Ilgosios vasaros valandos…

Saulė šiandien tekėjo 4 val. 51 minutė, leisis – 21 val. 43 minutės. Pirmoji vasaros diena mus džiugins net 16 val. ir 52 minutes! Ir taip dar po minutėlę kitą,vis ilgiau ir ilgiau iki Rasos šventės, iki Kupolinių. Ir dabar jau dejuoti, kad neturime kam nors laiko, tiesiog būtų nepadoru. Vasarą poilsiui ir tos trumpos naktelės pakanka, o visos likusios valandos – mūsų. Po darbų, šiltais vakarais smagu ir gera vakaroti sode, malonu pasikviesti arbatos puodeliui draugų ar patiems juos aplankyti. O ir progų birželį gausu: Tėvo diena, varduvių, atlaidų įvairiausių, mokslo metų užbaigimas…
Ir tos mažos mūsų bendravimo šventės tepavirsta grožio, ramybės, pasimėgavimo gyvenimu valandomis. Neužsikraukime begalinės vaišių ruošimo naštos – graži ir jauki aplinka, dėmesys svečiams kompensuos gausaus maisto būtinybę.
Pastarosiomis dienomis teko aplankyti savo bičiulę Žemaitijoje. Ne kartą esu pasidalinusi mūsų bendrystės akimirkomis, išgyvenimais. Šį kartą viešėjau su grupe piligrimų, su kuriais mudviem teko keliauti ir po pasaulį, ir po mūsų Lietuvėlę. Svečių susidarė nemenkas pulkelis. Bičiulė, sutikusi savo sodyboje mus priimti, pamaitinti ir apnakvinti, sukosi kaip vijurkas, atrodo savo metus ir visas negalias visai pamiršusi. Kai po visų ekskursijų, Kryžiaus kalnų išvaikščiojimo ir tradicinės Žemaitiškos vakarienės visi atgulė poilsio, mudvi radome laiko pasiplepėti – buvome labai išsiilgusios, per tą pandemiją ir visokius draudimus senokai nesimačiusios. Jau gerai žinodama, kad mėgstu pavakaroti ne kur kitur, o jos jaukioje virtuvėje, ten ir pakvietė. Iš karto atkreipiau dėmesį, kad stalas uždengtas labai gražia namine austa balta staltiese, o jo viduryje stovėjo dailus vazonėlis su žydinčia sanpaulija. Gėlelė dar tik pradedanti žydėti, bet ir tie keli ryškiai mėlyni aksominiai žiedeliai su gelsvomis akelėmis taip traukė akį… Iš karto supratau – tai mano pačios užaugintas ir jai kadais dovanotas augalėlis. Mūsų akys susitiko, nusišypsojom. „Na, gal pas mane ir ne tokia bujojanti, kaip tavosios, bet labai jau žavi,“ – kalbėjo glostinėdama violetės lapelius. Dar ir dabar vis pagalvoju, kaip per tą skubą, pasiruošimą priimti gausų būrį svečių, draugei užteko laiko prisiminti atrodo smulkmeną, bet taip maloniai nuteikusią mūsų jaukaus bendravimo valandai. O gal tai visai ne smulkmena, gal čia ir yra viena tų didžiųjų paslapčių – mokėti parodyti, kad esi kitam brangus ir laukiamas? Parodyti taip paprastai, be pompastikos, kuo nuoširdžiausiai…
Kuo gražiausių, kvapniausių ir taikių vasaros valandų visiems linkėdama,
Augustina

Priminimai birželiui

Namams…
Šviesiomis vasaros dienomis ir mūsų namai įgauna kitokį vaizdą – dažniausiai išlenda visi negerumai, arba atvirkščiai, šviesa išryškina vykusias dizaino detales, tampa jaukesni, erdvesni. Taigi verta saulėtomis dienomis atidžiai apžiūrėti savo valdas: kambarius, virtuvę, balkonus, verandas, terasas… Gal ant sofos dar mėtosi pagalvėlės su kalėdiniais motyvais, o gėlių vazonai sutrūkę, nublukę, Ar dar kažko trūksta, kas suteiktų jaukumo. Ar turite tiesiog tokią vietelę, kurioje gerdami kavą pajaustume – už lango dabar žydinti vasara!
Gal todėl dizaineriai šiemet siūlo įvairias idėjas, kurios ypač išryškina margaspalvių žiedų ir romantiškų atspalvių detales, siūlo kuo plačiau atverti erdves į lauką, panaudoti jau esančias. Ir tai visai nereiškia, kad tam reikia didelių remontų ir išlaidų – kūrybiška idėja vertesnė už dideles investicijas. Verta pavartyti naujausius žurnalus, panaršyti internete – idėjas galima ir „vogti“ akimis, jas pritaikyti esamai situacijai, turimiems baldams, interjero eksesuarams.
Ne viena šeimininkė mėgsta savo poilsio laiką leisti prie virtuvės lango, ypač jei už jo gražus vaizdas. Tačiau tam trūksta tik vienos detalės – plačios palangės. Pasirinkus atitinkamą malonią palangės paviršiaus faktūrą, galima įsirengti puikią ne tik darbo, bet ir poilsio vietą. Ir nereikės žiūrėti į akliną sieną – žvilgsnis „ganysis“ į tolimesnę erdvę, akys ir širdis ilsėsis. Net ir virtuvėje, kurios erdvė dažniausiai nėra didelė, nereikėtų vengti veidrodžių. Kabinkite juos taip, kad atspindėtų malonią ir dekoratyvią aplinką.
Peržiūrėkite atviras virtuvės lentynas – jos neturi būti perkrautos. Sudėkite tik dažniausiai naudojamus dalykus, iškelkite į matomiausią vietą dekoratyvius indelius, kitus įrankius ar daiktus, raskite vietos gėlės vazonėliui ar tiesiog gražiai vazelei.
Prisiminkite, kad pagrindinė spalvų taisyklė – ne daugiau trijų spalvų – galioja ir virtuvėje. Pašluosčių ar spalvotų įrankių pagalba galite sukurti vientisą koloritą su akcentine spalva.
Jeigu namų šeimininkas auksarankis ir nesibodi pameistrauti, tikrai ras įdėjų, kaip perdaryti kokį seną padėvėtą baldą. Net ir jau pabodusias taburetes galima paversti naujais pufikais, mažais patogiais minkštasuoliais. Tereikės storesnio paralono, klijų, audinio atraižų, pjūklelio kojų patrumpinimui, dar vieno kito įrankio ir, žinoma, kantrybės darbuojantis.
Lietingais ir niūriais vakarais, o jų pas mus pasitaiko dažnokai, prieglobsčio ieškome uždarose erdvėse – įstiklintuose balkonuose, terasose. Vis dažniau tokios erdvės kuriamos net stikliniuose šiltnamiuose, talpinant augalus pakraščiuose, paliekant ir poilsiui nedidelę vietelę. Čia tuomet įkurdinamos ir iškeliavusios pavasaroti kambarinės gėlės, panaudojami paprasti patogūs ne pirmos jaunystės, tačiau lengvi baldai. O nebrangių galima aptikti ir parduotuvėse, ypač jei apsipirksite ne sezono metu.
Vienas iš svarbesnių akcentų tokioje erdvėje – apšvietimas. Nebijokite būti drąsūs. Nebenaudojamas, bet prašmatnus kambarinis šviestuvas vakare gali suteikti netikėtą jaukumo įspūdį. Pasirūpinkite, kad po ranka visuomet būtų ir šiltas apklotas, pagalvėlių.
Kritiškai apžiūrėkite ir balkonus. Gal juose dar tikrai kėpso nereikalingų išmetamų daiktų, kurių vietoje įkurdintumėt patogų krėslą ar foteliuką – tarp čia vasarojančių kambarinių gėlių ir jūs pasijausite vasaros oazėje.
Kaip jau minėjome, gėlių žiedais, puokštėmis marginti tapetai yra labai madingi. Tad jeigu likusios buto ar namo sienos yra vienspalvės, verta surizikuoti, pav., imti ir ištapetuoti vieną sieną. Išmintingai parinkus tapetus galima jais klijuoti ne visą sieną, o tam tikrais stačiakampiais, pagal sienos plotį ir aukštį, įrėminus juos tarsi gobeleno paveikslus. Dar pritaikius vieną kitą interjero detalę, buto tiesiog neatpažinsite – jaukumo ir naujumo įspūdis tikrai pagerins nuotaiką.
Ne vienam „nervą“ kelia ir jau gerokai apleistos vonios ar virtuvės plytelės – sunku atšveisti, o rimtam remontui nėra laiko ar investicijų. Tačiau yra naujovė – keramikinių plytelių dažai, kuriais galima dažyti ir be papildomo grunto. Teiraukitės specializuotuose prekybos centruose ir – viens, du – vonia švyti kaip nauja.
Visada yra išeitis!

Sodui…
Namų temą galime plėtoti ir kalbėdami apie sodą. Ne visas dienas čia tik triūsiame, dirbame – sodas, nepamirškime, tai ir poilsio vieta. Ir jeigu tam nebelieka laiko, reikia susirūpinti, kad kažkur kažką ne taip planuojame ir vargu, ar teisingai paskirstome savo darbus.
Poilsio zonos sode. Ir naujame, ir sename, ūksmingame sode reikia numatyti ir įrengti poilsio zonas. Turime atsižvelgti į tai, ar mėgstame būti saulėkaitoje, ar labiau vertiname pavėsį ir pagal tai rinktis poilsio erdvę. Dar kitas variantas – pagal mėgstamų ir žydinčių krūmų ir medžių išsidėstymą. Lengvus sodo baldus galime pavasarį įkurdinti šalia žydinčių alyvų ar jazminų, vėliau perkelti į kitą, daugiamečių gėlynų įrėmintą erdvę ar pavėsį. Nepagailėkime tam trupučio laiko ir triūso, o rezultatas tikrai pradžiugins.
Labai madingi tapo sode įžeminti, įleidžiamieji lauko židiniai. Išrinkti jiems vietą reikia neskubant, gerai apsvarsčius visas detales. Tokie židiniai yra ir saugesni, paprastai ugnis nelaimės atveju neišplinta. Nesudarkoma ir kraštovaizdžio erdvė, o aplink tokį židinį įrengus poilsio vietą vakarais ji suteikia nepaprasto jaukumo.
Keli gal kiek užmiršti patarimai. Na, dar šiek tiek ir apie darbus sode birželį. Šis mėnuo labai aktyvus visiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams – patręškite juos mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Apie azoto trūkumą perspės gelstantys ūgliai ir lapai.
Birželio mėnesį jau formuojasi vaisiai, todėl nuo kenkėjų verta rinktis ekologiškus antpilus, pav., česnakų, tabako, svogūnų laiškų ir kt. Skraidantys vabzdžiai nemėgsta kiečių, garstyčių, pomidorų lapų antpilo.
Jeigu jūsų sodo veja jauna, skirkite jai didesnį dėmesį. Ji dar nėra gerai įsišaknijusi, reikia daugiau drėgmės. Sausu metu laistykite, o ir pjaukite dažniau, nes maža žolė išgarina mažiau vandens. Drėgmės reikia ir senesnei vejai.
Mulčiuokite nupjauta žole ir pomedžius – taip išsaugosite jiems reikalingą drėgmę. Retsykiais palaistykite nestipriu trąšų tirpalu. Mulčui tiks ir perpuvęs mėšlas, kompostas, durpės.
Pomedžių lysvės. Jeigu po jūsų medeliais įrengtos pomedžių lysvės, o tai jau irgi tapo madinga, arba tiesiog taupoma žemė, medelius purkšti nuo kenkėjų reikia atsargiai. Pesticidai būtų nepageidaujami. Purkšti reikėtų tik prieš sodinant daigelius arba jau nuėmus derlių. Ypač jei ten auga žalumynai. Neapsirikite, negalvokite, kad, uždengę lysvę plėvele, apsaugosite nuo purškalų. Tikrai ne… vienaip ar kitaip su lietaus vandeniu jie pateks į lysvę ir ant daržovių. Tačiau jei medelis susirgtų rimtai, daržoves paprasčiausiai teks pašalinti iš po jo.
Dar kelios pastabos apie pomedžių lysves. Geriausia jas įrengti iš karto, sodinant jauną medelį. Taip kasdami giliau nepažeisite paviršiuje išsidėsčiusių plonųjų šaknelių. Išravėkite gerai piktžoles, atskirkite ją nuo vejos. Geriausias lysvės spindulys būtų 80-90 cm aplink medį. Jei medis senas, nenaudokite kastuvo, o jau iš anksto išravėję apdenkite plotą tamsia plėvele, po kuria piktžolės žus. Laistydami pomedį ties lajos riba liekite vandens daugiau, o lysvei reikia daug mažiau vandens.
Labiausiai tiks pomedžiuose auginti šaknis paviršiuje leidžiančias daržoves. Tai – svogūnai, ridikėliai, česnakai, cukinijos, agurkai, kaliaropės. Žiedinių ar baltagūžių – nesodinkite. Labai tinka pomedžiams ir uogakrūmiai – žemuogės, braškės. Netiks uogos, mėgstančios rūgščią dirvą – bruknės, spanguolės, beje, ir šilauogės. Augs žemaūgės avietės, reikės jas karpyti. Iš žalumynų nesodinkite petražolių, mėtų ar kitų ilgas šaknis auginančių žalumynų. Labai gerai augs rūgštynės, špinatai, krapai ir kt.
Tiems, kurie žemės netaupo, labiausiai patinka pomedžius palikti tvarkingus, dekoratyvius, nebent pasodinsite pavėsį mėgstančias gėles, šliaužiančius augalus ar paliksite veją.

Gėlynui…
Nualmėjo, nužydėjo pavasarinė žiedų banga. Akį dar džiugina vėlyvosios tulpės, kvepiantieji senoviniai narcizai „Poetika“, tačiau jau ir vasarinės gėlės krauna pirmuosius pumpurus: skleidžiasi ankstyvosios rožės, bręsta bijūnų žiedai. Kaip ir sodo augalai, taip ir gėlynai šį mėnesį prašosi priežiūros, tręšimo, sausesniu metu ir laistymo.
Kaip ir kasmet, turėsite nurinkti nudžiūvusius svogūninių gėlių nugeltusius lapus, o jeigu jau keletą metų auga vienoje vietoje, vertėtų iškasti ir svogūnėlius. Pamažu grūdindami vienmečių gėlių daigus mėnesio pabaigoje ir juos turėtumėte pasodinti.
Tradiciškai reikia priminti – kambarinėms gėlėms laikas pradėti vasaroti, tačiau darykite tą protingai: grūdinkite pamažu, nenudeginkite kaitrioje saulėje, laistykite ir tręškite.
Ne tik žiedai, bet ir kvapai. Šį kartą kalbame daugiau apie poilsio erdves savo soduose, gėlynuose, todėl reiktų atkreipti dėmesį į kvepiančius augalus. Ne visi ir ne visus kvapus toleruojame, kartais būna labai elergiškų žmonių. O tiems, kurie nėra jautrūs ir dievina kvapus, reikėtų pasirinkti kuo daugiau kvepiančių gėlių.
Štai leukonijos – jei sėsite jas kas kelias savaites, savo žiedais džiugins visą vasarą. Dviragė leukonija, žydinti šviesiai violetiniais žiedais, kvepia net apsiniaukusiu oru, o labiausiai – vakare ir pirmoje nakties pusėje. Jei mėgstate miegoti prie atdaro lango, tikrai užuosite jos malonų kvapą. Nuo antros birželio pusės jau džiugina pilkoji leukonija, skleidžianti baltus, violetinius, geltonus žiedus, ir pilnavidurius, ir paprastus. Kai kurios veislės kvepia ir dieną, tačiau labiausiai savo aromatą skleidžia vakare ir naktį.
Kvapioji vakarutė kartais pražysta jau šiltą gegužę. Tačiau paprastai savo violetiniais ir baltais žiedais lepina nuo antros birželio pusės iki rugpjūčio. Jos svaigiu aromatu galite lepintis visą naktį!
Visą vasarą savo kvapais ir įvairiaspalviais žiedais mus lepina flioksai. O naktinis, baltais smulkiais žiedeliais pasipuošęs flioksas lepina nuo birželio iki spalio mėnesio. Žiedeliai išsiskleidžia vakare ir paskleidžia savo nuostabų aromatą. O apdainuotoji nakviša ir žiedais, ir savo kvapais džiugins nuo liepos iki pat rudens. Stipresnis aromatas juntamas vakare ir naktį.
Taigi birželio trumpos naktys ne vien miegui – vakarais sode šalia gėlyno romantiškai praleistos valandos ilgam įsimins, ilgėsimės jų ir šaltą žiemą.
Tradiciškai reikia priminti – kambarinėms gėlėms laikas pradėti vasaroti, tačiau darykite tą protingai: grūdinkite pamažu, nenudeginkite kaitrioje saulėje, laistykite ir tręškite.

Daržui…
Ne kartą raginome daržininkus – neskubėkite su agurkų ir pomidorų sėja. Deja, tas noras būti pirmiesiems taip ir kirba nuo ankstyvo pavasario, o dažnam baigiasi pražūtingai.
Agurkai merdi… Taip, jeigu jie buvo pasėti į per šaltą žemę, jie tiesiog neauga, gelsta, skursta. Net ir išgyvenę vėliau menkai dera. Šaltoje dirvoje jų šaknys nesugeba įsisavinti maisto medžiagų. Lauke agurkus paprastai sėjame pirmą birželio dekadą arba, liaudiškai tariant, alyvoms sužydėjus. Jei temperatūra 21-23 OC, daigeliai pasirodo po 4-5 dienų, jei vėsesnis oras, keliom dienom vėliau. Jei nesudygsta ir po 10 dienų, atsėkite iš naujo.
Sodinant daigeliais jie jau turėtų turėti po 2-3 lapelius. Blogiau, jei sodinsite peraugusius daigus. Jų šaknys ištįsusios ir sunkiai prigyja persodintos į dirvą.
Vėsesniu oru tręškite agurkus per lapus. Tam tinka ištirpintos trąšos, tirpalai. Per lapus agurkai greičiau pasisavins naudingas medžiagas.
Nešildomus šiltnamius nuolat vėdinkite, stebėkite, kad žemė neperdžiūtų, laistykite, tręškite, augalus mulčiuokite.
Amarai. Sodininkai vengia su amarais kovoti veiksmingu, bet ir žmogui, ir aplinkai kenksmingu būdu naudojant cheminius insekticidus. Ir teisingai, nes jie skirti profesionalams. Pasirinkti geriau yra bioinsekticidą „NeemAzal“. Šis preparatas naudojamas ekologiniuose ūkiuose. Rezultatas nėra toks greitas, gali prireikti kartoti kelis kartus, tačiau verta dėl saugumo. Amarams naikinti patyrę daržininkai naudoja senovinį būdą – ūkinio muilo ar žaliojo kalio muilo tirpalus. Gausiai apipurškus šiais tirpalais amarų kolonijos padengiamos plonu muilo sluoksniu, kuris neleidžia patekti orui ir drėgmei, kenkėjai žūsta.
Yra daugybė ir kitų senoviškų būdų, kaip kovoti su amarais. Tai – česnakų, šalavijų, svogūnų lukštų ir kitokios ištraukos ir nuovirai. Jei amarų nedaug, lengviau su jais susidoroti, kartais pakanka tiesiog nuplauti augalus lengva vandens čiurkšle. Jei daug, tai ir kantrybės kartoti liaudiškas procedūras reiks daugiau.