Pažinti save

„Atsimenu vieną įdomų kino atsakymą. Tasai atsakė: „Kai aš jaunas, aš einu pas daktarą, o kai senas – pas filosofą“. (Carl Gustav Jung, psichoterapijos tėvas, analitinės psichologijos kūrėjas)
Kodėl vis dažniau savo gyvenimo ir sveikatos klausimais kreipiamės pas filosofus? Dažniausiai tai darome būdami vyresni… nors dabar vis daugiau į egzistencinius ir savigydos klausimus įsitraukia ir jauni žmonės. Kaip dar neseniai mes gana skeptiškai žiūrėjome į visokius „filosofavimus“ ir buvome įsitikinę, kad tai tuščias laiko švaistymas, nes tai visai nesusiję su mūsų gyvenimu – „neturiu laiko tokiems niekams“, reikia gyventi ir išgyventi, o gyvenimas sunkus, „vargo pilnas, ir nieko čia mes pakeisti negalime, taip jau radome…“ ir panašiai. Mes surandame daugybę pateisinimų, kodėl būtent dabar taip vargstame, sergame. O kaip tą savo gyvenimą padaryti geresnį?
Gimtadienio proga gavau dovanų – valdovo ir filosofo Marko Aurelijaus knygą „Sau pačiam“. Beje, lietuvių pažintis su Marko Aurelijaus filosofija prasidėjo tik XX a. antroje pusėje, kai išaugo dėmesys filosofavimo kultūrai. Istoriniai šaltiniai rodo, kad vis dėlto baltų pažintis su Marku Aurelijumi yra sena. Panašų traukia panašus, – kadaise tvirtino Aristotelis.
Kodėl šiandien mums taip įdomi ir aktuali antikinė stoicizmo filosofija? Apie stoikus žinome, kad jie tvirti, ištvermingi, varguose ir džiaugsmuose dvasinės pusiausvyros neprarandantys žmonės. Mes kiekvienas norime būti tokiais. Stoikų filosofijos svorio centras – gėrio problema, samprotavimai apie tai, koks turi būti žmogus pasaulyje, kuris nepavaldus jam, iš anksto nulemtas, kintantis ir visada tas pats.
Tobulindami save, tobuliname ir visuomenę, tačiau neįgyjame teisės primesti kitam savo tobulumo supratimą. Markas Aurelijus – už laisvą žmogaus apsisprendimą. Jis kviečia mus mokytis ir ugdyti gebėjimą suprasti, padėti ir sugyventi vieniems su kitais. Tad argi apeliavimas į solidarumą ir atsakomybę nėra aktualu ir dabar? O kaip gyvenime būna…?
Skaitau Marką Aurelijų ir neatsistebiu jo neaprėpiamu dėkingumu visiems žmonėms. Jis mokėsi iš savo senelio, tėvo ir motinos, prosenelių ir auklėtojo, sesers, mokytojų, namiškių, giminaičių, draugų. Viską smulkiausiai apgalvodavo, tarsi turėjo marias laiko, ramiai, nuosekliai, tvirtai, atsižvelgdamas į patį dalyką. O kaip atsitinka gyvenime? „Slinkdami paviršiumi“, nepastebime svarbiausių dalykų ir dėl to kenčiame, sergame, esame nelaimingi ir pikti.
Štai keletas Marko Aurelijaus pamąstymų, kurie (svarbūs ir veikia mūsų šių dienų gyvenime) galėtų šiandien mums padėti:
. Neeikvok tau likusio gyvenimo galvojimui apie kitų reikalus, nebent jis teikia kokią nors visuomeninę naudą. Jeigu imsi galvoti apie tai, kas, ką ir kodėl daro, kas ką sako, ką mano, kuo yra užsiėmęs ir panašiai, – visa tai atitrauks tave nuo rūpinimosi savo paties vadovaujančiuoju pradu. Taigi išmesk iš savo minčių tai, kas nereikalinga ir neprasminga, o labiausiai saugokis perdėto stropumo ir pykčio.
. Nieko nedaryk prieš savo valią arba nežiūrėdamas visuomenės naudos, neapgalvojęs ir nenusprendęs. Būk visada gerai nusiteikęs, išsiversk be kitų pagalbos ir nesiek ramybės, kurią suteikia kiti. Reikia pačiam būti teisiam, o ne laukti, kad kiti tave palaikytų.
. Vertink mąstymo galią. Ji įgalina nedaryti skubotų sprendimų, mylėti žmones ir klausyti prigimties.
. Kiekvienas gyvena tik dabartimi, o dabartis tėra akimirka.
. Pašalink įsitikinimą ir išnyks skriaudos pajautimas, pašalink skriaudos pajautimą, išnyks ir skriauda.
. Nuomonės pasikeitimas turi atsirasti iš įsitikinimų, jog yra tai teisinga ir naudinga visuomenei, o ne todėl, kad tai atrodo malonu ar žada šlovę.
. Visa, kas vienaip ar kitaip gražu, yra gražu savaime ir savimi apsiriboja, ir pagyrimas neturi su tuo nieko bendra. Juk iš tikrųjų tas, ką giriame, netampa dėl to nei bjauresnis, nei geresnis.
. Nesiblaškyk; kiekvienas tavo troškimas tebūnie teisingas, o visi vaizdiniai – pagaulūs.
. O pasauli, visa, kas derinasi su tavimi, derinasi ir su manimi; tai, kas vyksta laiku, negali man būti nei per anksti, nei per vėlai.
. Nekamuok savęs. Kas nors blogai elgiasi? Tuo blogiau jam pačiam. Tau kas nors atsitiko? Puiku; visa, kas vyksta tavo gyvenime, nuo pat pradžių buvo visumos tau skirta ir yra su tavim susiję.
Tai tik keletas vieno iš senovės išminčių Marko Aurelijaus pamąstymų. Jei norime judėti į priekį, turime išmokti nurimti, o tada mąstykime, ieškokime ir bandykime suprasti save ir kitą. Tai nelengva. Bet ar kada buvo lengva gyventi?
Romualda Bartulienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *