Lietuvai ir pasauliui
Devyniolikmetis Arnas Rasimavičius vos prieš mėnesį baigė mokyklą, tačiau prieniškiai „Žiburio“ gimnazijos absolventą jau atpažįsta kaip jaunąjį menininką, kurio kūryba visuomet sulaukia išskirtinio žmonių susidomėjimo.
Pirmąją savo darbų parodą A. Rasimavičiaus atidarė dar mokydamasis pagrindinėje mokykloje, dailės mokytojai pasiūlius eksponuoti jo piešinius ant mokyklos koridorių sienų. Nors pats Arnas šios ekspozicijos paroda nevadina, jo teigimu, tai buvo pirmieji žingsniai didesnių darbų link.
Kai prieš trejus metus Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vaikinas surengė autorinę grafikos darbų parodą „Kasdienybės metamorfozės“, Arnui buvo vos šešiolika metų, tačiau jau tuomet parodą aplankė gausus būrys svečių, tad norintieji įteikti gėles turėjo ir eilėje palūkėti…
Dar po metų A. Rasimavičius, sujungęs jėgas su bendraminčiais Karoliu Pūku ir Danieliumi Aldakausku, Prienų krašto žmones ir svečius pakvietė „po grindim“. Tuomet Prienų kultūros ir laisvalaikio centro rūsius trys jaunuoliai pavertė šviesų, garso ir meno sintezės erdve, o išskirtinę jaunuolių idėją įvertino ir čia viešėję Lietuvos kultūros centrų lyderiai.
Prieš pakeldamas sparnus į Nyderlandus, kur perspektyvus vaikinas ketina studijuoti vaizduojamuosius menus prestižinėje Roterdamo Viljamo de Koningo akademijoje, rugpjūčio 5 dieną buvęs „žiburietis“ prieniškiams padovanojo dar vieną savo darbų parodą „Vienyje“. Iki šiol savo darbus eksponavęs Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, šįkart kūrėjas pasirinko buvusias Nemuno kilpų regioninio parko patalpas. Kaip teigia parodos autorius, erdvė yra neatsiejama nuo kūrinių, ji pati turi tapti atskiru meno kūriniu, apjungiančiu kitus darbus, tad pasirinkta ypatinga, tarsi sena ir nauja apjungianti, vieta.
Pats A. Rasimavičius sako, jog „Vienyje“ eksponuojami kūriniai skiriasi nuo tų, kuriuos galėjome išvysti ankstesnėse ekspozicijose, mat su laiku keičiasi ir paties menininko braižas, tad kūryboje atsiranda eksperimentų su medijomis.
„Parodos pamatas – grafikos darbai, keičiasi tik mastelis – darbai vis didėja. Čia taip pat yra ir tapybos kūrinių, instaliacijų. Vis daugiau prie kūrybinio proceso prisideda ir kompiuteris, todėl čia galite atrasti ir 3D meno bei garso kūrinių. Man labai svarbu, kad paroda nebūtų tik tam tikra ekspozicija, ji turi tapti įtraukiančiu meno pasauliu“, – apie naujausią savo parodą „Gyvenimo“ skaitytojams pasakoja Arnas.
Anot jaunojo menininko, šios parodos tikslas – jog ji taptų paveikia patirtimi, paskatintų galvoti ir fantazuoti, mat naujausi darbai mąstyti apie kitus pasaulius, mums tiek daug nepažįstamą kosmosą ir begalinę vidinę visatą mūsų galvose, įkvėpė ir patį Arną.
Prieš atverdamas ekspozicijos duris, gausiai susirinkusiems svečiams savo parodą jaunasis menininkas pristatė, iškeldamas tris klausimus: kas, kaip ir kodėl?… „Tai paroda apie vidinį kosmosą, kuris yra mūsų galvose ir apie išorinį kosmosą, kuris supa mus visus aplinkui. Kaip tai nutiko? Kai ruošiausi parodai, tikrai negalvojau, kad ji bus apie kosmosą. Tiesiog išsirikiavau piešinius ir supratau, jog nuo mažens aš kūriau savo alternatyvius pasaulius, kitas visatas, vaizdavau tam tikrus vaizdinius iš kitų pasaulių, o šiandien ir yra ta diena, kai noriu jais pasidalinti. Kodėl? Tikriausiai tai yra pats sunkiausias klausimas. Negaliu pasakyti, jog perskaičiau visą literatūrą šia tema ar kad labai gerai ją suprantu. Aš tiesiog noriu pasidalinti savo mintimis ir paskatinti jus taip pat pamąstyti kosmoso tema“, – mintimis dalijosi A. Rasimavičius.
Jis taip pat įminė mįslę, ką reiškia parodos pavadinimas „Vienyje“. Pasak autoriaus, visų pirma, „vienyje“ yra apie tai, jog, kai kūrėjas yra vienas, jis gali kurti – jam kyla įvairios mintys. Menininkas turi būti vienyje su savimi, kad galėtų tas mintis užfiksuoti, pagauti ir perteikti. Vienyje taip pat yra laikas prieš Visatos atsiradimą. Galiausiai, „vienyje“ gali reikšti suvienija – norint, kad kažkas gražaus nutiktų, žmonės turi susivienyti.
Rimantė Jančauskaitė