Į „Duonos ir ugnies“ festivalį kviečia šiaudinės skulptūros

Prienų kultūros ir laisvalaikio centras yra pasirengimo„Duonos ir ugnies“ festivalio, kuris įvyks rugpjūčio 27d. Beržyno parke, finišo tiesiojoje.
Kaip ir planuota – įžanginis festivalio renginys jau įvyko rugpjūčio 24-ąją. „Meninės drožybos“ kieme, pas drožėją Algimantą Sakalauską vyko šiaudinių skulptūrų rišimo kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė šios srities profesionalė Eglė Valentė su vyru Aleksandru. Šiuo gražiu renginiu, į kurį susibūrė Prienų bendruomenė, o ypač gausiai dalyvavo sveikuolių klubo„Versmenė“ narės, buvo įprasmintas ir ugnies skulptūrų atsiradimo Lietuvoje 30-metis. Prieš praktinį užsiėmimą etnologė Eglė Valentė savo paskaitoje supažindino su šiuo įdomiu amatu, pasakojo apie Pasaulio medžio skulptūros prasmę, susirinkusiems buvo įdomu apžiūrėti jos darbų fotografijų parodą.
Praktinis užsiėmimas, kurio metu buvo surištos 3 keturių metrų aukščio skulptūros, simbolizuojančios derlingumą, rugio dvasią ir deivę Laimą, vyko beveik visą dieną – darbo iš tiesų buvo nemažai. Auksinių šiaudų ritė tirpo kaip koks sviesto gabalėlis prieš saulę. O pabaiga buvo dar įspūdingesnė: skulptūros vos tilpo į Prienų butų ūkio mašiną, bet galiausiai sėkmingai pasiekė Beržyno parką. Dar vienas iššūkis buvo jas pastatyti. Kultūros centro vyrai, vadovaujami pačios Eglęs, dirbo išsijuosę, tad dabar jos saugiai ir stabiliai stovi tvenkinio pakrantėje, beržų pavėsyje ir laukia „Duonos ir ugnies“ festivalio.
Ne paslaptis, kad būtent šių skulptūrų paaukojimas ugniai – bus baigiamasis, festivalio akcentas – nuostabi muzikos ir ugnies misterija, nors prieš tai dar grožėsimės ir „Ugnies šou“, kurį į Prienus atveš „Viduramžių pasiuntiniai“, jau nekalbant apie visą kitą programą.
„Projektuodama skulptūras, o po to kurdama ir visą misterijos turinį, padarau ne vieną eskizą, tariuosi su savo komandos skulptoriais ir darbuojamės tol, kol pasiekiame tą rezulatą, kurį būtina pasiekti norint efektingo reginio. Aš pati procese dalyvauju nuo medžiagų paieškos, medienos supjovimo ir karkaso sukalimo iki rišimo ir pastatymo. Galiu pasakyti, kad apie procesą žinau viską. Džiugu dirbti Prienuose, prieš tokį prasmingą festivalį ir, be abejo, kad šios skulptūros labai dera prie viso festivalio turinio. Duona, ugnis, šiaudai… O juk šiaudo magija labai ypatinga. Ne veltui sako, kad šiauduose gyvena mirusiųjų vėlės. Tuščias šiaudo vidurys tik pažiūrėti tuščias, bet iš tiesų jis turi augmens ir grūdo dvasią. Jau nekalbu apie pojūčius, žiūrint kaip ta skulptūra vėliau liepsnoja, stebint gausybei žmonių. Jie ne kartą yra sakę, kad tų 7-10 minučių niekada nepamirš – tai pats tikriausias žmogaus minčių apsivalymo ritualas“, – kalbėjo Eglė Valentė per educijos pertraukas.
Tuo tarpu organizatoriai – kultūros centro darbuotojai turi savą misiją, kas liečia ugnį. Juk prieniečių prisiminimuose fiksuojama istoriškai susiklosčiusi blogoji patirtis – 19 a. Prienų medinis senamiestis sudegė. Todėl festivalio metu tarsi norima reabilituoti ugnį, meninėmis priemonėmis parodyti, kad ji gali būti ne tik griaunanti, bet ir kurianti, jei tik moki ją prisijaukinti ir suprasti jos kalbą. Organizatoriai tikisi, kad festivalis taps tuo tradiciniu renginiu, kuriame duonos ir ugnies simbolių junginys susipins į atsiminimų grandinę, išryškinančią šių dviejų simbolių reikšmę. Remiantis archaiškomis baltų tradicijomis, festivalyje bus siekiama ne tik linksmintis, bet ir sukurti prasmingą renginį, kuris išaukštintų darbštų žmogų, neprarandantį savo identiteto moderniame pasaulyje.
Prienų KLC komunikacijos specialistė Rasa ŽEMAITIENĖ
Autorės ir Živilės RUSEVIČIENĖS nuotraukos