Lietuvos pašto darbuotojai atleidžiami. Ar tikrai viską turime ir galime matuoti tik pinigais?

Jūratė Zailskienė, Prienų r. savivaldybės administracijos direktorė

Gegužės 12 dienos informacija pagal BNS: „Dėl kritusių pašto paslaugų apimčių Lietuvos paštas, pernai patyręs 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio, planuoja didinti paslaugų tarifus bei atleisti apie 600 darbuotojų“.
Netrukus dar ir susisiekimo ministras Marius Skuodis pakomentavo, kad įmonė negali dirbti nuostolingai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos pašto įstatyme rašoma, kad valstybinis Lietuvos paštas užtikrina universaliųjų pašto paslaugų plėtros atitikimą technikos pažangai bei naudotojų poreikiams.
Mūsų valstybėje pašto paslaugomis naudojasi daug žmonių. Žinoma, pandemija pagreitino ir pakeitė didelės dalies gyventojų įpročius. Smarkiai išsiplėtė internetinė prekyba, siuntų pristatymas į namus arba paštomatus. Atsirado daug privačių įmonių, kurios siūlo vartotojams įvairiausias paslaugas – pristato siuntas į namus ir paima iš jų netinkamas prekes bet kuriame Lietuvos kampelyje. Bet… Yra bet ir ne vienas.
Nelabai kas galvoja apie tuos gyventojus, kurie dar nėra pilnai įvaldę informacinių technologijų ir dėl to vis labiau yra atskiriami nuo paslaugų. Tokių, kuriems pagrindinė jungiamoji grandis su išoriniu ir nutolusiu pasauliu yra laiškininkas, dar yra daug ir keista, kad sostinėje visai Lietuvai atstovaujantys politikai to nežino arba apsimeta nežiną. Ar tokia valstybinio pašto politika padeda mažinti miesto ir kaimo atskirtį? Tikrai ne.
O ar kas galvoja apie regioninę spaudą ir jos išlikimą? Pirmiausia, ne visi gyventojai skaito elektroninėje erdvėje esančią informaciją. Nemaža dalis žmonių mėgsta pasklaidyti realius laikraščius ir žurnalus, tiksliau – popierinę spaudą. Daliai iš jų tai tiesiog ritualas! Paskelbus informaciją apie pašto įkainių didinimą, tampa savaime suprantama, kad tokie sprendimai tiesiogiai palies ir prenumeruojamų leidinių kainas, redakcijose dirbančių darbuotojų atlyginimus bei darbo vietas. Akivaizdu, kad, pabrangus paslaugoms, dar labiau sumažės galimybių ne tik užsisakyti, bet ir pristatyti spaudą į atokias vietas. Ir kad ir kaip nebūtų liūdna, bet vėl einama link miesto ir kaimo atskirties didinimo.
Dar vienas neigiamas tokio sprendimo aspektas – jau ir taip sudėtingų pašto darbuotojų darbo sąlygų pabloginimas. Ar nors kuris Susisiekimo ministerijos valdininkas ar pašto administracijos darbuotojas pabandė aptarnauti gyvenančiuosius kaime ir sutilpti į nustatytas minutes? Ar pabandė dirbti pašto skyriuje, kur eilėse trepsi nekantrūs klientai, nes jau pavargo laukti, kol prie vieno aptarnavimo langelio dirbantis darbuotojas atlieka daugybę privalomų operacijų, dar pasiūlo ką nors nusipirkti, o kiti du langeliai be darbuotojų, tik su lapeliais „Šiuo metu neaptarnaujame“. Tiesiog rekomenduoju apsilankyti savo kuruojamų sričių objektuose ir pastebėti, kaip vyksta procesai. Kaip ten lietuvių patarlė sako, kad „už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“.
Na, o kad neatrodytų viskas labai niūriai – siūlau Susisiekimo ministerijos valdininkams perskaityti Lietuvos Respublikos pašto įstatymą, kuriame parašyta, kad „jeigu Vyriausybės nustatyti valstybės paštui didžiausi universaliųjų pašto paslaugų tarifai mažesni už realias kainas, suderintas su konkurencijos priežiūrą atliekančia valstybės institucija, skirtumas dengiamas iš valstybės biudžete numatytų lėšų“.
Gal vis dėlto vertėtų pagalvoti apie šios srities dotavimą, kad valstybinis paštas būtų ne tik siekianti pelno, bet ir užtikrinanti visuomenės poreikius įmonė.