Kalbininko Jono Kazlausko tėviškėje šurmuliavo jaunimas

„Kaip žmogus kalba, toks jis ir yra“

Praėjusį antradienį, minint Lietuvių kalbos dienas ir Jaunimo metus, į gamtos apsuptyje įsikūrusią žymaus Birštono krašto kalbininko, baltisto Jono Kazlausko tėviškę vėl susirinko gausus būrys gimtajai kalbai neabejingų žmonių.

Anot Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės, tradiciškai rugpjūčio 1-ąją kalbininko Jono Kazlausko tėviškėje susiburia profesorių pažinoję žmonės, kaimynai, giminaičiai ir, žinoma, lietuvių kalbos puoselėtojai. Čia už indėlį į kalbos tyrinėjimą ir puoselėjimą rugpjūčio 1-ąją dieną teikiama ir Jono Kazlausko vardo premija. Visgi šįkart kalbininko tėviškėje šurmuliavo ne mokslo pasaulio atstovai, o gausus būrys jaunimo.
Vienos iš renginio iniciatorių Birštono savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Kristinos Šalčiūtės teigimu, Lietuvių kalbos ir Jaunimo metams paminėti skirto renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai, mat būtent čia gimė garsus Birštono krašto ir visos Lietuvos kalbininkas, habilituotas daktaras, kalbotyros šviesulys, baltistikos ąžuolas Jonas Kazlauskas.
„Nors ir labai jaunas Jonas Kazlauskas paliko šį pasaulį, tačiau lietuvių kalbotyrai jis sukūrė išskirtinius pamatus. Paskelbė daugybę straipsnių apie lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo raidą, galūnių kilmę, gvildeno lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos raidą, gilinosi į įvardžiuotinių būdvardžių raidą. Morfologija, fonologija – tai taip pat stipriosios J. Kazlausko pusės, tačiau daugiausia profesorius tyrinėjo baltų kalbų istorijos problemas, studijavo baltų kalbų linksniavimo tyrimus. Buvo svarbiausias istorinės baltų kalbotyros leidinio „Baltistica“ pradininkas ir vyr. redaktorius. O pats svarbiausias jo darbas – „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“. Už tai po mirties jam

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

paskirta ir respublikinė premija“, – trumpai apie J. Kazlausko nuopelnus gimnazistams pasakojo K. Šalčiūtė, pridurdama, jog pats profesorius neabejotinai džiaugtųsi ant savo gimtosios žemės matydamas tiek daug kalbai neabejingų jaunų žmonių.
K. Šalčiūtė taip pat atkreipė dėmesį, jog lietuvių kalba yra draugiška ir kitų tautų kalboms, ypač ukrainiečių kalbai, todėl šventinio renginio metu ne tik skambėjo Ukrainą palaikantys žodžiai, bet ir dainos, kurias atliko Roma Ruočkienė.
Gražiu renginiu bei lietuvių ir ukrainiečių draugyste džiaugėsi ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Anot jo, solidarizuojantis su Ukraina, VLKK skatina lietuvių kalboje vartoti ukrainietiškas Ukrainos miestų formas, todėl Lietuva ir jos kalbininkai, reaguodami į tai, kas vyksta, oficialiai įteisino ir ukrainietišką Kyjivo pavadinimą.
Renginio metu skambėjo ne tik sveikinimai, bet ir Romos Ruočkienės atliekamos dainos, buvusio Jono Kazlausko draugo Algimanto Baltakio eiles, skirtas profesoriui atminti, skaitė K. Šalčiūtė, muzikinius pasirodymus dovanojo jaunimo muzikinė grupė „Stotis“. Organizatoriai jaunuosius dalyvius taip pat pakvietė į kūrybinius lietuvių kalbos žaidimus, o geriausiai pasirodžiusios komandos „Pašauksi ir atsiliepsi“ (I vieta) bei „Rytas“ (II vieta) apdovanotos simboliniais prizais.
Netrūko ir nuoširdžių žodžių bei padėkų. Birštono savivaldybės merė už galimybę burtis J. Kazlausko tėviškėje padėkojo sodybos šeimininkams Birutei ir Virginijui Kazlauskams, o už skirtą laiką VLKK pirmininkui A. Antanaičiui. Jam merė įteikė ir knygą „Baltistikos ąžuolas: Jono Kazlausko gyvenimas ir darbai“.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Jaunimo skveras. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *