ŠIUOLAIKINIS CIRKAS PRIENUOSE: ateikite atvirais receptoriais, priimkite naujas patirtis

Tai citata iš mūsų pokalbio su teatro „Teatronas“ vadovu ir režsieriumi Gildu ALEKSA, kurio dėka šiemet į Prienus atkeliauja cirko festivalis „Cirkuliacija“ su vienais pagrindinių svečių – belgų duetu Vejde Grind ir Vincent Bruyninckx, kurie paruošę meistrišką spektaklį H O M A N.  Kadangi įvykis ir reginys neeilinis, kalbėtis su festivalio vadovu Gildu tikrai yra apie ką.

Režisierius ir šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ vadovas Gildas Aleksa, ieškodamas vietos demonstruoti spektakliui H O MA N pasirinko Prienus ir labai kviečia visus ateiti į pasirodymus.

Labai džiaugiamės, kad Prienai tapo Jūsų organizuojamo festivalio dalimi, o prieniečiai turės progą pamatyti išskirtinį cirko trupės pasirodymą, bet ta pačia proga norėtųsi išgirsti ir Jūsų kaip kūrėjo istoriją. Juo labiau, kad esate svarbiausio teatro adovanojimo „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantas, pats režisuojate spektaklius, nestokojate gražių idėjų?

Gimiau Kaune, kai man buvo penkeri, mūsų šeima emigravo į Izraelį, o kai man buvo 15, grįžome į Lietuvą. Būdamas vaikas kaip ir visi vaikai užsiiminėjau viskuo ir niekuo, bet burti vaikus ir kažką drauge veikti, man visada patiko. Ir nors iki 16 metų net nebuvau buvęs teatre, kažkaip žinojau, kad noriu būti režisieriumi. O kai šešiolikmetis pirmą kartą į teatrą nuėjau ir pažiūrėjau Gintaro Varno premjerą „Ruzvelto aikštė“, supratau, kad teatras yra mano. Kinas kažkaip netraukė, o štai teatras net labai. Pabaigiau režisūros studijas. Per studijas mokiausi suprasti, kas yra teisinga režisūra, bet 2015 m. spjoviau į viską, kas teisinga ir pasukau savo keliu. Šiandien aš buriu žmones, duodu jiems žaidimo taisykles ir leidžiu improvizuoti. Tai virsta kažkuo savitu ir tai yra mano stilius – aš laimingas. Nieko nekartoju, tiesiog darau savaip. Ir matyt dėl to, kad nemeluoju nei sau nei kitiems, atsirado visos tos nominacijos, įvertinimai ir pan. Be to, esu teatro „Teatronas“ vadovas, o jis jau aprėpia nemažai veiklos. Tai ir teatro spektakliai, ir cirko festivalis, ir


Fragmentai iš belgų dueto pasirodymo. Cirko ratas, akrobatika, šokis, vaidyba ir muzika sukuria tokį gražų reginį, kurį sunku nupasakoti jo nepamačius.

vienintelis, mūsų atidarytas Lietuvoje, cirko centras.
Daug organizacinių darbų, ar lieka laiko režisuoti?
Jo tiesiog turi likti. Štai neseniai išleidome didžiulę premjerą pagal V.Šekspyro tragediją „Titas“, kurią autorius parašė būdamas labai jaunas. Tai pirmą kartą Lietuvoje pastatyta Šekspyro tragedija žinoma ir kaip pati smurtiškiausia ir dar kaip labai gastronominė. Spektaklį padarėme su restoranu, jaunu šefu ir išskirtiniais jo gamintais patiekalais – 5 veiksmai interpretuojami kaip 5 patiekalai. Dešimt žiūrovų mokėjo už bilietus daug

.

daugiau ir žiūrėdami spektaklį valgė vienu metu. Vaidinti, beje, jiems nereikėjo. Likusieji 200 žiūrėjo iš įprastinių vietų. Toks formatas labai tiko šiai pjesei ir, manau, kad pastatymas pavyko. Prieš tai statėme Šekspyro „Otelą“ ir rodėme jį vis kitame skirtingame bute – vėlgi įdomu. Išraiškos formų bet kokiam turiniui gali būti labai daug, bet visada kuriame kažką savo ir savito, ar statytume klasiką, ar kažką modernaus.
Kaip gimė idėja rengti cirko festivalį „Cirkuliacija“?
„Cirkuliacija“ prasidėjo 2015 m., kai aš sugalvojau pastatyti šiuolaikinio cirko spektaklį, bet paaiškėjo, kad Lietuvoje beveik nėra šiuolaikinio cirko menininkų, o režisierius be menininkų nelabai ką tegali. Pradėjome nuo mažyčio festivalio, į kurį kvietėme lektorius supažindinti menininkus, muzikantus ir šokėjus su cirko disciplinomis. Tuomet man ir įsiūlė priimti keletą spektaklių su palapine. Pastatėme palapinę šalia daugiabučių ir tarp aktorių su gyventojais pradėjo megztis atsitiktiniai kontaktai. Kai aš tai pastebėjau,

 

supratau, kad noriu tai tęsti: kiekvienais metais atrasti ir sukurti naujas bendravimo erdves. Taip bedirbant akiratyje atsirado ir didesnių šiuolaikinio cirko žvaigždžių, norinčių dalyvauti festivalyje ir viskas įsiriedėjo. Ir dabar, kai festivalis išdidėjo jau nesuvokiamai ir atsirado tokių spektaklių, kurių bet kur neparodysi, teko ieškoti ir papildomų partnerių. Beje, šių metų programa koncentruojasi ne į žmogų ir jo galimybes, o į  erdvę tarp tų žmonių ir tos erdvės galimybes. O pagrindinė viso festivalio tema – duetai.
Mums džiugu, kad šiandien tarp naujų partnerių ir Prienai. Papasakokite, kodėl Jūs savo gana išskirtiniam spektakliui rodyti pasirinkote Prienų kultūros ir laisvalaikio centrą, gal tai labiau didmiesčių publikos žanras?
Prieniečiai pamatys spektaklį HOMAN todėl, kad tik Prienai turi tinkamą salę. Šiems menininkams reikia vadinamosios 10×10 Black Box scenos, sąlyginai nedidelės ir juodos. Ir prašome: to nėra antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune – kuo belgai negali patikėti – bet tai yra Prienuose! Ir mes be problemų važiuojame į Prienus ir atvežame spektaklį, kuris bus parodytas tik Prienuose.
Belgų trupėje – jaunosios kartos žvaigždės iš Belgijos, vienas švedas, kitas prancūzas, kurie padarė spektaklį apie patį pirminį kito žmogaus atradimą. Ką reiškia, kai tu susipažįsti su visiškai kitokiu negu tu? Net fiziškai kitokiu: švedas didelio vikingo kūno sudėjimo, o prancūzas yra tiesiog mažytis prancūziukas. (juokiasi). Mes ir pamatysime, kas gi nutinka, kai du visiškai skirtingi žmones susitinka ir mėgina kažką kartu sukurti. Pasak kūrėjų, pasirodymas nuolat kintantis, besimainantis ir atsijungiantis nuo logikos bei tikslo. Iš tiesų tai yra labai gražus estetine prasme, tuo pačiu labai juokingas ir skaniai „suvalgomas“, spektaklis. Iš paprastos vaidybos ir keistos akrobatikos jis išvirsta į labai įdomias estetines paieškas. Ir jau visiškai negaliu išduoti, kaip yra su muzika, bet ji kuriama čia pat ir sklinda iš ten, kur sunku ir suvokti. Žodžiu, cirko ratas, akrobatika, šokis, vaidyba ir muzika sukuria tokį gražų reginį, kurį sunku nupasakoti jo nepamačius, bet Prienų žmonės jį galės pamatyti ir įvertinti patys. Juo labiau, kad bilietai tikrai nebrangūs.
Cirko žanrą mes iki šiol suprantame labai stereotipiškai: gyvūnai, klaunai, daug blizgučių ir garsios muzikos. Galima suprasti, kad pratinate publiką prie kitokio cirko supratimo ir tai turbūt nėra paprasta?
„Cirkuliacijos“ meno srovė mėgina apčiuopti tą neįvardytą, neįžodintą erdvę, kurioje mes jaučiame, kad tai bent kažkiek yra apie mus. Šiuolaikinis cirkas – tai ne pramoga, o scenos menas, tai spektakliai, kurie sudaryti iš cirko disciplinų. Dramaturgija būna labai skirtinga, kartais net ir šiuolaikiniame cirke mėginama grįžti prie tam tikrų numerių, einančių vienas po kito, bet ir tai su interpretacijomis. Pavyzdžiui, į Prienus atvežamas spektaklis HOMAN yra su cirko akrobatikos elementais, su siužetu: pradžia ir pabaiga. Tai įdomus viduriukas tarp šokio ir teatro spektaklių ir dar su nerealiais atlikėjų gebėjimai, nes jie nerealiai daug treniruojasi. Ir visa tai yra tikrai toli nuo stereotipų, juo labiau, kad dažname šiuolaikinio cirko pasirodyme kaip jau minėjau net pramogos nėra. Šiemet mes turime net tokių spektaklių, kurie realiai pravirkdo žiūrovą, nes jie yra liūdni. Pernai rodėme du spektaklius, kurie buvo apie depresiškumą ir nerimą.
Kitas stereotipas su kuriuo susiduriame – leksika. „Kokie čia cirkai, nekrėsk cirkų ir pan.“ Ir visa tai turi neigiamą atspalvį. Tai taip mąstančius žmones ypač kviečiame pasižiūrėti spektaklius, nes cirke jau seniai nėra nieko neigiamo. O, apskritai, kadangi Lietuva turi Baltijos cirką, yra turtinga tradicijomis, tai mes stengiamės neturėti griežtos sienos tarp tradicinio ir šiuolaikinio cirko, stengiamės nutiesti bendrystės tiltus, tik pas mus šiuolaikiškesnė raiška. Tad kviečiame ateiti atvirais receptoriais ir priimti visiškai naujas patirtis, kurios jums leis praplėsti meno prasmes, įpainios į gražius siužetus ir padovanos daug netikėtų potyrių. Kaip tik dėl to aš pats vis neišeinu iš cirko pasaulio ir tebesu cirko festivalio vadovas.
Taigi, mieli prieniečiai,…
… birželio 7-8 dienomis ateikite pažiūrėti šiuolaikinio cirko į išskirtinį „Cirkuliacijos“ programos pasirodymą Prienuose. Trupė iš Belgijos pristatys jautrų spektaklį H O M A N, kuriame egzistencinę kelionę lydės nuoširdumas ir humoras.

Ačiū, lauksime spektaklio ir sėkmės festivaliui „Cirkuliacija“.
Rasa Žemaitienė
PKLC komunikacijos specialistė
Festivalio rengėjų archyvo ir autorės nuotraukos.

 

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *