Situacija: arba taikstytis su sprogmenų rizika, arba samdytis išminuotojus

Lietuvos žemėje dar iki šiol slypi pavojingas Pirmojo, Antrojo pasaulinių karų ir sovietinės okupacijos palikimas: nesprogusios granatos, minos, artilerijos sviediniai, aviacinės bombos. Jų randama ir miestuose, vykdant kasinėjimo darbus, griaunant senus pastatus, ir vandens telkiniuose, ir ūkininkų dirbamuose laukuose.
Pakuonio miestelio gyventojas Tautvydas Vaitkevičius, užsukęs į redakciją, pasakojo, kad praėjusių metų spalio 3 d. jam priklausančioje žemės ūkio paskirties žemėje Bačkininkėlių kaime rado į paviršių iškilusį 120 mm skersmens minosvaidžio sviedinį. Anot jo, iškviesti išminuotojai miną susprogdino, tačiau jam yra neramu, ar lauke neliko ir daugiau sprogmenų, ar, dirbdamas žemę, neužkliudys jų. Juolab kad, pasidomėjęs Pakuonio krašto istorija, jis sužinojo, kad šioje vietovėje II Pasaulinio karo metais ėjo fronto linija, vyko Nemuno šturmas ir aršūs mūšiai. Išsinuomojęs metalo ieškiklį, T.Vaitkevičius mėgėjiškai išžvalgė 1,23 ha lauką. Jo teigimu, „pypsėjimas“ maždaug penkių metrų atstumais nesiliovė visame lauke, todėl vyras spėja, kad po žeme yra palaidota daugybė sprogmenų, dėl kurių buvimo jam yra nesaugu užsiimti žemės ūkio darbais.
Pradėjęs domėtis, kas galėtų išvalyti lauką nuo sprogmenų, jis kreipėsi į asociaciją „Karo palikimo grėsmės prevencija“, ši, reaguodama į užklausą, pateikė komercinį pasiūlymą su preliminaria paslaugų kaina. Pagal sąmatą 2–3 kvalifikuotų specialistų su sprogmenų paieškos įranga iškvietimas, aptiktų sprogmenų neutralizavimas, darbų koordinavimas su atsakingomis institucijomis, dokumentacijos parengimas užsakovui kainuotų beveik 9 tūkst. eurų (su PVM). T.Vaitkevičius teigė tokios sumos negalintis skirti, todėl siekia, kad šie darbai jo sklype būtų apmokėti valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis.
Dėl to jis sakė kreipęsis į kariškius, Prienų rajono savivaldybės merą, Administracijos direktorę, specialistą civilinei saugai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą ir kitas instancijas. Nesulaukęs teigiamo atsakymo nei iš vietos valdininkų, nei iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, T.Vaitkevičius tvirtino surašęs kreipimąsi ir į vidaus reikalų ministrę A.Bilotaitę. Jis viliasi, kad didelių pastangų dėka jam pavyks priversti valdžią dirbti dėl žmonių.
Savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė patvirtino, kad T.Vaitkevičius su prašymu kreipėsi į Savivaldybę, jam bandyta padėti. Jos teigimu, Savivaldybė neturi teisinio pagrindo privačiam asmeniui skirti tokios didelės sumos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl buvo parengti ir pateikti dokumentai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kad T.Vaitkevičiaus sklypas būtų įtrauktas į sąrašą planinių standartinių sprogmenų neutralizavimo darbų, kurie kasmet nemokamai atliekami visoje Lietuvoje, vykdant Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą (jis patvirtintas vidaus reikalų ministro įsakymu).
T.Vaitkevičius parodė šių metų gegužės 5 d. iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gautą atsakymą. Jį pasirašė Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Naraškevičienė. Atsakyme, be kita ko, gyventojas informuojamas: „Pažymėtina, kad toks valytinų teritorijų sąrašas 2022 metais jau sudarytas, todėl siūlome kreiptis į Jūsų gyvenamą savivaldybę dėl siūlymo teritoriją įtraukti sekantiems, 2023 metams, tačiau pabrėžiame, kad prašymo pateikimas savaime neužtikrina ir negarantuoja teritorijos įtraukimo į valymo darbų sąrašą“.
Rašte teigiama, kad „PAGD sudaro preliminarų valytinų teritorijų sąrašą, tačiau, tik suderinęs su Lietuvos kariuomene, nustato sprogmenimis užterštų teritorijų valymo prioritetus. Užterštų teritorijų valymo darbus išimtinai atlieka tik Lietuvos kariuomenės pajėgos, kurios kiekvienais metais civilių teritorijų valymui skiria iki 2 ha ploto visoje šalyje“.
Sulaukęs tokio atsakymo, pakuoniškis atsidūrė aklavietėje – jis baiminasi su technika išvažiuoti į laukus, kad, užkliudęs sprogmenį, „neišlėktų į orą“, saugumo jam nesuteikia ir atsakingo specialisto nuraminimas, kad iki šiol dar „niekas nesusprogo“. T.Vaitkevičius nenori tapti kamikadze, nenori ir savo lėšomis samdytis atsargos karo inžinerijos/išminavimo specialistus. Todėl ir toliau mina įvairių instancijų slenksčius. Atsakymas panašus: valstybinės institucijos privatiems asmenims padėti negali dėl ribotų finansinių galimybių. Be to, išminavimo specialistų Lietuvoje nėra daug, o, vykstant karui Ukrainoje, gali tekti padėti šiai šaliai, siekiant apsaugoti civilių gyvybes.
Prienų rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas Romas Trakymas pasakojo, kad minėto asmens privatus žemės sklypas buvo įtrauktas į preliminarų valytinų teritorijų sąrašą. Visgi, jo teigimu, karo laikų sprogmenų neutralizavimo planiniai darbai atliekami prioritetų tvarka, pirmiausia pasirenkamos teritorijos, kuriose numatyta infrastruktūros objektų plėtra; kuriose kiltų didelis pavojus gyventojams (pvz.: urbanizuotose teritorijose); kuriose yra valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų. Savaime suprantama, kad dėl nepakankamų pajėgumų kariškiai civilių teritorijų valymui gali skirti mažiau dėmesio.
R.Trakymo pastebėjimu, per metus rajone sulaukiama po kelis pranešimus apie vienoje ar kitoje vietovėje rastus sprogmenis, ypač pavasarį, prasidėjus žemės ūkio darbams. Paskutinis tokio pobūdžio pranešimas apie sprogmenį Vangų kaime gautas šią gegužę.
Jis priminė, kad karo laikų radiniai nukenksminami įprasta tvarka. Anot specialisto, gyventojai, radę daiktus, panašius į sprogmenis, turėtų skambinti tel. 112 arba kreiptis į policiją, kuri atitinkamai reaguoja ir iškviečia kariuomenės sprogmenų neutralizavimo specialistus. Jie prireikus ir atlieka išminavimo darbus. Paklaustas, kokia tikimybė ir rizika, kad, dirbant žemę, užkliudyti sprogmenys gali sprogti, R.Trakymas sakė, jog apie tokius įvykius jam netekę girdėti. Tragedija greičiau baigiasi neatsargus elgesys su sprogmenimis, kai pažeidžiami jų saugikliai.
Kaip buvo pranešta spaudoje, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai standartinių sprogmenų neutralizavimo neplaninių operacijų metu vien tik 2020 m. neutralizavo 3785 sprogmenis. Vykdydama planinį sprogmenų neutralizavimą. Sprogmenų neutralizavimo kuopa 2020 m. dvigubai viršijo savo projektinius pajėgumus: per metus buvo patikrinta ir išvalyta 246,16 ha Lietuvos teritorijos.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.