Gegužės 21-ąją vyko nacionalinio lygmens akcija „Miško kuopa“ (miško tvarkymas). Jos metu ir mūsų krašte buvo organizuota talka, kurios metu darbuotasi Vėžiongirės miške, kelio atkarpoje nuo Vėžionių garsiojo Punios šilo link. Talkos organizavimu rūpinosi Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio vadovas Tomas Barkauskas, Birštono girininkijos girininkas Nerijus Jaruševičius ir birštoniškis, Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas ir „Lietuvai pagražinti“ draugijos Birštono skyriaus pirmininkas Tadas Zubavičius. Būtent gerb. Tado iniciatyva talkoje dalyvavo ir „Lietuvai pagražinti“ draugijos Birštono skyriaus nariai.
Jauniausias akcijos „Miško kuopa“ dalyvis antraklasis Vytukas Zubavičius su savo draugu Micium.
Važiuojant asfaltuotu keliu ir pro mašinos langą žvelgiant į mūsų žaliuojančius miškus, atrodo, jog viskas gražu. Ypač pavasarį, kai gamta atgyja ir pradeda žydėti krūmai, medžiai. Deja, nuvykus entuziastams ir organizatoriams į pagrindinę tvarkymo vietą, tokia grožio samprata ir optimizmas dingo, kaip oras iš špykių…
Miškininkams dažnai tenka rasti miške paliktus šiukšlynus, tad tai, ką išvydome, jų nelabai nustebino, bet mums vaizdas, kurį pamatėme, tiesiog atėmė žadą. Išvažiavus iš pagrindinio kelio ir ties rodykle Vėžiongirė pasukus keliuku į dešinę, mus pasitiko išverstų šiukšlių paketas: krūva išversto aplaužyto šiferio, išpampęs padangų kalnas.
Skaitant istorines knygas apie bočių pasiaukojimą, ginant mūsų kraštą nuo priešų, saugojant miškus, kurie jiems dovanojo maistą, slėpė, šildė, ir kuriuos jie išsaugojo mūsų kartai, tenka tik apgailestauti, kad per 30 mūsų Lietuvos nepriklausomybės metų mes taip apsileidome ir apsišiukšlinome, ir kad taip nepaisome įstatymų.
Kartu peršasi ir klausimas, kad gal mes labai gerai gyvename ir visko per daug turime, jog galime mėtyti ir šiukšlinti kur papuola ir likti nebaudžiami. O gal tiesiog tingime nereikalingas atliekas pristatyti į nurodytus surinkimo punktus?
Akcijos „Miško kuopa“ organizatoriai ir „Lietuvai pagražinti“ draugijos Birštono skyriaus nariai tvarkymo vietoje.
Akcijos organizatoriai ir dalyviai nusifotografavo prie išverstos į mišką padangų krūvos tam, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į teršiamą gamtą bei jai daromą nepateisinamą žalą.
Pavažiavus toliau Punios link ir už kelių šimtų metrų išsukus iš pagrindinio kelio, visus pasitiko nauji „archeologiniai radiniai“: kalnas išverstų padangų, krūva šiukšlių, popierių, plastikinių butelių ir maišelių, antikvarinių (tarybinių laikų) moteriškų „čeverykų“, stiklinių butelių ir kitų stiklo liekanų. Buvo liūdna, bet, įveikę šiukšles, kiek pralinksmėjome.
Viliuosi, kad „Miško kuopos“ akcija bus ta sniego gniūžtė nuo kalno, kuri atkreips mūsų visuomenės dėmesį į tai, jog turime susirūpinti natūralios gamtos išsaugojimu ir miškų švara. Taip pat ir suaktyvins švietėjišką veiklą mokyklose.
Humanitarinės asociacijos „Lietuvai pagražinti“ draugijos Birštono skyriaus vardu – birštonietis Jonas Raiskas
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“