Susitikimų valandos…

Tradicijos susitikti klasiokams kas penkerius metus laikomės „kietai“. Baigiantis naujam penkmečiui, jau pradedame vieni kitiems skambinėti, klausinėti, derinti. Svarbiausi darbai – susitarti, kad priimtų mokykloje, rasti vakarienei tinkamą vietą ir kiti buitiniai reikalai – tenka vietiniams, gyvenantiems čia, miestelyje, o jau toliau nuo gimtų vietų nuklydusiems tereikia tik susiruošti. Aišku, visuomet atsiranda padejuojančių, kad prastai jaučiasi, gal šį kartą praleis, ar sugalvoja kokių kitų nebūtų priežasčių. Vieni gal kiek koketuoja, branginasi, kitiems – iš tiesų rimtos bėdos. Va, ir dabar vienam iš vaikinų, likus kelioms dienoms iki susitikimo, atėjo žinia apie planinę širdies operaciją. Kitam staiga – kojos trauma, operacija, ligoninė. Tų vaikinų ir taip klasėje mažuma… Dar vienas prieš metus, per pandemiją, paliko šiuos žemiškus vargus. Nemažas būrelis tuomet susirinkome išlydėti. Vaikinai, merginos… Paklausite, tai kiek dabar jau mums metų? Solidūs mes… jau yra ir proanūkiais besigiriančiųjų. Kiti – dar mažais anūkais džiaugiasi. Kas kaip suspėjo.
Tik labai jau ryškiai tie mūsų susitikimai skiriasi nuo pirmųjų, kai buvo labai svarbu pasigirti, kas ką baigė, koks darbas, kokios pareigos, ką į žmonas ar į vyrus paėmė, ką užgyveno. Keletas vyrukų vis varžydavosi, kuris su „kietesne“ mašina atvažiuos. Deja, vienas varžovas jau Dievo soduose važinėja… Pareigos nebeaktualu, turtai – taipogi. Šį kartą visi išties labai nuoširdžiai džiaugėsi pirmiausia vieni kitus matydami, galėdami apkabinti. O ir kalbos – apie vaikus, anūkus, pomėgius ir, aišku, sveikatą. Pastebėjau, kad net to jaunatviško klegesio, kaip mokykloje, per pertrauką, šį kartą buvo mažiau – atidžiau vieni kitų klausėmės. Beje, gal pirmą kartą niekas nepasigedo ir muzikos, šokių…to laiko vos užteko kalboms.
Keletą pastarųjų susitikimų mes jau vieni, be savo mylimos auklėtojos. Todėl iš mokyklos patraukėme į kapus, nešini jos mylimais gvazdikais. Kas degė žvakeles, kas meldėsi, kas dalinosi į galvą atėjusiais prisiminimais. Dar parymojom ir prie kitų išėjusių draugų, savo tėvų kapų. Neskubėjome prie vaišių stalo. Ir niekada nesistojame tylos minutei. Tiesiog lankome išėjusiuosius…
Mirus auklėtojai, į susitikimus pasikviesdavom kažkurį iš buvusių savo mokytojų. Bet ir jų gretos išretėjo. Šį kartą prisikalbinome mokytoją, kurią, kaip žinojome, dar visai jauną, tik pradėjusią dirbti mokykloje ir gyvenančią kaimynystėje globojo mūsų auklėtoja. Jaunoji mokytoja tuomet stebėdavosi mūsų susitikimais, mūsų netikėtomis viešnagėmis auklėtojos namuose. Dabar, dėkodama už pakvietimą, ji labai nuoširdžiai prisipažino – jūsų Auklėtoja buvo trečias žmogus po tėvų. Labai ją mylėjau…
Tik labai jau gaila, kad šių dienų abiturientai retai benori susitikti, nepuoselėja tokių tradicijų. Jeigu ir bendrauja – tai naujomis technologijomis. O, kad jie žinotų, ką praranda, kokios brangios ir nepakartojamos yra tos susitikimų su jaunyste valandos! Paieškokite savo užrašuose – gal rasite seną užmirštą adresą ar klasės draugo telefono numerį. Ir nedelskite, skambinkite! Tokių mielų susitikimų šią vasarą linkėdama ir atsisveikinu.
Jūsų Augustina

Priminimai liepos mėnesiui

Sodininkui…
…kad vasara kvepėtų žemuogėmis.
Suverti ant smilgos gardžiausių vasaros kvapuolių karoliai – tai ne tik vaikystės prisiminimai. Pačios pirmosios, sunokusios dar birželio mėnesį pamiškėje, žemuogės praneša – vasara, vasara! Dabar sodininkai yra įsigudrinę soduose ir sodybose išsiauginti įvairiausių veislių šių vertingų uogų ir skanauja jas iki pat šalnų.
Jei dar neauginate, praleiskite laiką gamtoje ir pauogaukite šių vertingų uogų – tikrai verta. Nors jos atrodo gana saldžios, cukraus jose nėra daug. Tačiau žemuogėse randama daug vitamino C, taip pat nemažai vitamino B, P, E. Daug mineralinių druskų – kalcio, natrio, fosforo, kalio, magnio, ypač – geležies. Todėl jas rekomenduodavo sergantiesiems širdies, kepenų, inkstų ligomis. Vertingos žemuogių lapų, džiovintų uogų arbatos.
Jei uogos jums tiko ir patiko, nesukėlė jokios alergijos, įsigykite pradžiai vieną kitą vazonėlį – juo galite papuošti terasą, balkoną, o ir ant ledų užberti uogų visada turėsite po ranka.
Nutarę auginti daugiau, jau pradėkite dairytis savo sode ar sodyboje joms tinkamos vietos, o rugpjūčio mėnesį pradėkite ruošti dirvą. Kultūrinės žemuogės vienoje vietoje paprastai gerai išsilaiko ir veda trejus metus. Vėliau reikia sodinti naujus daigus. Žemuogėms tiks derlingas ir rūgštokas priesmėlio ar lengvo priemolio dirvožemis. Patiks ir ta vieta, kurioje augo žirniai ar kitos azotą kaupiančios daržovės. Dirvą labai gerai paruošti reikia iš rudens, išnaikinti piktžoles, giliai perkasti, patręšti organinėmis trąšomis. Nenaudokite tik šviežio mėšlo, žemuogės jo nemėgsta.
Na, o dabar, kai pats žemuogių laikas, skanaukite jas ir rinkitės veislę, kokią norėtumėte auginti pas save. Ir nors kultūrinės žemuogės nėra tokios kvapnios kaip miško, stambios, gražios ir skanios uogos paįvairins jūsų sodo asortimentą. Labai derlinga yra „Baron van Solemacher“ veislė. Uogos kvapnumu primena miško uogas, yra didelės, sultingos ir dera iki pat spalio. Saulėtoje vietoje gerai augs ir derės „Regina“ veislė. Atspari šalnoms yra „Rugen“ veislė, nors ir kiek jautresnė ligoms.
Įsigykite sėklų ir jau anksti, vasario mėnesį, jas sėkite patalpoje. Daigelius teks pikiuoti net du kartus. Jei anksčiau užsiauginsite, tai dar tais pačiais metais pasimėgausite nors ir negausiu pirmuoju derliumi. Daigelius galite sodinti pavasarį, balandžio antroje pusėje, o taip pat ir rudenį, rugpjūčio mėnesį iki rugsėjo pradžios. Sodiname kas 25 cm, geriausia į šviesai nelaidžia agroplėvele padengtą dirvą. Į duobutes dar gerai įdėti pirktinio, sterilizuoto komposto, gausiai palieti. Sausu metu laistykite rytais šiltu vandeniu. Šiaip užtenka palieti kartą per savaitę.
Jeigu pavasarį jau buvote pasisodinę daigelių, jie puikiai prigijo ir auga, rudenėjant juos galite tręšti kompleksinėmis braškėms ir žemuogėms skirtomis trąšomis. Kitą pavasarį – jau ir pavasariui skirtomis azoto trąšomis, taip paskatinsite augti vegetatyvinius ūglius. Jei žemuogės gerai prižiūrimos, o ir sąlygos palankios, tikėtina, kad ligos neužpuls. Lietingomis ir šaltomis vasaromis, o jeigu dar ir tankiai susodinta, gali pulti puviniai. Stebėkite, pašalinkite pažeistus lapus, uogas. Laikykitės būtinai ir sėjomainos. Tegul vasara ilgai kvepia jūsų sode žemuogėmis!

Daržininkui…
…kad įdėtas triūsas nenueitų vėjais.
Liepą ne vienam daržininkui nutinka liūdnų dalykų – kai jau atrodo svarbiausi darbai padaryti ir belieka laukti derliaus, žiūrėk ir apninka ligos tai agurkus, tai pomidorus ar kitus augalus. Labai svarbu nenuleisti akių ir laiku pastebėti pirmus ligos požymius. Pirmiausias signalas – tai pakitę augalo lapai. Būtent jie yra pagrindiniai augalų mitybos organai, reguliuojantys vandens apykaitą, vykdantys fotosintezę, aprūpinantys deguonimi, atliekantys šalinimo funkciją.
Štai šiltnamio agurkus dažniausiai užpuola miltligė arba rauplės, dar kekerinis ar baltasis sklerotinis, šaknų puvinys, antraknozė. Pastaroji liga retesnė lietuvoje – ji išplinta laistant ir lietingu vėjuotu, o dar greičiau – šiltu ir drėgnu oru. Ant lapų pirmiausia atsiranda 2–3 cm kampuotai apskritų rusvų dėmių, lapas sutrūkinėja, ant vaisių, lapkočių ir stiebų dėmės būna įdubusios, rausvo atspalvio. Vaisiai deformuojasi, būna neskanūs, netinkami maistui. Juose ir sėklos išauga apkrėstos. Pažeistose augalo vietose susidaro grybo acervuliai.
Apsauga. Norėdami išvengti agurkų antraknozės (Colelletotrichum orbiculare) laikykitės sėjomainos. Sėklas imti reikėtų tik iš visai sveikų augalų ir jas tinkamai apdoroti. Dezinfekuoti šiltnamius, o svarbiausia, laiku šalinti pirmus susirgusius augalus, vėliau – jų sergančias dalis. Šiltnamyje vengti per didelio drėgnumo. Pastebėję susirgimo židinius, purkškite fungicidu. Šia liga dar serga ir moliūgai, melionai.
Šiltnamio agurkams gali nutikti ir visokiausių kitokių bėdų, ne tik ligos. Štai hibridinis agurkas suformavo 3–7 vaisių užuomazgas, o jos ima gelsti, džiūti, kol visai nukrenta. Paprastai tokia bėda ištinka, kai šiltnamyje labai daug drėgmės arba labai karšta. Taip pat kai dar būna nesusiformavę vyriški žiedai, į šiltnamį neužsuka vabzdžiai apdulkintojai, o gal todėl, kad jau nualinta pati dirva. Tačiau visada dar yra išeitis. Per karščius, kai agurkai žydi ir nemezga, būtinai vėsinkite šiltnamį visais įmanomais būdais: uždenkite stogą šviesiu audeklu, laistykite šaltu vandeniu takelius, statykite talpą su šaltu vandeniu ir t.t. Seni daržininkai tokiais atvejaais dar turi sukaupę įvairiausios patirties. Sako, reikia žydinčius agurkus palaistyti su vandeniu ir keletu lašelių jodo (kibirui vandens 2–4 lašai jodo), dažniau reikėtų patręšti. Gal trūksta angliarūgštės, todėl kiti paprasčiausiai kartą per savaitę šiltnamyje padegina laikraščių.
Taigi su tais agurkėliais, kaip su mažais vaikais – be priežiūros nepaliksi. Tinkamai pariškite, nuolat genėkite, reguliariai skinkite, kai tik vaisius būna 12 cm, šalinkite apatinius gelstančius lapus, mulčiuokite ir purenkite dirvą, laistykite tik šiltu vandeniu. Jei patyrimo mažiau, įtarę kokią bėdą ieškokite patarimo. Tam pasitarnaus ir specialūs leidiniai, internetas, daržininkų ir mokslininkų patirtis.
Tas pats patartina ir pomidorų augintojams. Nors ir kokias atsparias ligoms veisles besirinktume, tačiau nutinka visko – žiūrėk, augalai netikėtai ima geibti, juoduoti, trūkinėti. Dažniausiai tai nutinka nepatyrusiems, kai nuskinama per daug lapų, augalas ima geibti. Šalinti reikėtų tik nugeltusius ir pasiligojusius lapus. Tik pradėjus aktyviai nokti vaisiams lapai šalinami po kiekviena keke. Vaisiai trūkinėja? Nustokite laistyti šaltu vandeniu! Apie rimtesnes ligas jau ne kartą kalbėjome: pavartykite dar kartą iškarpas, žurnalus, užrašus, ieškokite atsakymo internete, nepalikite augalų bėdoje.

Gėlininkui…
…ir kambarinėms gėlėms – vasara!
Šis mėnuo kambarinėms gėlėms – vešėjimo ir klestėjimo metas, tačiau be priežiūros paliktos tuoj sudžiūtų, nuskurstų… Gerai, jei gyvenate nuosavame name, ir jūsų kambarinis gėlynas jau „vasaroja“ terasoje ar lauke nuo vėjų, skervėjų ir karštos saulės apsaugotoje aplinkoje. O jei gyvenate bute, teks susitaikyti, kad su gėlynu teks draugauti kasdien. Nuolat sistemingai ryte ar vakare laistyti, periodiškai tręšti, plauti po dušu dulkes, stebėti, ar nėra kokių ligų ženklų, kaip antai, dėmių ant lapų, kenkėjų.
Namuose visai nekenksminga ir patogu nuo kenkėjų naudoti insekticidinių savybių turinčių augalų nuovirus. Tam tiks aitriosios paprikos, svogūnai, česnakai, garstyčios, pomidorų lapai. Pasirinkite iš turimų augalų vieną kurį ir atitinkamai pasiruoškite nuovirą. Į 250 ml vandens dėkite 15 g susmulkintos paprikos arba 20 g česnako, svogūno užteks 10 g, garstyčių – 5–6 g, pomidorų lapų – 30–40 g. Laikykite porą dienų. Aitriąsias paprikas ir pomidorų lapus geriau dar pusvalandį pavirti, po to atvėsinti ir nupukšti augalą. Kad purškalas būtų lipnesnis, galima į jį įpilti 2–3 g skysto kalio muilo. Skysto muilo dar siūloma pasigaminti ir iš skalbimo muilo: sutarkuokite 100 g skalbimo muilo ir ištirpinkite ant mažos ugnies. Gausite tirštoką skystį, bet jo įmaišyti reikės labai mažai vienam purškimui.
Daugelis yra įsigudrinę gėlių priežiūrai naudoti namų vaistinėlės atsargas. Štai pvz., ricinos aliejus, sako, gali ir mirštančią gėlę prikelti gyvenimui. Į vieną litrą pastovėjusio vandens įpilkite vieną šaukštelį ricinos aliejaus, gerai išplakite ir kartą per mėnesį paliekite savo numylėtines. Kaip ir žmogų, taip ir augalą, atgaivina amoniakas. Į vieną litrą vandens pilkite vieną šaukštą amoniako ir paliekite gėles. Jau po kelių dienų pastebėsite, kad augalai įgavo sodresnį žalumą. Amoniakas taip pat dezinfekuoja dirvožemį, naikina grybelius. Taip pat puikų purškiklį gausite, jei į litrą vandens įmesite ir ištirpinsite aspirino tabletę.
Dar gėlininkai naudoja ir jodo tirpalą. Jis labai pagyvina žydėjimą. Jei jodo tirpalu laistysite pelargonias, paskęs žieduose! Tereikia vos vieną lašą jodo įmaišyti į litrą vandens ir laistyti augalus. Lieti reikia pagal vazono kraštą, kad nenudegintumėt šaknų ir ne daugiau, kaip 50 ml. Vystančius augalus gelbėja vandenilio peroksidas. Tai – gera profilaktinė priemonė nuo ligų, kenkėjų – vienas šaukštelis vandenilio peroksido vienam litrui vandens. Augalų lapus juo reikia purkšti kartą per savaitę, jei nemėgsta purškimo, tiesiog palaistykite.
Jei auginate kaktusus, žinokite, jie tikri smaližiai – galite lieti saldintu vandeniu (1 šaukštas – vienam litrui vandens), arba paberti prieš laistant vieną šaukštelį ant žemės, jei vazonėlio skersmuo ne mažesnis kaip 10 cm. Tikriausiai esate išmėginę ir druską, ir mieles, ir citrusinių vaisių žievelių nuovirus ar kitas priemones. Pasidalinkite savo patirtimi su mūsų laikraščio skaitytojais, o jei turite klausimų, taip pat lauksime ir stengsimės atsakyti.

Ir namuose – rožynėlis

Tikriausiai ne vieno akį prekybos centruose patraukia vazonėliai su įvairiaspalvėmis rožytėmis. O gal esate gavę tokį vazonėlį dovanų, kad ilgiau pasidžiaugtumėte žydėjimu, negu skinta gėlių puokšte. Paprastai juos vėliau perkeliame į sodą, gėlyną, kur jie puikiai gyvuoja ir žydi keletą metų. Tačiau jei gyvenate bute, nenusiminkite – jūsų namai gali kvepėti rožėmis. Anot gėlininkų, namuose vazonuose galima auginti bet kokias rožes. Paprastai tai būna mažos ir gausiai žydinčios veislės, o populiariausios – miniatiūrinės, kininės. Jų aukštis siekia iki 30–40 cm. Peržydėjusios mėgsta pailsėti, numeta lapelius, ilsisi vėsesnėje vietoje. Pasitaiko, kad peržydėjusios ir visai sunyksta.

Taigi, jei tame prekybos centre negalėjote praeiti pro šalį ir palikti ten vargti rožyčių, arba gavote dovanų, teks pasistengti, kad jos atsidėkotų už prieglobstį ir gausiai žydėtų. Pirmiausia reikia, kad augalas prisitaikytų prie kambario sąlygų. Pirmą savaitę vazonėlį galima apgaubti didesniu polietileno maišeliu, padaryti tarsi mažą šiltnamiuką. Reguliariai reikia augalą apšlakstyti vandeniu, stebėti, kad žemė neperdžiūtų. Po savaitės maišelį kuriam laikui reikia nuimti, vėdinti, vėl uždėti, o dar po kokios savaitės – visai nuimti. Šioms rožytėms tiks rytiniai ir vakariniai langai, žiemą – pietiniai. Dabar, vidurvasarį, nestatykite pietinėje pusėje, bus per karšta. Šias rožytes laistykite virintu arba gerai pastovėjusiu vandeniu, nes jos nemėgsta chloro. Stebėkite, kai tik žemė sausa, liekite, vasarą net kelis kartus per dieną. Vis pasukite vazonėlį kita puse į šviesą, kad augtų tolygiai. Purkškite tik lapus, žiedelius saugokite nuo vandens. Nužydėjusius žiedus būtinai nukarpykite žirklėmis.
Rožytės vasarą puikiai augs ir balkone, bet svarbu jų neperkaitinti, ypač šaknų. Todėl reikėtų statyti į didesnius indus, lovelius. Atsiminkite, kad jūsų rožytės ne skiepytos, o savašaknės. Kai tik pastebėsite, kad pro vazonėlio skylutes jos lenda lauk, reikia būtinai persodinti į kiek didesnį indą. Joms geriausiai tinka iš komposto, smėlio ir durpių (2:2:1) paruošta žemė. Persodindami labai saugokite šaknis, sodinkite su visu gumulu žemės, nubraukę tik viršutinį sluoksnį. Į žemę įmaišykite trąšų granulių, o papildomai pradėkite tręšti tik po kokio mėnesio. Persodinę nupurkškite lapus šiltu vandeniu, neprošal vėl uždėti maišelį ir kokią savaitę palaikykite pavėsyje.
Rudenį, kaip tikri rožininkai, paruoškite savo mažyles poilsiui – nugenėkite šakeles, palikdami po 4–5 pumpurus, lapeliai tegul lieka. Spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje išneškite į vėsesnę patalpą iki kovo. Geriausiai jos žiemoja esant 0 laipsnių, retkarčiais negausiai paliejant. Pavasarį parsinešę į kambarį, laistykite gausiau, patręškite silpnu kompleksinių trąšų tirpalu. Kai pradės krauti žiedpumpurius, tręškite kas savaitę.
Pirkdami šias rožytes, būtinai atkreipkite dėmesį į šaknis – jos turi būti sveikos, ne pajuodusios, gelsvos. Štai tiek nedaug tereikia, kad, jei esate rožių mylėtojas, rožynėlis jus džiugintų ir namuose. Sėkmės!

Vasaros sekmadienio pietūs

Šviežių bulvyčių užkandis
Reikės: 700 g šviežių bulvyčių, 70 ml aliejaus, 75 ml baltojo vyno, acto, šaukšto Dižono garstyčių, šaukšto cukraus, saujelės pjaustytų svogūnų laiškų ir ropelių, krapų, petražolių,druskos, pipirų.
Bulvytes gerai su šepetėliu nuplaukite. Jei odelė neriasi, ją nuvalykite ir išvirkite bulvytes pasūdintame vandenyje. Atidenkite puodą, nugarinkite. Užpilui sumaišykite vyną, aliejų, actą, garstyčias ir cukrų, maišykite kol jis ištirps, berkite druskos, pipirų, suberkite krapus, petražoles. Pagardą užpilkite prieš patiekdami į stalą ant karštų bulvyčių.

Šviežiai raugintų agurkėlių šaltsriubė
Reikės: 3 šviežiai raugintų agurkų, 400 ml natūralaus jogurto, 400 ml neriebios grietinės, 3 skiltelių česnako, 10 graikiškų riešutų, 10 krapų šakelių, druskos, pipirų.
Agurkėlius nulupkite. Vieną supjaustykite griežinėliais, kitus du – smulkiais kubeliais. Krapus susmulkinkite, sugrūskite česnaką ir suberkite viską į jogurtą, išplakite. Druskos berkite pagal skonį, pagardinkite pipirais ir palikite šaldytuve bent valandai atvėsti. Patiekdami papuoškite agurko griežinėliais ir išgliaudytais riešutais.

Lašiša su citrininiu sviestu
Reikės: 350 g lašišos filė, 2 šaukštų išlukštentų moliūgų sėklų, 2 šaukštų žaliųjų citrinų sulčių, šaukšto sviesto, pusės šaukšto tarkuotos žaliosios citrinos žievelės, žiupsnelio maltos aitriosios paprikos, juodųjų pipirų, alyvuogių aliejaus, laukinių ryžių prie kepsnio.
Sausoje keptuvėje apkepinkite moliūgų sėklas, suberkite į dubenėlį kartu su sviestu, žaliųjų citrinų žievele, sultimis ir aitriosiomis paprikomis. Lašišos filė padalinkite į 4 gabalėlius, berkite druską, pipirus ir kepkite įkaitintoje keptuvėje su aliejumi po 2–4 minutes kiekvieną puę, kol gražiai apskrus.
Iškeptą žuvį išdėliokite į lėkštes. Sviesto mišinį ištirpinkite keptuvėje ir apliekite lašišą. Patiekite su virtais laukiniais ryžiais.

Vyšnių desertas
Reikės: 250 g vyšnių (tinka ir rūgštokos), 250 ml raudono saldaus putojančio vyno, 100 g cukraus, vanilės, apie 2 cm ilgio vanilės lazdelės, keleto mėtos lapelių, 2 samtelių (rutuliukų) vanilinių arba plombyro ledų.
Vyšnių kauliukus išimkite. Į puodą supilkite vyną, įmeskite vanilės ankštį, cinamoną, mėtų lapelius, suberkite cukrų ir kaitinkite maišydami, kol jis ištirps. Mėtas išimkite, suberkite vyšnias ir lėtai pavirkite apie 10 min. Atvėsinkite. Vyšnias išgraibykite. Dėkite į indelį, užpilkite porą šaukštų vyno padažo, uždėkite samtelį ledų ir tuoj pat patiekite.

Sluoksniuotas braškių kokteilis
Reikės: 500 g braškių, 0,5 l natūralaus jogurto, 2 šaukštų cukraus pudros, kivio griežinėlių papuošti.
Nuplaukite uogas, nuskabykite kotelius ir sutrinkite plakikliu su cukraus pudra. Į aukštas stiklinaites sluoksniais pilkite jogurtą ir braškių tyrę, nulupto kivio griežinėliais papuoškite stiklinės kraštą. Pateikite su šiaudeliu.

Sriubos vasaros stalui

Trinta grybų sriuba
1 l daržovių nuoviro, 180 g pievagrybių, 5 pievagrybiai, 1 svogūnas, 2 skiltelės česnako, 1 šaukštas sviesto, žiupsnelis šviežiai maltų pipirų.
Įkaitintame svieste pakepinti susmulkintus česnakus, svogūnus, kol pagels. Keptuvėje susmulkintus grybus pakepinti 10 minučių ir sudėti juos į puodą su daržovių nuoviru. Virti ant mažos ugnies 15 min. Paruoštą sriubą skaninti druska, pipirais.

Dilgėlių sriuba
1 l vandens, 2 bulvės, 1 morka, 1 svogūnas, 2 šaukštai špinatų, 2 šaukštai dilgėlių, 25 g sviesto (arba aliejaus), 40 g grietinėlės.
Morką, svogūną susmulkinti ir pakepinti svieste. Paruoštas daržoves sudėti į verdantį vandenį kartu su supjaustytomis bulvėmis. Virti 15 min., baigiant suberti smulkintus špinatus, dilgėles ir prieskonius. Skaninti grietinėle.