Europinis Miško takas veda ir per Birštono bei Prienų apylinkes

Atminties ženklai

Siekiant sukurti ir populiarinti du bendrus tarpvalstybinius ilgų atstumų pėsčiųjų maršrutus, einančius per Latvijos ir Lietuvos teritoriją, ir padidinti turistų skaičių regione, Lietuvoje ir Latvijoje kuriami nauji pėsčiųjų keliai.

Keliaudami iš Punios, žygeiviai pasiekia Nemajūnus (Birštono sav.), kur siūloma pamatyti Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią.

Kas yra Miško takas?
Miško takas – tai Europos ilgų atstumų pėsčiųjų maršruto E11, prasidedančio Šiaurės jūros pakrantėje, Hagos pakraštyje – Ševeningene (Nyderlandai), ir pasibaigiančio Estijos sostinėje Taline, dalis. E11 marštutas kerta šešias valstybes – Nyderlandus, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją bei tokius miestus, kaip: Osnabriuką, Potsdamą, Frankfurtą prie Oderio Vokietijoje ir Poznanę Lenkijoje. Ties Ogrodnikais kerta Lenkijos ir Lietuvos sieną.
Visas maršrutas sudaro 2141 km, iš kurių net 747 km vingiuoja per Lietuvą. Takas kerta Dzūkijos ir Žemaitijos etnografinius regionus bei Veisiejų, Nemuno kilpų, Kauno marių, Dubysos, Tytuvėnų, Kurtuvėnų, Varnių, Salantų regioninius parkus.
Keliaujant Miško taku Baltijos šalyse galima apžiūrėti daugiau nei 870 gamtos, istorijos ir kultūros objektų bei paminklų. Lietuvoje šis takas veda per miškingiausias teritorijas, jis kerta Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinius parkus, netoli šio tako yra daug gamtos paminklų – didžiuliai akmenys, medžiai, šaltiniai, medžių alėjos ir

Žygiuojant didesnėmis grupėmis, Panemunio sodyboje galima paragauti dzūkiškų bandų.

įdomios reljefo formos: kalvos, daubos, upių senvagės ir kt., o aukštumų teritorijose gausu ežerų. Nemuno ir jo intakų pakrantėse iškyla galingos ir vaizdingos nuosėdinių uolienų atodangos. Be to, šis maršrutas – tai puikus būdas stebėti paukščius ir gyvūnus.

Ryškiausi įspūdžiai, keliaujant Nemuno kilpomis
Lietuvoje Miško takas prasideda Lazdijuose ir baigiasi Skuode. Miško takas vingiuoja miškingomis Nemuno pakrantėmis per Nemuno kilpų regioninį parką. Nemuno upės atkarpoje tarp Alytaus ir Pakuonio, kur upė daro kelis plačius vingius su net iki 40 m aukščio atodangomis, gausu išskirtinių kraštovaizdžių. Nemunaityje, kaip ir daugumoje mažųjų Lietuvos kaimelių, matoma įspūdinga plytų mūrinė bažnyčia, o Alytaus piliakalnyje jau XIV a. buvo senovės lietuvių įtvirtintas piliakalnis. Šiandien Alytus žymus aukščiausiu Lietuvoje pėsčiųjų tiltu ir aktyvaus poilsio parkais.

„Draugiški žygeiviams“ įvertinimą gavusi Panemunio sodyba (Birštono sav.).

Iš Alytaus Miško takas veda Birštono apylinkių link, kuriose galima grožėtis plačiais ir atvirais Dzūkijos aukštumos vaizdais. Ypatingas vaizdas atsiveria nuo Punios piliakalnio, o šiek tiek toliau, pasiekus Punios bažnyčią, takas priveda prie miško masyvo, kurį kirtus pasiekiamas Nemajūnų kaimas. Čia siūloma pamatyti Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, Nemajūnų koplyčią ir Nemajūnų amatų centrą.
Atkartodamas Nemuno kilpas, Miško takas suformuoja daugiau kaip 20 km ilgio vingį Nemuno kilpų regioniniame parke, vingiuodamas per gražiausius gamtos kampelius ir mažus kaimelius su šioms vietovėms būdingais įvairiomis spalvomis nudažytais mediniais pastatais. Didesnis miško masyvas yra tarp Siponių ir Puzonių kaimų, per kuriuos

Miško takas mieste ženklinamas šviesą atspindinčiais lipdukais, gamtoje – baltos, oranžinės, baltos spalvų rodyklėmis.

maršrutas veda nedideliais miško keliukais. Kirtus Vilnius–Marijampolė kelią, Miško takas pasiekia kitą Nemuno vingį, kuriame įsikūręs balneologinis Birštono kurortas. Dešiniajame Nemuno krante esantis Birštonas –populiarus gydomosios purvo terapijos ir mineralinių šaltinių kurortas. Birštono svečiai gali nemokamai mėgautis mineraliniu vandeniu ir poilsiautojų patogumui pritaikytomis viešomis erdvėmis, čia taip siūloma užsukti į unikalią tautodailininkės Rimantės Butkuvės sodybą, kur susipažinsite su drožėja ir jos kurtais angelais; Birštono apžvalgos bokštą; Škėvonių pažintinį taką; mineralinio vandens biuvetes; Vytauto parką; Kurhauzą; Kneipo sodą ir kitus objektus.
Iš Birštono takas veda Kauno rajono link, tačiau pirmiausia keliautojai, kirtę Greimų tiltą, pražygiuoja pro centrinę Prienų dalį, kurioje siūloma aplankyti Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklą, Prienų vandens malūną, Revuonos parką, Prienų krašto muziejų, Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčią, Beržyno parką.
Palikus Prienus, pėstieji gali užsukti į paukščių stebėjimo apžvalgos aikštelę, ir truputį atsikvėpus, tęsti kelionę. Keliaudami Kauno link, žygeiviai pasiekia Alksniakiemį, iš kurio Miško takas nedideliu kaimo keliuku vinguriuoja Nemuno kairiuoju krantu ir formuoja daugiau kaip 7 km ilgio kilpą miško keliukais per Kalvių miško masyvą. Nuo Vangų kaimo iki Pašventupio apie 3 km Miško takas vingiuoja Nemuno krantais, nuo kurių atsiveria vaizdingos panoramos. Iš Pašventupio kaimo žygeiviai pasiekia Pakuonio miestelį, kuriame galima pamatyti Daukšiagirės dvarą, kuriame kadaise linksmindavosi pats A. Smetona, ir Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Na, o išsukus iš Pakuonio apylinkių, pėstieji keliautojai gali tęsti kelionę Kauno rajono teritorija.

Nepasiklysti padeda ženklai
Neišklysti iš maršruto ir orientuotis gamtoje padeda specialūs Miško tako ženklai ant medžių ar kitų objektų. Miško takas žymimas spalvomis – balta, oranžinė, balta. Rodyklės ant gamtos objektų žymimos ekologiškais dažais, mieste orientuotis padeda specialūs šviesą atspindintys lipdukai.
Miško tako iniciatoriai taip pat atrinko apie 120 paslaugos tiekėjų Lietuvoje, kuriuos įvairiuose Miško tako informaciniuose leidiniuose pažymėjo „Draugiški žygeiviams“ ženklu. Šis visame pasaulyje lengvai atpažįstamas simbolis reiškia, jog žygeiviai čia yra laukiami, o jų poreikiai (pvz: išsidžiovinti ar išsiskalbti drabužius, gauti informacijos apie maršrutą) yra suprantami ir gerbiami.
Pirmoji žygeiviams draugiška apgyvendinimo įstaiga, kurią pasiekia iš Punios į Birštoną atžygiavę pėstieji – šalia Nemuno įsikūrusi Panemunio sodyba, kurioje puikiai suderintos autentiškos dzūkų kaimo detalės su šiuolaikiniais patogumais bei aplinka. Ji taip pat yra gavusi „Draugiški žygeiviams“ įvertinimą.

Tikimasi populiarinti pėsčiųjų turizmą
Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentės Agnės Vaitkuvienės, tokie takai išsibarstę po visą Europą, ir Latvija, ir Estija juos jau turėjo, o priėję Lietuvą žygeiviai tiesiog pasimesdavo, todėl tikimasi, kad, išplėtojus tinkamą infrastruktūrą, Lietuvoje pėsčiųjų turizmas taip pat taps populiarus.
Panašiu principu išplėtotas ir Jūrų takas, o gegužės 20–22 dienomis visi entuziastingi ėjikai kviečiami į oficialų Miško tako ir Jūros tako atidarymo festivalį, kurio metu vyks tarptautinė konferencija (gegužės 20 d. Kaune), 30 km žygis Plateliuose (gegužės 21 d. Plateliuose) bei žygis Kuldygoje (Latvija).
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *