Radviliškyje įamžintas Prienų garbės piliečio Vytauto Pakarsko atminimas

Šventėje dalyvavę buvę ir esami prieniškiai – prie Vytautui Pakarskui skirto atminimo ženklo lakūnų kampelyje.

Kai išaušus naujai sklandymo erai, Vytautas Pakarskas, vedinas idėjos įkurti gamyklą, statančią plastmasinius sklandytuvus, atvažiavo į Prienus, – jis pirmiausia, žinoma, galvojo apie žmones, kurie dirbs. Įvairiais metais ir, ko gero, įvairiais keliais į senojoje Prienų pieninėje įkurtą gamyklą suvažiavo skraidę ir aukštuosius mokslus baigę sklandytojai, lakūnai. Apskritai, kaip knygoje „Ekscelencija, Monsinjoras ir…“ rašo aviatorius, žurnalistas ir rašytojas Edmundas Ganusauskas, „…Pakarsko laikais Lietuvoje, regis, nelikdavo nepastebėtas joks gabesnis, apie aviaciją svajojęs vaikinas. Gamykla, sakytum, traukte traukė talentus“.

Simbolinę atminimo ženklo juostelę perkirpo Radviliškio savivaldybės meras Vytautas Simelis ir prieniškis Jonas Stuknys.

Ir pritraukė. Dauguma jų degė ta pačia idėja – kurti, ieškoti, statyti, ir, žinoma, skraidyti. Daugeliui jų „prie dūšios prilipo“ ir direktoriaus deklaruojama sentencija. „Kas nenori dirbti – ieško priežasčių, kas nori dirbti – ieško sprendimų“, kaip ir gamykloje per visą barako erdvę kabėjęs šūkis „Kolektyve kolektyviai kolektyvui“. Žinoma, ne visi, bet nemaža dalis tų bendra idėja degusių žmonių tapo kolektyvu ir už „fabrikėlio“ ribų. Kartu ėjo į žygius, plaukė plaustais, šoko vieni kitų vestuvėse. Ilgainiui dėl vienų ar kitų priežasčių gretos išretėjo, neliko ir tų, kuriems gal labiau rūpėjo šiaušti su privatizacijos ar „prichvatizacijos“ vėjais, bet sklandukų, taip juos vadino Prienuose, branduolys išliko. Susikūrė net ir Atminties grupė, susiburianti ir linksmomis progomis paminėti bičiulių jubiliejinius gimtadienius ir pasidžiaugti veteranų startais, ir šiaip kokia kita, kartais ir liūdnesne proga.
Praėjusią savaitę jie rinkosi du kartus. Trečiadienį palydėjo Amžinybėn buvusį ilgametį gamyklos vyr. inžinierių Julių Armonaitį, o penktadienį kelias juos nuvedė į Radviliškį, Vytauto Pakarsko gimtinę. Taip jau sutapo, kad pastarųjų dešimtmečių aviacijos sporto legenda buvęs Vytautas Pakarskas, paskutinius kelerius metus, atgavęs apgriautą tėvų namą, darbavosi Radviliškyje įsteigtoje leidyklėlėje ir savo paskutinėje įmonėje, pavadintoje „Aviacijos technologijų laboratorija“. Joje buvo gaminami aitvarai.

Vytauto Pakarsko atminimo įamžinimo Radviliškyje akcijos iniciatoriai Algimantas Blekaitis, Jonas Stuknys ir Jonas Janušauskas padėkojo aktyviausiems idėjos palaikytojams bei rėmėjams. Jiems įteikta E.Ganusausko knyga ir Prienų rajono savivaldybės suvenyrai, o merui Vytautui Simeliui – ir Prienuose gaminamo sklandytuvo „Lietuva“ maketas. Juo pasidalino Sportinės aviacijos gamykla.

Tad pastačius paminklą gimtinėje legendiniam konstruktoriui Baliui Karveliui, sklandukų veteranams gimė mintis įamžinti ir Vytauto Pakarsko atminimą jo gimtajame mieste. Sprendimų paieška užsitęsė dvejus metus, bet idėjai buvo lemta išskleisti sparnus.
Praėjusį penktadienį labai simbolinę dieną – vykstant Raviliškėnų sambūrio susitikimui buvo atidengtas ir atminimo ženklas Vytautui Pakarskui atminti. Vytauto Pakarsko tėvų namo jau nebėra, jo vietoje, sako, stovi parduotuvė, bet parinkta vieta – taip pat labai svarbi.
Miesto centre, Dariaus ir Girėno gatvėje, šalia „Lituanicos“ skulptūros. Taigi, kaip sakė Radviliškio meras Vytautas Simelis, jų mieste besikuriantis lakūnų atminties kampelis turtėja.
Lauryno Balinsko sukurto atminimo ženklo pagrindu tapo ant specialios lentelės perkeltos Vytauto Pakarsko bei sklandytuvo „Lietuva“ nuotraukos ir Edmundo Ganusausko parašytas tekstas. Nuotraukų autorė Onutė Valkauskienė. Beje, radviliškiečiai kiek anksčiau turėjo progos susipažinti ir su švietimo centre eksponuota Onutės fotografijų

E.Ganusauskas, prisimindamas V.Pakarsko darbus kalbėjo ir apie tai, kad jam buvo labai artima istorinės atminties sfera.

paroda, skirta sklandytuvų gamyklos jubiliejui.
Atminimo ženklo atidengimo metu prisiminimais apie Vytautą Pakarską pasidalino aviacijos istorikas Gytis Ramoška, žurnalistas Edmundas Ganusauskas, kraštietis, šeduvis Jonas Stuknys, iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavusius aviacijos veteranus ir visus susirinkusiuosius iš dangaus pasveikino lakūnas Dainius Galkis.
Vakarop, grįžę iš susitikimo Radviliškyje, dar nesiskirstėme. Bičiulystės takas nuvedė į Prienų kapines. Birželio 17-ąją kaip tik sukako 30 metų, kai pakeliui į varžybas Oriole autokatastrofoje žuvo vienas ryškiausių Lietuvos sklandytojų, buvęs gamyklos lakūnas-

Penktadienį buvę kolegos ir bičiuliai uždegė žvakeles ant Antano Ruko kapo Prienų kapinėse, prisiminė kartu nuveiktus darbus.

bandytojas Antanas Rukas. Jis buvo tarp pirmeivių, kurie atsiliepė į Vytauto Pakarsko kvietimą, ir baigęs tuometinį Kauno politechnikos institutą atvažiavo į Prienus.
Beje, grįždami namo prieniškiai jau kūrė naujus planus. Jų manymu, pats metas prieš kelis dešimtmečius į Prienų gyvenimą didelių permainų įnešusios ir vėliau į Pociūnus perkeltos gamyklos ženklui atsirasti ir senosios pieninės vietoje, mieste. Kad ir, pavyzdžiui, originaliam piešiniui ant „Žiburio“ gimnazijai priklausančio pastato… Būtų gražu, jeigu veteranų mintis taptų patrauklia ir šiandieniniams sklandytuvų gamintojams, ir miesto šeimininkams.
Ramutė Šimukauskaitė