Išlaužas šventė vasarą ir bendrystę

Seniūno T. Skrupsko padėka K. Grybaitei-Rajunčienei už bendruomenės (ir ne tik vietos gyventojų) sutelkimą „rožių sodo“ sodinimui.

Rugpjūčio 20 dieną vykusi Išlaužo seniūnijos vasaros šventė „Šventupės vingiais“ įpiršo mintį, kad pasibaigus pandemijos iššūkiams, karo Ukrainoje akivaizdoje žmonės ima labiau vertinti tarpusavio ryšių, savanorystės ir bendruomeniškumo svarbą bei yra pasiryžę šias sąvokas išbandyti praktiškai, įvairiomis aplinkybėmis: ir prireikus pagalbos savo artimam, ir įgyvendinant gyvenamosios vietovės iniciatyvas, ir prisidedant prie švenčių sėkmės.

Tinklinio varžybų nugalėtojai su seniūnu T. Skrupsku ir mokytoju R. Meškausku.

Pasiruošimas vasaros šventei sutelkė pačius aktyviausius Išlaužo seniūnijos, seniūnaitijų ir bendruomenių žmones: atsakingai, pasitelkę fantaziją ir humorą, negailėdami nei savo laiko, nei lėšų, jie sukūrė, išradingai apipavidalino originalius kiemelius, kuriuose stalai lūžo nuo pyragų, vasaros gėrybių, įmantriausių žuvies, mėsos ir kitų patiekalų, gėrimų, pagamintų tik pagal virėjams žinomus receptus. Įdomiausia tai, kad kiekvienas šventės dalyvis, o tarp jų buvo ir svečių iš viso rajono, galėjo ragauti, ką skrandis geidžia, ir visiškai nemokamai. Dėl tokio išlaužiškių svetingumo kai kurie pasijuto nesmagiai: patys atėjo tuščiomis rankomis, pasivaišino, o už tai jiems nebuvo leista net simboliškai susimokėti…

Kiemelio „Kablys“ atstovai ne tik deklaravo, bet ir įrodė, kad virtuvėje jaučiasi kaip žuvys vandenyje.

Išlaužo dvaro gyventojų palikuonys ne tik perdėm svetingi, bet ir išradingi. Apsilankiusiems jungtiniuose kaimų, seniūnaitijų, kaimynų kiemeliuose jie pasiūlė ir su Išlaužo istorija susijusią viktoriną, ir žvejybą „laimės šulinyje“, ir loteriją bei kitų atrakcijų. Suaugusiesiems nenusileido ir mažieji, jie taip pat prisiėmė įsipareigojimų. Kol vieni jų suposi, šokinėjo, čiuožinėjo pramogų erdvėje, dailinosi vaikų grožio salone, kiti verslavo: prisigaminę įvairių rankdarbių, juos pardavinėjo mugės lankytojams.
Ruošdamiesi šventei organizatoriai – Išlaužo laisvalaikio salė, Išlaužo seniūnija, Išlaužo kaimų bendruomenė, Išlaužo pagrindinė mokykla – atrado ir renginio programoje

Paroda „Žydinti Išlaužo seniūnija“.

akcentavo daug įvairių dalykų, kuriais gali pasididžiuoti šis kraštas.
Šventės dieną visiems norintiesiems buvo plačiai atvertos mokyklos muziejaus durys, ekspozicijas „Sūduvos krašto kultūra“, „Tradiciniai amatai“, „Vietos krašto istorija“, „Mokyklos istorija“ įdomiai pristatė šio muziejaus įkūrėja, buvusi istorijos mokytoja Janina Kuncevičienė. Išlaužo muziejus per kelias valandas sulaukė nemažai smalsuolių, netgi dovanotojų! Nemažai su etnografija ir tradicijomis susijusių eksponatų savo kiemeliuose pristatė ir atskirų bendruomenių atstovai.

Išradingumu ir vaišingumu kitiems kiemeliams nenusileido „Purvokšnio“ komanda: svečiai buvo vaišinami ir vietoje kepamomis ispaniškomis spurgomis.

Šventės metu prie seniūnijos pastato eksponuota fotografijų paroda „Žydinti Išlaužo seniūnija“ patvirtino, kiek daug joje gyvena darbščių, savo sodybų aplinką puoselėjančių ir grožį kuriančių šeimininkų. Kai kurias jų originalias gėlių kompozicijas teko išvysti ir gyvai: iš kiemo perkeltos ant ratų jos saugiai atkeliavo į šventę, kad džiugintų ir jos dalyvių akis.
Seniūnija kitoms nenusileidžia sportinėmis tradicijomis. Šventės dieną mokyklos aikštyne buvo surengtos mišrių komandų tinklinio „3×3“ varžybos, kuriose savo jėgas išbandė šešios komandos. Varžybų organizatorius, mokytojas Rolandas Meškauskas paskelbė ir kartu su seniūnu apdovanojo jų nugalėtojus: pirmą vietą iškovojo komanda „ABC“, antrą – „Agurkai“, trečią – „Keturi

Koncertuoja Išlaužo laisvalaikio salės ansamblis (chorvedė Ausma Sakalauskaitė).

žiedai“. Mažiesiems surengta etnosporto edukacija, važiavimo dviratukais ir triratukais varžybos.
Kokią sritį beįvardintum, jos veiklos pagrindas yra žmonės, jų talentai, įgūdžiai, pomėgiai, gebėjimas išsaugoti senąsias tradicijas bei kurti naujas, atrasti vienam kitą ir susiburti bendroms iniciatyvoms. Todėl Išlaužo šventė tapo padėkų vakaru visiems seniūnijos gyventojams, kurių dėka gražinamas miestelio centras, jo aplinka, kurie veikia vadovaudamiesi meile artimam, kuriems nesvetimos savanorystės idėjos.
Seniūnas Tomas Skrupskas kartu su kultūros renginių organizatore Kristina Žukauskiene pradėjo apdovanojimų maratoną, kuriame daugiau nei dvidešimčiai gyventojų skyrė padėkas: už Sūduvos krašto tradicijų puoselėjimą, už suteiktą prieglobstį ukrainiečių šeimoms savo namuose, už ilgametę savanorystę ir bendradarbiavimą kultūrinėse bei laisvalaikio iniciatyvose.
Padėka ir simboline dovana pagerbta Kristina Grybaitė-Rajunčienė, kuriai pasisekė suburti į talką nemažai bendraminčių, jų pastangomis įveistas rožynas prie skulptūros parapijos įkūrėjo, kun. Vytauto Gurevičiaus atminimui. Visiems šešiolikai šio rožių sodo kūrėjų šią iniciatyvą primins ne tik kasmet pražystantys žiedai, bet ir seniūnijos padėkos raštai bei kepuraitės su Išlaužo seniūnijos herbu ir išsiuvinėtomis rožėmis.
„Mūsų esmių esmė – padaryti kažką dėl tos vietovės, kurioje gyvename. Gerbti, mylėti, savo laisvalaikiu prisidėti, nes tai praturtina, skatina bendrystę ir draugystę,“ – kalbėjo Kristina, kviesdama Išlaužo gyventojus prisijungti prie „rožių sodintojų“ feisbuko grupės, dalintis idėjomis ir bandyti drauge jas realizuoti.
Prienų rajono savivaldybės vicemerė Loreta Jakinevičienė, pasidžiaugusi, kad nuo 2001 metų, kuomet rajone susikūrė pirmosios bendruomenės, bendruomeniškumas, taip pat ir Išlauže, tik stiprėja, už kūrybiškumą, iniciatyvas, bendruomenės narių telkimą įteikė savo padėkas teminių kiemelių atstovams. O jų veikė šeši. Neseniai perrinkta Išlaužo seniūnijos kaimų bendruomenės valdyba (pirmininkė Rima Liorentienė) reklamavo savo kraštą, jo kulinarinį paveldą kiemelyje „Troba“. „Kablio“ komandą sudarė draugai ir kaimynai, prisistatę žvejais mėgėjais, šį jų pomėgį išdavė ir žuvies patiekalais gausus stalas bei laimėtas skaniausios žuvienės virimo konkursas. Purvininkų bendruomenės aktyvas buvo susibūręs į „Purvokšnio“ komandą, Išlaužo seniūnaitijos ir mokyklos aktyvas – po „Išlaupašala“ palapinės stogu. Gražučių ir Čiudiškių seniūnaitijų aktyvai kvietė į etnokultūriniu stiliumi apipavidalintą kiemelį „Gražūs ir Čiudni“. „Giminėms“ atstovavo Marcinkevičių šeima – du broliai, sesuo ir jų vaikai.
Seimo nario Andriaus Palionio padėjėja Valė Petkevičienė politiko vardu padėkos raštais, skirtais už Sūduvos krašto tradicijų puoselėjimą, apdovanojo Janiną Kuncevičienę, buvusią Išlaužo seniūnę, Išlaužo mokyklos muziejaus įkūrėją, istorijos mokytoją, bibliotekininkę; taip pat Birutę Klimčauskienę, šios šventės scenarijaus autorę, scenografę, kultūros srities darbuotoją, buvusią bendruomenės pirmininkę, bei Liną Knašienę – mokytoją, perteikiančią jaunajai kartai lietuviškas tradicijas, Išlaužo mokyklos muziejaus tvarkytoją, visuomenininkę.
Meras Alvydas Vaicekauskas, ant scenos padėkai pakvietė seniūnijos savanorius ir pagalbininkus: Laurą Nikiforovaitę, Agnę Kemežienę, Agnę ir Mantą Vilkus, Vitaliją Gempler.
Renginys neprailgo, su jumoru jį vedęs Irinos Jurgelevičienės ir Tautvydo Žukausko duetas kiekvieną, nulipusį nuo scenos, vaišino sūriu, o žiūrovus ragino netingėti, garsiau paploti, pasiklausyti puikios kapelos „Smilga“ koncerto, Išlaužo moterų ansamblio, jaunos grupės „Mėnulio fazė“ dainų, pajudėti kartu su šokėjomis, pasigėrėti ugnies šou ir fejerverku. Renginį rėmė: UAB „Kesberta“, UAB „Mėsos kraitė“, UAB „Keliūta“ ir Angelė Janulevičienė.
O sekmadienio rytmetys Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčioje prasidėjo šv. Mišiomis už šio krašto bendruomenę.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos