Mieloji Močiute,

„Mano Prienai vakar, šiandien, rytoj“

aš, Tavo anūkė Emilija, labai Tavęs pasiilgau. Man jau dvylika. O buvau dar mažutė, kai Tu iškeliavai iš šio pasaulio. Dabar taip norėčiau, kad bent mano mintys ir svajonės Tave pasiektų. Norėčiau vėl su Tavimi susitikti mūsų gimtajame Prienų mieste, kurį abi taip mylime. Noriu papasakoti Tau apie tai, koks mūsų miestas pasikeitęs ir išgražėjęs.
Jei eitume pasivaikščioti, pirmiausia mudvi užsuktume į Tavo buvusią darbo vietą – autobusų stotį. Pasakojama, kad ankstesniais laikais tai buvo nejaukus ir nelabai tvarkingas pastatas. Dabartinė stotis daug didesnė už buvusiąją. Ji graži, šviesi ir šiuolaikiška. Pravažiuojantys keleiviai čia gali šiltai laukti autobuso, nusipirkti kavos ar ko nors užkąsti. Pakėlusi akis kitoje gatvės pusėje ant sienos gali išvysti didžiulį Mato Šalčiaus portretą. Tai mūsų kraštietis, žymus keliautojas. Manau, Tau jis tikrai patiktų. Labai norėčiau su Tavimi papietauti picerijoje, kaip būtų smagu…
Papietavę mudvi užsuktume į Prienų krašto muziejų. Kai lankiausi jame su savo klasės draugais, pastebėjau, kad muziejus modernus, daug įdomių eksponatų. Įsiminė medinė deguonies kaukė – atrodo tokia sunki, kad ligoniui nelengva būdavo ją išlaikyti. Taip pat man patiko senovinė dantisto kėdė, kur mes galėtume pažaisti – aš būčiau pacientė, o Tu, močiute, – dantistė…
Pasidairę po muziejų patrauktume gražiai sutvarkyta pagrindine gatve ir nueitume į nuostabųjį Beržyno parką. Šiuo metu jis tikrai gražus. Tai puiki žaidimų vieta mažiesiems su daugybe laipynių, čiuožyklų bei įdomiausių žaidimų. O mane labiausiai žavi parko puošmena – paslaptingasis, gražusis tvenkinys. Kaip gera čia pasivaikščioti, pailsėti!
Grįžtume pro meno mokyklą, kuri irgi pakeitė savo vietą, įsikūrė atnaujintame gražiame pastate. Čia aš mokausi muzikos: dainuoju, groju pianinu, mokausi suprasti muzikos kalbą. Mielai norėčiau sugroti kokį nors etiudą. Tokį linksmą ir smagų, kad Tau jis primintų žmonių šurmulį, galbūt netgi garsųjį Prienų turgų. Mūsų turgus taip pat padidėjo ir atsinaujino, o prekių čia dar daugiau, žmonių suvažiuoja ir iš kitų Lietuvos miestų. Žinau, norėtum jį vėl pamatyti…
Vaikščiodamos tikrai atkreiptume dėmesį į sutvarkytas gatves ir renovuotus daugiabučius. Man didžiausią įspūdį daro tie, kurie pastatyti beveik vien tik iš stiklo…
Galiausiai nueitume prie tilto pasigėrėti Nemunu iš sutvarkytos apžvalgos aikštelės, gal dar užsuktume ir į Revuonos parką… Tikriausiai vaikščiotume iki sutemų…
Labai norėčiau Tau viską aprodyti, nes mūsų miestas keičiasi ir gražėja. Tikiuosi, bent mano mintys pasieks Tave ir Tau bus gera visa tai žinoti. Sudie!
Tavo Emilija
Emilija Baranauskaitė, 12 metų

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *