Nuotraukos nudžiugins skaitytojus

Istorijos žinojimas veda į ateitį

Gegužės 19 d. Birštono sakralinis muziejus pakvietė birštoniečius ir kurorto svečius pasitikti naują knygą „KAIŠIADORIŲ VYSKUPIJA kurijos archyvo nuotraukose iki 1942 m.“ (I dalis). Knygą išleido Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla.

Leidiniui nuotraukas atrinko ir tarpukario nuotraukų aprašus parengė kunigas Gediminas Tamošiūnas, vyskupijos kurijos kancleris ir archyvaras, ir žurnalistas Artūras Zeleniakas. Leidinio apimtis – 527 psl., knygoje publikuojama daugiau kaip 400 nuotraukų ir dokumentų, sukauptų Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve, paminėta apie 600 asmenų. Istorinė apimtis yra tarpukaris Kaišiadorių vyskupijoje, pirmojo Kaišiadorių vyskupo Juozapo Kuktos ganytojo tarnystės laikotarpis. Knygoje yra atspindėti visi svarbiausi to meto vyskupijos gyvenimo įvykiai: administravimas, parapijų ir organizacijų veikla, galiausiai, pirmieji okupacijos metai, paženklinti emigracija ir kankinystėmis…

Šis leidinys labai patrauklus žmogui, kuriam yra įdomi Lietuvos istorija, nes suteikia galimybę prisiliesti prie turiningos tarpukario bažnytinio gyvenimo veiklos. Knygos vertė yra didelė, nes nuotraukose yra identifikuotos asmenybės, kurios XX a. pradžioje kūrė bažnytinį ir visuomeninį gyvenimą. Verta ir įdomu pažvelgti į šimto meto senumo vietovių vaizdus, architektūrą, žmonių nuotaikas ir vertybių atspindžius.

Dr. Roma Zajančkauskienė ir knygos sudarytojas kunigas Gediminas Tamošiūnas.

Kaišiadorių vyskupijos kurijos, administracinio Katalikų Bažnyčios centro, archyvas pergyveno ne vieną sukrėtimą. Sovietų okupacijos metais, 1947 m. nacionalizavus kurijos pastatą Kaišiadoryse, archyvas neturėjo tinkamos sau vietos. Dalis bylų keliavo į Kauną, vėliau kitur, iš kur buvo vadovaujama Kaišiadorių vyskupijai. Žinoma, buvo ir dokumentų, kurie buvo slepiami ir prarasti. 1956–1958 m. Kaišiadorių vyskupija buvo valdoma ir iš Birštono, kur tuo metu buvo įsikūręs Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis (dabar Sakralinio muziejaus patalpos). Taigi ir Birštone buvo kaupiama archyvinė medžiaga – dokumentai, kuriuos, kaip administracinius aktus pasirašydavo vyskupijos vadovas. Juos parengdavo, išsiuntinėdavo adresatams, o nuorašus kaupdavo raštinėje vyskupo sekretorius kun. Jonas Jonys. Šiuo metu tai – Kurijos kanclerio pareiga.
Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje ir vyskupui sugrįžus į pirminę savo vietą Kaišiadoryse, archyvas pamažu sugrįžo į kurijos rūmus ir buvo pradėtas sisteminti, pildyti nuotraukų rinkiniais. Kun. Gediminas Tamošiūnas, pradėjęs dirbti čia 2000 m., rado archyvo patalpą tuščią. Taigi jam teko rinkti visur išsibarsčiusią medžiagą, vėliau ją sisteminti, galiausiai rinkti nuotraukas, kurių archyve nebuvo. Labai pasitarnavo jau iškeliavusių į amžinybę kunigų palikimas, jų privatūs rinkiniai. Kunigų artimieji perduodavo likusius dokumentus, nuotraukas. Šiuo metu iš prieškario, o ir sovietinio laikotarpio nuotraukų kurijos archyve yra sukaupta daugiau nei 2000 vienetų dokumentų. Pamažu juos skaitmenizuoja ir identifikuoja kurijos kancleris. Tai tarsi darbas po darbo. Jis nelengvas, nes reikia atpažinti asmenis, įvykius, dauguma nuotraukų neturi aprašų. Tuo pačiu renkami kunigų rašyti atsiminimai, pasitarnaujantys sovietinio laikotarpio Bažnyčios Lietuvoje įvykiams atsekti, nes galimybės publikuotis Bažnyčiai anksčiau nebuvo.
Vartant leidinį, pirmiausia atkreipiame dėmesį į gausų, per 400 nuotraukų kiekį. Jos tampa langais ar durimis, kviečiančiomis pažvelgti ir įžengti į tą laiką, įvykius. Leidinyje visos nuotraukos identifikuotos – pateikti įvykių aprašymai ir paminėti jose matomi svarbiausi asmenys, dvasininkai ir jų aplinka. Tai daug laiko ir pastangų pareikalavęs darbas, kai reikėjo atrasti įvykių aprašymus, susieti su nuotraukomis ir t.t. Taip pat leidinyje publikuojamos kunigo Teodoro Brazio, žymaus to meto muzikologo, muzikinių leidinių redaktoriaus, Lietuvos universiteto docento, kompozitoriaus biografija ir jo nuopelnai Lietuvai. Kunigų 2018 m. Nepriklausomybės Akto signatarų Vlado Mirono ir Alfonso Petrulio nuotraukos ir anotacijos. Pastebėtina, kad šis laikas buvo paženklintas likiminės svarbos įvykiais: pirmieji Nepriklausomos Lietuvos žingsniai, Lietuvos Bažnytinės provincijos 1926 m. ir naujų vyskupijų įsteigimas, tarp jų – ir Kaišiadorių. Galiausiai, sovietų okupacija 1940 m. bei po to vykusi emigracija ir kankinystės. Šiuo laikotarpiu vyskupija prarado daugiau nei 20 kunigų – 13 buvo nužudyti karo ir pokario metais, o 7 emigravo į Vakarus. Pokarinis, tai yra, sovietinis laikotarpis, kunigų tremtys ir kita planuojama atspindėti leidinio antrojoje dalyje, kurią ketinama išleisti vyskupijos įsteigimo šimtmečiui – 2026 m.
Knygoje publikuojama ir „Birštono tulpės“ – Kaišiadorių vyskupijos kunigų lėšomis pastatyto pastato-pensiono projekto piešinys. Projektavo tuo metu žinomas architektas V. Landsbergis Žemkalnis. Knygoje puikuojasi ir Nemajūnų bažnyčios nuotrauka gana reta, datuojama 1910 m. Ši bažnyčia, pastatyta 1878 m., yra unikali savo architektūra. Tai – vienintelis išlikęs Lietuvoje medinės neogotikos stiliaus sakralus pastatas. Nuotraukoje, kad ir nespalvotoje, matosi jos išorės dekoras – gana prašmatnus tiems Carinės Rusijos laikams.
Leidiniui būdingas savitas charakteris. Knygoje nerasite apibendrinimų, interpretacijų ar išvadų. Sudarytojai jų nepateikia. Knyga kviečia skaitytoją žengti gilyn – į laiką, įvykius, žmones ir pačiam pasidaryti išvadas. Leidinys gali būti naudingas krašto mylėtojams ir muziejininkams, ieškantiems savo vietovės istorijos, senovės vaizdų rekonstrukcijos. Tikimės, kad leidinio puslapiai nudžiugins knygos skaitytojus, atradus šį tą apie savo miestelį, parapiją ar tolimą giminaitį. Su leidiniu susipažinti galima Birštono sakraliniame muziejuje.
Dr. Roma Zajančkauskienė
Birštono sakralinio
muziejaus vedėja

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *