Penkias atžalas auginantys Dainora ir Darius: „Iš vaikų mokomės kūrybiškumo“

Stiprūs kartu

Dainora ir Darius Kuliešos yra perspektyvios informacinių technologijų (IT) specialybės atstovai, kurie prieš 12 metų savo verslą įkūrė ne didmiestyje, bet nedideliame Prienų mieste. „Mes tikrai turime galimybes važinėti į darbą Kaune, bet pasirinkome truputį kitokį kelią ir nusprendėme įkurti savo IT įmonę čia, Prienuose“, – sako Dainora ir Darius.
Prienuose Kuliešos kuria ne tik verslą, bet ir šeimyninį gyvenimą. Daugiau nei prieš du dešimtmečius vienas kitą sutikę Dainora ir Darius kurį laiką gyveno studijų mieste Kaune, tačiau, pradėjus lauktis pirmagimio, jauna šeima nusprendė apsigyventi Prienuose ir, kaip patys teigia, iki šiol džiaugiasi šiuo sprendimu. „Aš pati esu prieniškė, kaip ir mano tėvas bei močiutė, todėl Prienai man visada atrodė pati geriausia vieta gyventi. Tai – mažas, kompaktiškas miestas, kur viską galima pasiekti pėstute ir vaikai gali nueiti ar pareiti, kur jiems reikia. Čia yra viskas, ko reikia paprastam kasdieniam gyvenimui: ligoninė, ugdymo įstaigos, parduotuvės, mokyklos ir t.t., o jeigu prireikia didmiesčio paslaugų ar pramogų, viskas taip pat nesunkiai pasiekiama – netoli Kaunas, Alytus, Marijampolė, Vilnius taip pat vos už valandos kelio. Be to, visai šalia miškas, kuriame gera pasivaikščioti ir, žinoma, Birštono kurortas. Prienai – tobula vieta gyventi ir aš visada žinojau, jog čia grįšiu. Kitokių minčių net neturėjau“, – paklausta, kaip nusprendė kurti gyvenimą Prienuose, sako Dainora.
Darius yra kilęs iš Ukmergės rajono, tad į Prienus atvyko paskui žmoną, ir nors pats prisipažįsta jaučiantis sentimentus gimtajam kraštui, anot jo, gyvenimas Prienuose buvo racionalus sprendimas.
Kuliešų šeima – tai tarsi nedidelė bendruomenė, mat Dainora ir Darius augina penkias atžalas – šešiolikmetę Feliciją, keturiolikmetį Libertą ir pagrandukus Vitalijų (6 m.), Liudviką (4 m.) bei Benediktą (2 m.). Kaip pastebi patys tėvai, nors visi vaikai yra labai skirtingi, brolius ir seseris sieja išties stiprus ryšys. „Žinoma, tarp vyresnių ir mažesnių jis kiek kitoks, bet tai natūralu“, – sako Darius.
Kol šeimos pagrandukai dar tik bando pažinti pasaulį, vyresnieji – Felicija ir Libertas – aktyviai įsitraukia į mokyklos bendruomenės gyvenimą, lanko meno mokyklą, užsiima kita įvairia popamokine veikla, savanoriauja.
Pasak Kuliešų, viena iš svarbiausių vertybių, kurią savo pavyzdžiu tėvai bando perduoti savo atžaloms – žmogiškumas ir atjauta kitiems. Jau kuris laikas Dainora ir Darius pagal galimybes padeda nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. „Tos pagalbos vis dar labai reikia… Nežinau, ar žmonės pavargo, ar tikrai tiki tuo, ką sako, tačiau lietuviai jau pradeda kalbėti, kad ukrainiečiai visko gauna, visi jiems padeda ir problemų tarsi jau nebeliko. Visgi pabendravus su tais nuo karo nukentėjusiais žmonėmis, darosi akivaizdu, kad per mėnesį visos bėdos nedingo. Juk žmonės atvažiavo su minimaliu kiekiu daiktų, tai negali taip būti, kad tai, ką atsivežei vasario mėnesį, vis dar tinka pavasarį ir tiks vasarą. Negali būti, kad neiškilo jokių papildomų problemų, pvz., niekas nesusirgo ir pan. Jiems kyla daug klausimų ir mes stengiamės padėti“, – pasakoja Dainora.
Matydama gražų tėvų pavyzdį, prie pagalbos nuo karo bėgantiems žmonėms prisideda ir vyriausioji dukra Felicija, todėl Darius prisipažįsta puoselėjantis viltį, jog tėvų pavyzdys turės įtakos vaikų vertybių formavimuisi.
Kuliešų šeimoje taip pat labai svarbios tautinės ir pilietinės vertybės, mat, Dainoros įsitikinimu, meilė savo šaliai ateina būtent iš šeimos, todėl tokios dienos, kaip Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji Kuliešų namuose yra didelė šventė. „Mano pačios senelis buvo savanoris, todėl Lietuvai svarbios istorinės datos mūsų šeimoje visuomet minimos ir apie tokias vertybes, kaip kalba, nepriklausomybė mes nuolat kalbamės. Mažieji dar nesupranta istorijos reikšmės, todėl per Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją, pjaustydami tortą, sakome, kad tai Lietuvos gimtadienis“, – apie žaismingą pilietiškumo ugdymą vaikams pasakoja Dainora ir Darius.
Gausią šeimą auginantys tėvai pripažįsta, jog, kaip ir gyvenime, taip ir šeimoje, būna visko, o ypač tarp vaikų, todėl Dainora ir Darius atviri – būnant dideliam būryje ypač svarbu, kad vaikai suprastų savo veiksmų atsakomybę. Ir nors ant šaldytuvo pakabinto taisyklių sąrašo nėra, Kuliešų namuose galioja viena auksinė taisyklė – ir suaugusieji, ir vaikai privalo laikytis susitarimų. „Mano nuomone, tai atsiremia į pasitikėjimą vienas kitu. Mums labai svarbu šilti santykiai šeimoje, kad vaikai galėtų pasitikėti tėvais, broliais ir seserimis, o tėvai vaikais“, – mintimis dalinasi Dainora.
Paklausti, ko patys išmoko iš savo atžalų, Dainora ir Darius nė kiek nedvejodami su šypsena taria: „Kūrybiškumo, sprendžiant vienokias ar kitokias situacijas!.. ir laiko planavimo“. Anot Kuliešų, didesnio pasiruošimo reikalauja ir kelionės, kurias taip mėgsta šeima. „Žmonės dažnai bijo, kad, susilaukus vaikų, jų gyvenimas kardinaliai pasikeis. Neslėpsime, kažkiek pasikeičia, bet tikrai neapsiverčia, nes ir su vaikais gali daryti labai panašius dalykus, kuriuos darei ir iki jų, tad to tikrai nereikia bijoti ir visiems to linkime“, – teigia Darius.
Tuo tarpu Dainora visoms šeimoms linki to paties, ko, kaip ji pati sako, kartu su vyru siekia išmokyti savo vaikus – pasitikėjimo vienas kitu ir atsakomybės už savo veiksmus. „Kartais žmonės nori vienas kitą kontroliuoti, bet tik pasitikėjimas ir veda į geresnius santykius. Visgi reikia nepamiršti, kad pasitikėjimas – tai tarsi svarstyklės: jeigu žmogus tau jį suteikė, tu turi nešti atsakomybę ir nepavesti kito asmens. Labai linkime atrasti tą balansą“, – baigiantis mūsų pašnekesiui tarsi jį apibendrindama sako Dainora.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *