Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos pradininkas – Lietuvos nusipelnęs gydytojas, kurortologas, fizioterapeutas, reabilitologas, straipsnių, knygų ir išradimų autorius dr. Vytautas Jurgis Meška, kuris laboratorijai vadovavo 1968 – 1990 metais.
Jis tyrinėjo kurortinių veiksnių mechanizmus bei kurortinę psichologiją, kartu su inžinieriumi radiotechniku Sigitu Čemeška sukūrė elektroninį prietaisą skausmui ir emocinei įtampai matuoti. Moksliniai tyrinėjimai kurortologijos srityje, streso ir emocinės įtampos išmatavimo atradimas yra aktualūs ir tebetaikomi iki šiol.
Laboratorija ruošė kurortinius profilaktikos, gydymo ir medicininius ligonių reabilitavimo metodus, siekė efektyviau panaudoti kurorto gydomuosius veiksnius, derinant su naujausiais medicinos pasiekimais. Buvo plėtojamos estetoterapijos ir kurortinės psichologijos sritys. Veikė laboratorijos filialai Birštone, Druskininkuose ir Palangoje.
Per 25 gyvavimo metus 17 laboratorijos mokslinių bendradarbių parengė ir apgynė kandidatines disertacijas apie Lietuvos kurortų gydomųjų veiksnių panaudojimą gydant reumatą, uždegimines ir degeneracines sąnarių, nervų, virškinamojo trakto, kraujotakos sistemos, ginekologijos ligas, inkstų akmenligę, psoriazę, lėtinę egzemą. Buvo paskelbta per 600 mokslinių straipsnių ir tezių, pateikta per 200 racionalizuotų pasiūlymų, padarytas 21 atradimas, išleista nemažai metodinių rekomendacijų, mokslinių darbų. Buvo rengiamos konferencijos, simpoziumai, seminarai, jaunųjų specialistų kvalifikacijos kursai, bendradarbiaujama su Vokietijos, Italijos, Šiaurės Kaukazo, Ukrainos, Rusijos mokslinio tyrimo institutais.
Gydytojai J. Naginevičius, G. Gorinienė ir J. Bunevičius laboratorijoje
Mokslinių tyrimų rezultatai per bazinę „Draugystės“ sanatoriją (Druskininkai) buvo sistemingai diegiami į kurortinę praktiką.
Daug dėmesio buvo skiriama peloidoterapijos ir balneoterapijos tyrimams, purvo, mineralinio vandens, vaistingųjų augalų panaudojimui gydomose procedūrose, buvo tiriamas didelės, vidutinės ir mažos mineralizacijos vandens, naudojamo gėrimui/vonioms poveikis pacientų, sergančių įvairiomis ligomis, organizmui. Buvo tyrinėjama, kokį terapinį efektą sergantiems pacientams duoda kartu su psichoterapija taikoma klimatoterapija, balneoterapija bei peloidinės procedūros.
Pirmosioms Birštono gydykloms šiemet – 95-eri.
Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos iniciatyva surengtas respublikinis seminaras (1988 m.) davė impulsą pradėti taikyti muzikos kūrinius, grožinę literatūrą, gamtovaizdžius, vaizduojamąjį meną kurortinėje praktikoje. Kai kuriose kurortų sanatorijose buvo įkurti muzikos terapijos, spalvų ir kvapų kabinetai, pasiūlyta neįgaliųjų terapijai naudoti hipoterapiją.
2022 m. birželio 1 d. V. J. Meškai būtų sukakę 92 metai. Įamžinant jo atminimą, Birštono Centriniam parkui suteiktas Vytauto Jurgio Meškos pavadinimas. Įsteigta Vytauto Jurgio Meškos vardo premija asmenims, nusipelniusiems kurortologijos srityje.
Pirmąja dr. Vytauto Meškos premijos laureate tapo VšĮ „Tulpės“ sanatorijos direktorė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Liucija Patinskienė
„Medicina yra menas…“
Liucija Patinskienė sako, jog pažintis ir bendras darbas su dr. Vytautu Jurgiu Meška lėmė, kad ji pasirinko reabilitologiją ir liko Birštone.
VšĮ „Tulpės“ sanatorijos direktorės Liucijos Patinskienės indėlis medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo srityje ypač svarbus: ir medikų bendruomenėje, dalijantis žiniomis ir patirtimi su kolegomis, ir sveikatos apsaugos srityje, prisidedant prie Birštono savivaldybės ir šalies sveikatos politikos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo formavimo ir įgyvendinimo.
L.Patinskienė tobulinosi sveikatinimo srityje Lietuvoje ir daugelyje Europos kurortų (Vokietijoje, Italijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Lenkijoje).
Darbinės veiklos pradžioje gydytoja aktyviai bendradarbiavo su dr. V. J. Meška, kuris vadovavo respublikinei kurortologijos mokslinei laboratorijai ir jos filialui Birštone.
2003 m. L. Patinskienė inicijavo senosios „Tulpės“ sanatorijos gydyklos modernizavimo projektą. Plėtojant kurorto koncepciją, integruojant gamtinius sveikatos stiprinimo veiksnius, išsiplėtė sanatorijoje teikiamų paslaugų spektras.
2005–2006 m. drauge su dr. V. J. Meška parengė studiją apie „Tulpės“ sanatorijoje gydymo tikslais naudojamą mineralinį vandenį „Vaidilutė“ ir jo poveikį sveikatai. Už šį darbą sanatorija buvo apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos medaliu „Lietuvos metų gaminys“, kurį įteikė Prezidentas V. Adamkus.
2006 m. L. Patinskienė apdovanota „Metų sėkmės“ prizu.
2007-aisiais modernizuotas visas „Tulpės“ gydyklų kompleksas, jame, tęsiant ilgametes kurorto tradicijas ir pritaikant naujausias mokslo žinias, pradėtos teikti inovatyvios sveikatinimo paslaugos.
Kiekvienais metais L. Patinskienės vadovaujama medikų ir marketingo specialistų komanda parengia naujų gydymo bei sveikatinimo metodikų reabilitacijos bei sveikatinimo srityje. Šie reikšmingi darbai leidžia dar sėkmingiau teikti unikalias paslaugas.
2013-aisiais „Tulpės“ sanatorijoje įsteigtas Suaugusiųjų hemofilija sergančių pacientų reabilitacijos centras. Tai – unikalus projektas, vienintelis tokio tipo centras Rytų Europoje.
Liucija Patinskienė kasmet dalyvauja įvairiose verslo misijose užsienio šalyse, kur sėkmingai garsina išskirtinį Birštono kurorto vardą. „Tulpės“ sanatorijoje vyksta konferencijos, darbiniai seminarai.
Ji yra ne vieno svaraus mokslinio didelės apimties leidinio bendraautorė.
Premijos laureatė laikosi principo, kad medicina yra menas. Šį teiginį nuolat pabrėždavo ir pats dr. V. J. Meška. Pagrindinė žinia, kurią gerb. gydytoja L. Patinskienė skleidžia visuomenei: „Savimi, savo gyvenimo būdu ir sveikata privalome rūpintis pirmiausia patys, ir kuo anksčiau suprasime, kad investicija į sveikatą yra 100 procentų atsiperkanti, tuo laimingesnė bus visuomenė.“
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimą kuriame patys“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (bendrai skirta suma – 43727 Eur).