmo pliūpsniu. Kai jai pabosta laiką leisti kambaryje, sėda į savo elektrinį vežimėlį ir skuba į salę, kur prisėdusi prie pianino groja. Paklausyti užburiančios muzikos ateina ir kiti globos namų gyventojai, kartais jie pritaria dainai, kartais tiesiog klausosi ir paskęsta savo mintyse. Juk muzika – tai kaip terapija – ne tik gydanti, bet ir suteikianti sparnus, pradžiuginanti širdis. Taip Violetos atliekami muzikiniai kūriniai suartino dvi meniškas sielas, davė pagrindą užsimegzti jos ir Palmyros draugystei.

Palmyra Oninių šventės metu Globos namuose.

Palmyra Prienų globos namuose gyvena dar tik keletą metų. Jai buvo sunku adaptuotis naujoje aplinkoje. Violeta, pasakodama apie savo asmeninę patirtį, padėjo Palmyrai prisitaikyti prie pokyčių. Abi moterys turi ilgametę darbo su žmonėmis patirtį –Violeta daugiau nei keturis dešimtmečius dirbo pedagoginį darbą, o Palmyra daug metų buvo kultūros darbuotoja. Gyvendamos  globos namuose jos pamažu įsijungė į šių namų bendruomenės gyvenimą. Jos abi yra globos namų gyventojų tarybos narės, organizuoja susirinkimus, padeda spręsti gyventojams iškilusias problemas, konfliktus, savanoriškai lanko sunkią negalią turinčius gyventojus. Jiems paskaito, pasikalba, sekmadieniais įjungia televizorius, kad išklausytų šv. Mišias, kartais padovanoja lauko gėlių puokštelę, – taip sukurdamos jaukią bendrystės akimirką. Juk nieko gyvenime nėra svarbiau už žmogišką santykį, tarpusavio ryšį.
Tai ypač patyrėme pasaulį sukausčius Covid-19 pandemijai. Visi kontaktai su artimaisiais buvo suvaržyti, veidus dengė kaukės ir galėjome vieni kitiems padovanoti tik šiltą rūpestingą žvilgsnį ar bendravimą socialiniuose tinkluose. Globos namų gyventojams ilgu buvo be kontaktinių renginių, susitikimų ir koncertų.  Jie laiką leido savo kambariuose užsiimdami individualia veikla. 
Karantino metu Palmyra ir Violeta skaitė, naršė internete, dalyvavo socialiniuose tinkluose, telefonu bendravo su artimaisiais. Tai padėjo joms nuvyti pandemijos sukeltas neigiamas mintis ir nerimą, sukaupti minčių ir pasiūlymų globos namuose organizuojamoms šventėms. Pasibaigus ekstremaliai situacijai, moterys vėl dažniau susibėga, skambina pianinu, dainuoja, deklamuoja eiles, nuolat atnaujina informaciją stende  – „Sužinokime“, „Pamąstykime“, „Pasijuokime“, noriai įsijungia į globos namuose organizuojamas užimtumo veiklas, renginius, šventes, ekskursijas. Su dideliu entuziazmu jos paruošė pasveikinimą Joninėms. Filmuota medžiaga buvo išsiųsta į Latviją ir skambėjo kartu su kitų šalių socialinių  globos įstaigų gyventojų linkėjimais Baltijos šalių Jonams  ir

Violetą aplankė kolegės Globos namuose.

Janinoms. Per Onines su nuoširdžiu dėmesiu pagerbė Onos vardo turėtojas. Violeta joms skyrė dainą „Tumba, tumba…“ , o Palmyra skaitė eiles,„kvepiančias liepų medumi“. Vasaros renginius vainikavo Žolinė. Violeta ir Palmyra susirinkusiuosius švęsti nustebino savo išradingumu. Kartu su kitais globos namų bendruomenės nariais sukūrė dainos „Oi, Joneli, kodėl nesiženiji?…“ inscenizaciją – dainavo, šoko, vaidino, juokavo, taip išreikšdamos save ir kurdamos šiltą bendrystę. 
Troškimas bendrauti, dalintis gyvenimiška patirtimi sujungia skirtingų kartų žmones, todėl su džiaugsmu abi moterys skuba į susitikimus su Prienų jaunaisiais maltiečiais. Susitikimų metu dalyvauja pokalbiuose – diskusijose, kartu su jaunimu pagroja, padainuoja, pažaidžia stalo žaidimus ir su humoru pasidalina nutikimais iš savo jaunystės, akcentuodamos tai, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis savaip gražus ir dovanoja kažką naujo ir nepatirto. Palmyros ir Violetos gyvenime svarbią vietą užima tikėjimas, dvasingumas ir bendrystės talentas apsaugantis nuo apatijos bei liūdesio. Nežinome, kiek minčių ir idėjų dar sukasi šių moterų mintyse, kurios dar tikrai pradžiugins mus ateityje. Jų bendruomeniškumas ir aktyvumas patvirtina, kad senjorystė yra labai vertinga, nes tai yra puikus laikas pažinti save ir augti kitaip nei anksčiau. Labai svarbu, kad šios moterys vadovaujasi pozityviomis gyvenimo nuostatomis. Tai joms labai padeda, nes naujus socialinius ryšius ir sveikatą stiprina jų optimizmas, savarankiškumas, kūrybiškumas, saviraiška ir įprasminanti kiekvieną dieną bendrystė.
Jūratė Kuzmickienė,
Irena Laukaitytė, Prienų globos namų socialinės darbuotojos

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.