„Šventės reikia žmonėms…“

Ašmintos folkloro ansamblis.

Praėjusį savaitgalį per Lietuvą praūžė linksma Joninių šventė. Daugelyje ir mūsų krašto vietų vidurnaktyje degė Joninių laužai, skambėjo dainos, po rasas braidė jaunimas, ieškodamas paslaptingai tik Kupolinių naktį pražystančio paparčio žiedo arba tiesiog džiaugdamasis buvimu kartu. Draugėn būrėsi kaimynai, šeimos, bendruomenės…
Ko gero, tie susibūrimai, į kuriuos žmonės renkasi savo iniciatyva arba bičiulių, kolegų, giminių pakviesti, ir būna patys šilčiausi,

Sveikinimai Janinoms ir Jonams.

nuoširdžiausi. Tegul ir be užsakytų brangių koncertų, lazerių šou ar fejerverkų. Žinoma, priklauso ir nuo to, ko kas ieško ir ko kam reikia…
Jau kelintus metus tradicinei Joninių šventei Pašventupio kaime, Pakuonio seniūnijoje, savo erdves atveria ūkininkas Jonas Vilionis. Šventė vyko ir šiemet. Smagi, sava, jauki. Ir ypač graži tuo, kad tarp į ją susirinkusiųjų buvo palyginti gana daug jaunų šeimų su vaikais. Taigi, manau, kad tikrai neteisūs kai kurie šiandieniniai save sovietologijos tyrėjais vadinantys kultūrologai, bandydami tikinti, kad jauniems žmonėms nereikia, pasak juos, ir atgyvenusių dainų švenčių, ir tautos tradicijomis perpintų renginių. Reikia, tikrai reikia.

Jonui Vilioniui palinkėjimus išsakė rajono Ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio tarybos vadovai, Prienų r. sav. meras A.Vaicekauskas.

Tai liudija ir Pašventupyje vykusių Joninių svečiai bei dalyviai. Dažnam buvo svarbu praeiti pro vainikais apipintą bromą, simboliškai nusiprausti šaltinio vandeniu, pačiam nusipinti vainiką, pasisukti su „Ringio“ šokėjais ar padainuoti su Ašmintos ir Pakuonio dainininkėmis, pažaisti su folkloro kolektyvo dalyviais. Ir, beje, ne tik vyresniems, bet ir jauniems, norintiems daugiau žinoti ir geriau pažinti šios, iš gilių amžių atėjusios šventės papročius bei tradicijas.
Štai pas tėvus atostogoms iš Kataro grįžusi Ieva ir Gedas Šimkai su dviem sūnumis specialiai iš Birštono atvažiavo į Pašventupį. Mat jų jaunėlis kaip tik – Jonas. Tad, kaip sakė Ieva, jai labai norisi, kad Jonukas augtų, žinodamas savo vardo kilmės tradicijas.
Kuo dar žavėjo Joninės Jono Vilionio ūkyje? Laisve. Laisve, kada panorėjus užlipti ant piliakalnio, pasivaikščioti apie tvenkinį ar po pievą, pasižvalgyti po gražias šio krašto apylinkes. Smagu, bet, kita vertus, ko gero, ne kiekvienas, besimėgaujantis jam atverta galimybe, pagalvoja apie tai, kiek daug reikia, kad tokia šventė įvyktų. Juk viena, kai renginys vyksta tam skirtose vietose, organizuojamas būrio specialistų ir turi biudžeto

Nors jauniausiojo varduvininko Jonuko žvilgsnis labiau krypo į batutą, bet sveikinimus jis taip pat tikriausiai prisimins.

eilutę. Ir kita, kai tu atidarai kiemo vartus net ir visai nepažįstamiems, pirmą kartą Pašventupį atrandantiems žmonėms. Tegul ir pats esi Jonas, vienas iš garbių varduvininkų.
– Šventės reikia žmonėms. Nebūtų jų, nebūtų ir Joninių Pašventupyje, – tvirtina Jonas Vilionis. Dar pridurdamas, kad aplinkos sukūrimu rūpinasi ir sesers bei brolio šeimos, kad organizacinius reikalus prisiima asociacija „Pilutė“, vienijanti aktyviausius vietos žmones, kad visada į kvietimą atsiliepia ir vietos saviveiklos kolektyvų nariai. Šiemet renginį parėmė Žemės ūkio ministerija.
Taigi tai, anot vakaro šeimininko, buvo visų šventė, kurta organizatorių ir pačių dalyvių, apšviesta Joninių laužo, nusitęsusi giliai į rasotą naktį…
Ramutė Šimukauskaitė

Tarp „Ringio“ šokėjų smagiai sukosi ir Pakuonio seniūnas Antanas Keturakis su žmona Rita.

Pakuonio laisvalaikio salės dainininkės. Šventėje dar dainavo Edmundas Kučinskas ir svečiai iš Alytaus bei grupė „Intervalai“.