Nuo tada, kai birželio 24-oji tapo laisvadieniu, Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono krikštytojo parapijos žmonės vienus iš bažnyčios titulinių atlaidų gali švęsti Joninių dieną.
Šiemet iškilmingai liturgijai vadovavo svečias – Širvintų parapijos klebonas Adam Adukowski, prieš trejus metus pradėjęs tarnystę Lietuvoje. Jo gimtinė – Suvalkų kraštas. Kunigo Adamo teigimu, labai simboliška, kad šviesos nešėjo Šv. Jono gimtadienio dieną jis turėjo progą melstis kartu su Jiezno parapijos žmonėmis nuostabiai gražioje jų bažnyčioje.
– Šv. Jonas tarsi didysis statytojas nutiesė tiltą, kuriuo gražiai suvedė šalia gyvenančius kaimynus, – homilijos metu kreipdamasis į atlaidų dalyvius sakė iškilmėms vadovavęs dvasininkas.
Suvedė lenkus ir lietuvius. Ir ne tik. Jau kurį laiką Jiezno bažnyčioje Šv. Mišių metu patarnauja ir baltarusis Mikalajus, Lukašenkos režimo išvarytas iš Baltarusijos. Už tai, kad dalyvavo demonstracijoje ir rankose laikė valdžiai priešišką plakatą, jis buvo išmestas iš universiteto ir priverstas palikti tėvynę. Apsistojęs Jiezno pabėgėlių centre vaikinas iš karto rado kelią į bažnyčią, nes ir studijuodamas Minske patarnaudavo pamaldose.
Pristatytas parapijos bendruomenei ir padėkojęs už pagalbą, Mikalajus paėmė į rankas gitarą. Po šventovės skliautais nuskambėjusi jo giedama giesmė lietuvių kalba tapo dar viena gražia bendrystės jungtimi, skatinančia atjausti, suprasti, dalintis meile ir šiluma.
Ja jiezniečiai dabar dalinasi ir su parapijos namuose gyvenančiomis moterimis iš Zaporižės srities, Vilnensko miesto. Kaip pasakojo vyriausioji iš Jiezne prisiglaudusių
ukrainiečių moterų Valentina, jos vyras, sūnus, žentas liko ginti tėvynės, o ją su dukra Aliona ir anūke bei Alesios šeima pabėgėlių kelias atvedė į Jiezną. Moterys sakė esančios dėkingos klebonui Rolandui Bičkauskui ir visiems geriems žmonėms už paramą.
– Čia jaučiamės kaip namuose, mūsų mergaitės turi ramybę, – džiaugėsi karo siaubumus išgyvenusios ukrainietės, prašydamos visus melsti taikos bei kviesdamos branginti ir saugoti vieniems kitus, puoselėti šiltus tarpusavio santykius ir džiaugtis kiekviena laimingos dienos akimirka.
Valentinos ir Alionos palinkėjimai gražiai sutapo su klebono pagarsinta žinia – aktyvių parapijos bendruomenės narių Dovilės ir Manto šeimos padidėjimu – trys šaunios sesutės dabar jau turi broliuką. Kas gali būti gražiau už žmogaus gimimą? Tai – šventė visai bendruomenei.
„Šeima – šeimai“ – tai dar viena paramos akcija, kurioje dalyvauja Jiezno parapija. Kaip priminė akcijos kuratorė Ilona, jiezniškiai globoja 2 šeimas Ukrainoje. Palaiko su jomis ryšius, atsiliepia į jų prašymus.
Miela staigmena atlaiduose dalyvavusiems Jiezno krašto žmonėms ir jų svečiams buvo susitikimas su knygos „laimėti – ne nuodėmė“ autoriumi Giedriumi Surpliu. Į savo pirmąją knygą G. Surplys „suguldė“ itin atvirus pokalbius su devyniais žymiais Lietuvos dvasininkais,
pasakojančiais apie jų pačių lyderystės patirtis ir gaires sėkmingesniam gyvenimui.
Taigi apie ką ši knyga? Kreipdamasis į skaitytoją autorius sako, „…kad ir kas tu bebūtum, ši knyga – apie Tave. Gal ne tiek apie tai, koks esi, kiek apie tai, koks esi užprogramuotas būti“. G. Surplys viliasi, kad knyga taps raktu, atrakinančiu ir išlaisvinančiu didelę sėkmingą kiekvieno širdį ir padės žmonėms šiame gyvenime siekti būti geriausiems šeimoje, darbe, politikoje, visuomenėje… Kartu pakvies diskusijai apie krikščionybės įtaką žmogaus elgesiui visuomenėje.
Būtent apie tai, kas buvo labai svarbu ir Šv. Jonui, kurio gimimo dieną taip prasmingai sutiko ir paminėjo Jiezno krašto žmonės, savo darbais ir elgsena liudijantys, koks svarbus yra gyvenimas.
Ramutė Šimukauskaitė