Tikrai taip. Gegužės aštuntąją versmeniečiai kaip, įprasta sekmadieniais, žygiavo ne miške, o pasirinko Nemuno pakrantę. Pretekstas – apžiūrėti, kaip auga klubo sodinta sakura. Kol kas viskas gerai, net keliais žiedeliais pasidžiaugėme. Tada, susėdę ant patogių suoliukų, žvelgdami į Nemuną, skaitėme eiles apie pirmuosius pavasario žiedus, dainavome dainas ir džiaugdamiesi, kad pėsčiųjų takas vingiuos tolyn palei Nemuną, patraukėme į Beržyno parką.
Prie savo sodintos sakuros.
Bet norisi grįžti pora savaičių atgal, kai vienoje Žvėrinčiaus poilsiavietėje smagiai atšventėme Atvelykį. Tai diena, kurią galima skirti susitikimui su draugais, kartu pažaisti, pasivaišinti velykiniu pyragu. Bet reikia apie ką nors įdomaus pakalbėti, tad pasirinkome balandį. Tas mėnuo turi įdomių datų, svarbių žemdirbiui šventųjų. Juk pavasario darbuose pagelbėdavo Šv. Izidorius ir Šv. Jurgis, jei gražiai paprašydavai ar net koplytėlę lauko gale pastatydavai. Daug įdomybių galima papasakoti ir apie tokį, rodos, įprastą paukštį balandį, linksmai jo burkavimus pamėgdžioti, seną sakmę paporinti. Žinoma, reikia eglutę margučiais papuošti, kiaušinius paridenti, pasivaišinti. Negąsdino net smulkus lietutis.
Tai čia apie linksmybes. Už kelių dienų rinkomės į klubo svetainę paminėti Jono Meko šimtmečio. Atrodo, savo kūryba tolimas mums žmogus, bet kaip nežinoti ir nesididžiuoti pasauline lietuvio šlove, jo didžiu patriotiškumu, meile gimtajam Semeniškių kaimui Biržų rajone. Prie tėvų sugrįžo rašytojo, menininko pelenai. Išsamų ir vaizdingą pasakojimą parengė klubo narė Kristina.
Kristina pasakoja apie J.Meką.
O po rimto kalbėjimo ir atidaus klausymo – vėl linksmi dalykai. Išradingos ir kūrybingos moterys staiga pavirto smetoninėmis Kauno poniutėmis ir, susėdusios „Metropolio“ restorane, smagiai liežuvavo apie vieną meilės reikaluose paklydusią pažįstamą. Padėjo joms T. Tilvytis su savo „Dičiumi“. Daug laiko skyrė artistės, repetavo, bet smagiai pralinksmino ir nustebino žiūrovus.
Kitą dieną važiavo į Davatkyno muziejų. Daug metų patalkiname Danguolei prižiūrint aplinką. Šaltos naktys stabdė žolės augimą, tad grėbti lapus, surinkti sausas šakas buvo pats laikas. Tegu eina švariu taku lankytojai į jaukųjį Davatkyną.
Pavasaris tik įpusėjo, dar laukia daug įdomių susitikimų, žygių, kelionių. Visa tai daro gyvenimą šviesesnį, prasmingesnį.
Danutė Marčiulionienė
Klubo narė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“