Sukčiavimo atvejų analizė Alytaus apskrityje

Alytaus AVPK duomenimis, Alytaus apskrities teritorijoje šių metų sausio – gegužės mėnesių statistiką lyginant su buvusia praeitais metais, pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų registravimo rodikliai šiek tiek aukštesni. Šiemet duomenų bazėse tuo pačiu laikotarpiu buvo fiksuota septyniomis nusikalstamomis veikomis daugiau: 2021 m. – 46 atvejai, o 2022 m. – 53.
Pastebėta, kad, didėjant piliečių sąmoningumui, vis daugiau žmonių praneša policijos pareigūnams apie mėginimus išvilioti pinigus. Itin ženklus šių pranešimų skaičiaus didėjimas stebimas vasaros mėnesiais (ypač liepos mėn.). Kitais 2021 metų mėnesiais šis skaičius svyravo nuo 20 iki 32 pranešimų per mėnesį, o liepos mėnesį pareigūnai sulaukė 87 pranešimų apie mėginimus iš asmenų išvilioti santaupas. 2022 m. mėnesiais sulaukiama apie 30 pranešimų per mėnesį, tačiau gegužę gauta 42 pranešimai. Paprastai sukčiai suaktyvėja vasaros laikotarpiu, kai piliečiai domisi paspirtukų, vejos pjovimo įranga ar laisvalaikio prekėmis.
Sukčiavimo schemos kasmet išlieka panašios, sukčių bandymai išvilioti kuo didesnes pinigų sumas būna jiems palankūs dažniausiai dėl aukų senyvo amžiaus, baimės dėl artimųjų sveikatos ar tiesiog dėl patirto streso.
Dažnai apgavikai skambina telefonu ir prisistato policijos pareigūnais, kurie tikrina turimus pinigus ir pasiima turimas santaupas neva siekdami pakeisti tikrais pinigais, tačiau taip ir negrįžta. Būtent taip nutiko vienai 97 metų alytiškei, kuri viso gyvenimo santaupas atidavė pareigūnu prisistačiusiam vyriškiui ir prarado 20 000 eurų. Nors policija itin operatyviai nustatė įtariamąjį, tačiau pinigų nerado. Kitais atvejais iš asmenų išviliojama nuo 1000 iki 2000 eurų, pasakojant apie artimųjų padarytas avarijas ar dėl jų veiksmų sužalotus pašalinius žmones.
Pastaruoju metu itin dažnai piliečiai savo mobiliojo ryšio telefonuose sulaukia tariamai banko siųstų SMS, kuriose informuojama apie užšaldytą ar apribotą sąskaitą ir pridedama nuoroda, kuri dažnu atveju net vizualiai neatitinka banko svetainės. Šiose svetainėse, suvedus bankininkystės duomenis, nuskaičiuojama dalis asmenų turimų lėšų. Sukčiai, taip pat ir telefonu prisistatę arba pareigūnu, arba banko darbuotoju, sukelia paniką žmogui, sakydami, kad iš jo sąskaitos bandoma neteisėtai pervesti pinigus. Jie įkalba prisijungti prie sąskaitos ir įgyvendina pačių sukurtą scenarijų. Taip nutiko ir alytiškei, kuri bendraudama su tariamu banko darbuotoju, vis buvo perjungiama su kitu pašnekovu ir galiausiai po pusvalandžio pokalbio iš jos sąskaitos buvo pervesta 9452 eurai.
Avansiniai mokėjimai – tai kitas populiarus sukčių būdas pasipinigauti. Įdėjus neegzistuojančių daiktų nuotraukas iš interneto ir, sukūrus skelbimus, iš susidomėjusių pirkėjų išviliojami avansai už tariamai parduodamą prekę. Taip asmenys lieka ir be pinigų, ir be pirkinio. Populiariausi skelbimai, kuriuos viešina sukčiai interneto svetainėse, yra susiję su elektrinių paspirtukų, žoliapjovių ar vejos priežiūros įrangos, taip pat automobilių pardavimu. Šiais metais vienas su aviacija susijęs klubas į nurodytą sąskaitą už norimą įsigyti lėktuvą pervedė 77 440 eurų, tačiau pirkinys jų taip ir nepasiekė.
Retais atvejais, tačiau Alytaus apskrities gyventojai susidomi ir investavimo galimybėmis į kriptovaliutą. Tačiau sukūrus specialias sąskaitas ir, kaip jie sako, „įdarbinus žmogaus pinigus“, ilgainiui paaiškėja sudėtinga sukčių veikimo schema. Šiuo atveju vyriškis prarado daugiau nei 11 000 eurų. Panašiai veikia ir vadinamo „romantinio“ sukčiavimo atstovai, jie įpainioja dažniausiai moteris į pinkles, prašydami pagelbėti, paskolinti pinigų. Ir galiausiai viena alytiškė susivokė, kad per kelis bendravimo mėnesius ji pervedė daugiau nei  17 500 eurų.

Rubrikoje Teisėsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.