Birštonas – miestas su istorija, patogus gyventi ir sveikatintis

Birštono kurortas – patogi ir patraukli vieta ne tik svečiuotis, bet ir gyventi. Taip teigia Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, suradusi laiko interviu pačiame parengiamųjų artėjančios kurorto šventės darbų įkarštyje – po dvejų metų pertraukos Birštonas vėl kviečia ošti.

– Kuo Birštonui išskirtiniai 2022 metai?
– 2022-ieji Birštonui ypatingi ir kaip miestui, ir kaip kurortui. Šįmet sukanka 640 metų, kai pirmą kartą paminėtas Birštono vardas: tai padarė Prūsijos kronikininkas Vygandas Marburgietis „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Šią progą minime visus metus, jai dedikuota ir birželio 9–12 vykstanti miesto šventė „Birštonas vėl OŠIA!“.
Žvelgiant iš kurorto perspektyvos, Birštonui šie metai reikšmingi, nes prieš 90 metų, 1932-aisiais, buvo priimtas Lietuvos kurortų įstatymas, kuriuo teisiškai įtvirtinta kurorto sąvoka, leidusi prasidėti intensyviai Lietuvos kurortų modernizacijai.
Taip pat šįmet sukanka 95 metai, kai Birštone pastatytos Purvo gydyklos (1927 m.) ir kurorte pradėtas taikyti gydymas purvu, o prieš 55 metus buvo įkurtas Lietuvos kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos Birštono filialas (1967 m.), kuriam daugiau kaip du dešimtmečius vadovavo dr. Vytautas Jurgis Meška.
Beje, šįmet įteiksime ir pirmąją Dr. Vytauto Jurgio Meškos premiją už reikšmingus darbus medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo srityje.
Svarbi ir dar viena sukaktis – sukanka 100 metų, kai Birštono kurortą Lietuvos valstybė perdavė Raudonajam Kryžiui.
– Birštonas – sveikatinimo ir sveikatingumo kurortas. Kokios gydymo natūraliais ištekliais perspektyvos?
– Birštono kurortas turi ilgametes gydymo natūraliais ištekliais tradicijas ir jas būtina išsaugoti. Šiuo tikslu pasirašomos svarbios bendradarbiavimo sutartys. Jomis siekiama moksliškai pagrįsti natūralių gamtinių išteklių naudą žmonių sveikatai, išsiaiškinti naujus galimus gydymo metodus bei technologijas, sukurti metodines rekomendacijas.
Didžiulis dėmesys natūralių gamtinių išteklių panaudojimui gydymo tikslams skiriamas ir parengtame Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatyme, kurio projektas jau pasiekė LR Seimą ir turėtų būti svarstomas artimiausiu metu.
– Kaip kurortams, tarp jų ir Birštonui, atsilieps LR Seime besiskinanti kelią Sveikatos sistemos reforma?
– Man, kaip Birštono merei ir Lietuvos kurortų asociacijos prezidentei, šių metų pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota sveikatos priežiūros įstaigų reforma atrodo skubota ir galinti labiau pakenkti nei duoti naudos. Sanatorinė medicininė reabilitacija, kurortų „stuburas“, paliekama finansuojamų sveikatos paslaugų užribyje. Sukuriama reali grėsmė ne tik tolesniam šalies kurortų vystymuisi, bet ir žaidžiama žmonių sveikata – panaikinus dalį sanatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančių, specialų pasirengimą, kvalifikaciją bei įdirbį turinčių įstaigų ar perkėlus jas į rajonų centrus, pacientai neteks galimybės pasinaudoti šiomis kurortų bei kurortinių teritorijų teikiamomis pridėtinėmis vertėmis. Šią problemą keliame į viešumą, ieškome būdų šiems kardinaliems sprendimams užkirsti.
– Pakalbėjome apie istoriją, aptarėme bendrąsias kurortų problemas, tačiau norėtųsi į Birštoną pažvelgti ne tik iš turistinės, bet ir iš gyventojų perspektyvos…
– Birštonas – miestas su istorija, pritaikytas patogiai gyventi. Didelis dėmesys skiriamas patogiai bei kokybiškai gyvenamajai aplinkai kurti. Kurortas pėsčiųjų takams bei gatvėms apšviesti naudoja saulės baterijas, jos sumontuotos ir ant Birštono gimnazijos stogo. Netrukus įstaigų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius elektros energijos poreikiams tenkinti, dar padaugės. Planuojama saulės jėgaines įrengti ant miesto darželių, bibliotekos, pirminio sveikatos priežiūros centro ir kitų viešųjų pastatų stogų.
Atsižvelgus į bendruomenės pageidavimus bei norint atliepti augančius sveikos gyvensenos poreikius, pastatytas ir gegužę oficialiai atidarytas Sporto ir sveikatingumo centras.
Siekiant užtikrinti kokybiškas sveikatos paslaugas pernai rudenį pradėjo veikti modernus Birštono PSPC Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, taip pat renovuotas vaikų lopšelis-darželis „Giliukas“, sklandžiai vyksta daugiabučių namų renovacija, pagaliau baigta Jaunimo gatvės rekonstrukcija.
Šįmet planuojama užbaigti Birštono meno mokyklos renovaciją, baigti pėsčiųjų bei dviračių viaduko per magistralinį kelią A1-16 įrengimo darbus, išvalyti Nemuną – šis darbas turėtų prasidėti visai netrukus – liepą.
Noriu pažymėti, kad Birštonas – bene vienintelė Lietuvos savivaldybė, kurioje socialinėms paslaugoms gauti nėra eilių. Miesto lopšeliai-darželiai yra modernūs, renovuoti, o vietą juose gauna visi norintys. Taip pat Birštono savivaldybė – saugiausia Alytaus apskrityje ir viena saugiausių Lietuvoje! Šios sąlygos ypač palankios jaunoms šeimoms kurti savo gyvenimą mūsų krašte. Tendenciją, kad šeimos iš didmiesčių nori įsigyti būstus Birštone, pastebime po pandemijos.
– Prakalbote apie pandemiją. Dėl galiojusių suvaržymų dvejus metus nevyko tradicinės Birštono kurorto šventės renginiai. Gal pasidalinsite mintimis apie planus šiems metams?
– Pastarieji dveji metai parodė, koks nenuspėjamas gali būti gyvenimas. Ir jie išties prailgo be tradicinių renginių. Džiaugiamės, kad šįmet į Birštoną pagaliau sugrįžo džiazo festivalis, rugsėjį vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ ir, žinoma, kurorto šventė „Birštonas vėl OŠIA!“.
Švęsime ore, vandenyje ir ant žemės! Keturių dienų šventės programa kaip niekada turtinga renginių: koncertų, konferencijų, sveikatinimo veiklų, jubiliejinio 30-ojo karšto oro balionų čempionato skrydžių. Šių metų šventėje netrūks ir iškilmingų, į kurorto istoriją įeisiančių momentų: Dr. Vytauto Jurgio Meškos premijos įteikimas, oficialus Jaunimo gatvės atidarymas.
Taip pat visą Birštono bendruomenę noriu pakviesti į birželio 12 d., sekmadienį, 10 val. vyksiančius tradicinius Birštono merės pusryčius Savivaldybės aikštėje. Susitikime, pabendraukime, praleiskime laiką kartu!

Birštonas – vienas seniausių balneologinių kurortų Lietuvoje. Jo, kaip kurorto, kūrimosi pradžia siejama su 1846 m., kai Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis, susidomėjęs Birštono šaltiniais, atsiuntė čia ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai. Birštone pacientė sėkmingai pasveiko.
Tada prasidėjo ilgai trukę tyrinėjimai ir biurokratinės procedūros, kurių rezultatas – 1854 m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministro pasirašytas leidimas steigti Birštono kurortą. Netrukus Birštone atsirado pirmosios purvo gydyklos ir praėjus vos keleriems metams, kurortas jau buvo garsus visoje tuometėje Rusijos imperijoje.