Ar senasis kelias maitina Išlaužą ir, jam nusukus, miestelis „mirs“?

Birželio 2 d. Išlaužo bendruomenės salėje vyko antrasis vietos gyventojų susitikimas su Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir UAB „Kelprojektas“, NŽT ir Prienų r. savivaldybės atstovais dėl kelio Nr.130 Kaunas -Prienai-Alytus rekonstrukcijos.

Specialistai atvyko „atlikę namų darbus“
Prieš kelias savaites Seimo narių surengtame pirmajame susirinkime kelininkai ir projektuotojai sulaukė priekaištų dėl nepakankamo šio projekto viešinimo ir galimai pažeistų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, todėl šįkart atsakingi asmenys sugrįžo su teritorijų planavimo dokumentais, kad vietos gyventojams vaizdžiai pristatytų visas iki šiol atliktas procedūras, Specialiojo plano sprendinius, paaiškintų, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis bus paimti jiems priklausantys žemės sklypai ar jų dalys. Tačiau ir šįkart jie susidūrė su dalies gyventojų atviru priešiškumu. Keletas Išlaužo gyventojų nebuvo nusiteikę išklausyti, ką pasakys pranešėjai, nuolat juos pertraukinėjo piktomis replikomis ir klausimais. Tarp jų – ir žmonės, iš kurių dėl kelio statybos bus nusavinta daugiausia žemės, kurie miestelyje turi verslo interesų.
Dauguma žemės sklypų savininkų (iš vienų bus paimama daugiau, iš kitų – mažiau žemės) sėdėjo tylomis. Pasak kalbintų žmonių, pykčiu nieko nelaimėsi, jiems labiau rūpėjo pasikonsultuoti su atvykusiais specialistais dėl konkrečių plano sprendinių ir kompensavimo už paimamą žemę sąlygų.
Susisiekimo ministerijos plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresn. patarėjas Vytautas Palevičius dar spėjo pristatyti parengiamojo darbo ir planavimo etapus, kuriuos LAKD ir Prienų rajono savivaldybei teko praeiti nuo 2015 metų iki to momento, kai Specialusis planas buvo parengtas ir registruotas Teritorijų planavimo dokumentų registro sistemoje, kai buvo parinkta kelio rekonstrukcijos koncepcija ir atsirado kelio schema su konkrečiais sprendiniais.
Anot jo, Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija, tikrinusi, ar visos procedūros buvo atliktos, neužfiksavo pažeidimų. Nacionalinė žemės tarnyba taipogi nerado „kabliukų“, dėl kurių būtų galėjusi atidėti žemės pirkimo procedūras. Ministerijos ir savivaldos atstovai patvirtino, kad nebuvo nusižengta ir viešinimo procedūrai. Išlaužo seniūnijos seniūnas Tomas Skrupskas patikino, kad prieš kelerius metus Specialiojo plano projektas buvo pristatytas gyventojams Išlaužo seniūnijoje vykusiame susirinkime, dar kelias savaites buvo eksponuojamas salėje, tad visi suinteresuoti asmenys galėjo su juo susipažinti.
V.Palevičius teigė, jog kelio planavimo veiklos yra baigtos, prasidėjo projekto įgyvendinimas – žemės paėmimo procedūros, kurios neatšaukiamos, toliau vyks kelio projektavimas ir statybos darbai. Jo teigimu, Specialiojo plano tikslas suformuoti „koridorių“, kurio ribose bus paimamos žemės. Toliau bus rengiamas kelio techninis projektas, todėl jis ragino visus pasiūlymus dėl techninių sprendinių – jungiamųjų kelių ir jų trajektorijos, žiedų, nuovažų į sodybas ir kt., apsisukimo vietų, autobusų sustojimo stotelių, kelių eismo ženklų, apšvietimo, žymėjimų, inžinerinių tinklų perkėlimo ir pan. – teikti dabar, kol pakeitimai „koridoriaus“ ribose (iki mėlynų linijų) dar galimi.
UAB „Kelprojektas“ atstovas bandė pristatyti, kaip naujame kelyje keisis eismo juostos, kaip bus pervažiuojama iš vienos į kitą, kur numatyta įrengti sankryžas, autobusų sustojimus, vaikų išlaipinimo aikšteles, pėsčiųjų saleles ir perėjimus.

Gyventojai griebėsi įvairių argumentų
Gyventojų auditorijoje kilus sambrūzdžiui, teko „sustoti“ ties Išlaužo miestelyje numatytais sprendiniais. Gyventojus papiktino tai, kad kelias ties 20 km riba atsišakos nuo pagrindinio per 30-40 metrų ir papildoma juosta nusidrieks palei žuvininkystės ūkio tvenkinius. Dalė Kižienė garsiai skundėsi, kad iš jos bus nusavinti septyni sklypai, bus išpjauti dekoratyviniai medžiai, sunaikinta išpuoselėta kiemo aplinka, teks gyventi įsispraudus tarp dviejų kelių, žvelgiant ne į gamtovaizdį, o aukštą tvorą. Pasak jos, šią žemę kaip apdovanojimą gavo senelis savanoris, šimtą metų ją prižiūrėjo kelios giminės kartos, o dabar viskas, kas jų sukurta, bus brutaliai sunaikinta.
Jungiamojoje juostoje, ties gyvenvietės viduriu, numatyta įrengti žiedinę sankryžą, kuria keliaujantys pro šalį galės užsukti į miestelį. Tačiau gyventojai abejojo, ar keliautojams tai rūpės, jie skubės į Prienus, Birštoną, Druskininkus. Tuo, kad naujasis kelias aplenks Išlaužą, nėra patenkinti ir UAB „Išlaužo žuvis“ atstovai. Dėl to galimai sumažės klientų, užsukančių į parduotuvę įsigyti žuvies produktų.
Vienos ūkininkės nuomone, kelią atitraukus nuo centro, Išlaužo miestelis numirs, kaip kad VIA Baltika kelio pašonėje „numirė“ ir Veiveriai.
Tai buvo ne vienintelis argumentas, kurio ėmėsi gyventojai, siekdami sustabdyti naujojo kelio statybas. Vienas iš pasisakiusiųjų įrodinėjo, jog suplanuotos brangios kelio statybos – su papildomomis juostomis, tuneliniais pravažiavimais ir žiedais – yra gryniausias mokesčių mokėtojų pinigų išplovimas. Palaikančių šią nuomonę įsitikinimu, būtų pakakę tik išplatinti dabartinį kelią. Vienas iš projektuotojų priminė, kad, pasirinkus tiesti naują kelio juostą, buvo išsaugoti visi miestelyje, kelio dešinėje pusėje, stovintys pastatai, tebus nukeltos trys sodybos.
Tačiau įsiaudrinusių žmonių neįtikino nei meras Alvydas Vaicekauskas, nei Susisiekimo ministerijos atstovas, kurie kalbėjo, kad naujas, patogus, saugus ir greitesnis kelias reikalingas tūkstančiams vairuotojų, jis svarbus ne tik Prienų rajono, bet ir Kauno, Alytaus rajonų, Birštono savivaldybėms. Gyventojai reikalavo pateikti eismo įvykių ir šiame kelyje žuvusiųjų statistiką, aplinkosaugininkų leidimus, įrodinėjo, jog, nutiesus naująjį kelią, greičio apribojimo problema išliks dėl daugybės žiedų.

Konfliktai nepuošia, bet…
Iki konfliktinės situacijos įkaitusią „temperatūrą“ bandė atvėsinti Prienų rajono savivaldybės vadovai. Vicemerė Loreta Jakinevičienė kvietė susirinkusiuosius gerbti vienam kitą ir bendrauti civilizuotai. Meras Alvydas Vaicekauskas priminė, kad ginčytis ir blokuoti projektą kvaila, nes procesas neatšaukiamas. Dėl to, kad nepalaiko gyventojų, jis sulaukė nemalonių replikų.
Aistros nurimo tik tuomet, kai gyventojai pasklido grupelėmis prie paruoštų kelio schemų, kur galėjo asmeniškai pabendrauti su specialistais ir išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus.
Visgi stebėtina tai, kad, žinodami apie būsimo kelio statybą, suinteresuoti gyventojai kelerius metus tylėjo ir sujudo protestuoti tik tada, kai matininkai paženklino pirmuosius sklypus. Nuostabą kelia ir kitkas – kodėl kai kurie žmonės rizikavo šioje vietoje įsigyti nekilnojamojo turto, o žemės ir statinių įsigijimo sandoriai buvo leidžiami sklypuose, kurie, kaip aiškino projektuotojų atstovas, Registrų centre turėjo būti pažymėti specialia žyma.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *