Atmintis ir pagarba žuvusiems už Lietuvos laisvę

Prienų rajono Stakliškių seniūnijos Alšininkų kaime buvo iškilmingai pašventintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų pastatytas atminimo ženklas, skirtas žuvusiems Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams. Tekstą šiam atminimo ženklui parengė LGGRTC Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vyriausioji istorikė Dalia Urbonienė.

Iškilmingas partizanų pagerbimas prasidėjo šv. Mišiomis Stakliškių švč. Trejybės bažnyčioje.
Po Šv. Mišių Alšininkų kaime, prie LGGRTC atminimo ženklo, skirto per NKVD kareivių šturmą 1945 m. sausio 28 d. žuvusiems Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams: Danilevičių šeimai, Pranui Šeškui, vyko minėjimas.
LGGRTC atminimo ženklą pašventino Užuguosčio ir Stakliškių parapijų klebonas kunigas Laurynas Visockas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio vardu šio minėjimo organizatoriams ir jo dalyviams padėkojo bei savo mintis apie ateities Lietuvos jaunimo pilietinę laikyseną pristatė LGGRTC darbuotojas dr. Raimundas Kaminskas.
Renginio dalyvius sveikino ir savo samprotavimais dalijosi Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas doc. dr. Kazys Algirdas Kaminskas, kapelijos ,,Ąžuolynas“ seniūnė Laima Liepinaitienė, giminės, kaimynai ir kiti svečiai. Prie atminimo ženklo buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės ir sugiedotas Lietuvos himnas.
Pranešimą apie tų laikų likiminius įvykius perskaitė LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ŠAK šaulys Julius Proškus.
Susirinkusiems savo meninę programą pristatė Pieštuvėnų kaimo bendruomenės vokalinis moterų ansamblis, vadovaujamas Onutės Kamblevičienės, ir Kauno tremtinių, politinių kalinių kapelija „Ąžuolynas“ (vadovas Vincas Bieliūnas).
Renginį organizavo ir moderavo Stakliškių seniūnijos seniūnė Nijolė Ivanovienė.


Danilevičių ir Šeškų šeimų tragedijos puslapis

1945 m. sausio 27 d. Nibrių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje Geležinio vilko rinktinės partizanai susišaudė su Jiezno stribais ir rusų NKVD dalinio kariais. Susišaudymo metu žuvo rusų NKVD leitenantas, Jiezno stribas Kostas Laumenis ir vežėjas Steponkevičius. Buvo sužeisti penki partizanai: J. Bajoras – Žaibas, V. Rukas – Aras, A. Jurkonis – Balandis, J. Marčiulionis – Audronis, J. Palionis – Sakalas.
Po susišaudymo, vėlai vakare, partizanai, vadovaujami Viesulo, nuėję apie 25 km., persikėlė į Alšininkų kaimą, Stakliškių valsčiuje. Sužeistieji Žaibas, Audronis, Balandis, Aras, Sakalas liko ilsėtis Danilevičių namuose, o visas būrys – apie 90 – persikėlė per Alšią ir apsistojo už kilometro nutolusioje Zmejauskų sodyboje. Reikėjo poilsio, nes buvo labai išvargę, nemiegoję.
Prie Danilevičių ir Šeškų namų liko budėti partizanas Vincas Matikas-Sakalas. Sausio 28-osios rytą apie ketvirtą valandą jis pastebėjo, kad namai yra supami kareivių. Nubėgęs Sakalas pakėlė partizanus ir šeimyną. Prasidėjo šaudymas. Danilevičių šeimos nariai išbėgo į lauką ir pakėlę rankas šaukė: „Mes čia gyvename!“ Nepadėjo. Nuo automatų salvių žuvo visa Danilevičių šeima – šeši žmonės ir iš kaimyninio namo išbėgęs Pranas Šeškus. Tik aštuonerių metų vaikas pabėgo su sužeista ranka.
Prasidėjo aršios kautynės, kurios truko daugiau kaip penkias valandas. Visi penki partizanai narsiai kovėsi su rusų kariais ir Jiezno stribais. Nuo partizano Žaibo kulkosvaidžio salvių ir kitų partizanų ginklų žuvo vienas rusų kapitonas, du leitenantai ir apie dvidešimt rusų karių. Tik kai puolantiesiems pavyko padegti namus ir ėmė kristi degantys stogai, partizanai turėjo bėgti. Deja, visi buvo nukauti. Čia žuvo Lietuvos partizanai – kariai savanoriai, kovoję su okupantais:
JUOZAS BAJORAS-ŽAIBAS (1919–1945), gimęs ir augęs Beniukų k. Jiezno valsč. Alytaus apsk. Į partizanų gretas jis įstojo 1944 m. ir priklausė Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės Viesulo būriui. Buvo kulkosvaidininkas.
ANTANAS JURKONIS-BALANDIS (1914–1945) gimęs ir augęs Kašonių k. Jiezno valsč. Alytaus apsk. Buvo šaulys, į partizanų gretas įstojo 1944 m. Priklausė Geležinio vilko rinktinei, jo būrio vadas – Vytautas Marčiulionis.
JONAS MARČIULIONIS-AUDRONIS (1918–1945) gimęs Alksniakiemio k. Prienų valsč. Priklausė Geležinio vilko rinktinei (būrio vadas Vytautas Marčiulionis).
JONAS PALIONIS-SAKALAS (1921–1945) gimęs Beniukų k., Jiezno valsčiuje.
VINCAS RUKAS-ARAS (1925–1945) Geležinio vilko rinktinės būrio vadas.
Šioje Alšininkų kaimo vietoje, prie savo namų, žuvo Lietuvos partizanų rėmėjai:
JUOZAS DANILEVIČIUS (1882 – 1945 )
MARIJONA DANILEVIČIENĖ (1884 – 1945)
JUOZAS DANILEVIČIUS (1920 – 1945 )
JONAS DANILEVIČIUS (1922 – 1945)
ONUTĖ DANILEVIČIŪTĖ (1925 – 1945 )
ADELĖ DANILEVIČIŪTĖ (1927 – 1945 )
PRANAS ŠEŠKUS (1913 – 1945 ).
Visų dvylikos partizanų ir jų rėmėjų kūnus stribai nuvežė į Jiezną ir aikštėje bjauriausiais būdais niekino. Po egzekucijos jie buvo užkasti už miesto, visi į vieną duobę, tik stribams žinomoje vietoje. Žuvę NKVD kariai palaidoti rusų karių kapinėse, žinoma, jau su kitokia pagarba. Nuo šių įvykių prabėgo daugiau kaip 77-eri metai. Mes, ainiai, šito nepamiršime niekada, mes – laikmečio amžininkai, rašome prisiminimus, statome paminklus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) atlieka didžiulį ir prasmingą darbą. Žmonės čia dirba tiesiog iš idėjos, už labai mažą atlyginimą, turėdami ribotus įgaliojimus. Lietuvos vyriausybė su valdančiomis partijomis per 30 Nepriklausomybės metų tam dar skyrė per mažai dėmesio.
Kraupiausi istorijos vingiai pasaulyje laikas nuo laiko pasikartoja. Kažin kokiuose žemės pelkynuose užgimsta „šėtonžmogiai“, kurių sąmonėje vystosi poreikis tik grobti ir valdyti, nepaisant to, kokios bus pasekmės. Ne taip toli nuo mūsų jau septintas mėnuo aidi šūviai, griaudėja patrankos, beprasmiškai žūsta ne tik kariai, bet ir seneliai, moterys, vaikai. Nors griaunami miestai, mokyklos, ligoninės, bet Ukraina didvyriškai kovoja su grobuonimis „didžiarusiais“. Ar jau labai seniai ir pas mus buvo taip?! Mieli žmonės, stebėkite ir galvokite. Garbė tautai ir jos žmonėms, kovojantiems su grobikais ir okupantais!
Julius Proškus
LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ŠAK šaulys

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.