Balbieriškis – kraštas, kuriame gera gyventi, bet…

Nuo regioninio kelio tik ką storai „iškeptu“ asfaltu nusileidus nuo kalno ir pasukus į Balbieriškio miestelį, atsiduri tarsi praeitame šimtmetyje. Toks pats vaizdas, koks buvo prieš metus ar dešimtmečius – mažyčiai nameliai, prigludę prie „sulopytos“ pagrindinės Vilniaus gatvės – nuo jos pastatus skiria siauručiai, medžių šaknų iškilnoti šaligatviai. Vienur namai atnaujinti, kitur dar kėpso trobelė įgriuvusiu stogu… Vienas iš nedaugelio naujų miestelio akcentų – raudonų plytų bažnyčia, bendruomeniškomis pastangomis iškilusi vietoj sudegusios.

Kuria grožį, siekia patogumų
Nepaisant pirmo įspūdžio apie aplinką, nepavaldžią laikui, miestelis pilnas gyvybės: kas tvarkosi savo kiemuose, kas po darbo dar tik skuba namo ar į ataskaitinį seniūnijos susirinkimą. Parko žaidimo aikštelėse triukšminga – geras oras, pražydusi gamta išviliojusi vaikus į atnaujintą žaidimų aikštelę.
Miestelio centre kitataučiai darbininkai baigia tvarkyti gatvių sandūroje esantį skverą – jame pastatyta koplytstulpis ir skulptūros, suoleliai, išgrįsti pasivaikščiojimo takai, įrengtas apšvietimas, suformuoti gėlynai, ruošiama veja žolei. Ši erdvė tvarkoma Prienų rajono savivaldybės dalyvaujamojo (piliečių) biudžeto lėšomis – už pasiūlytą projektinę idėją itin aktyviai balsavę kraštiečiai jai įgyvendinti gavo 25 tūkst. eurų.
Pasak gegužės 3 dieną gyventojų susirinkime Balbieriškio seniūnijos veiklos ataskaitą pristačiusios seniūnės Sigitos Ražanskienės, vasarą – žiemą Balbieriškis puošiasi, gyventojai ir verslininkai dalyvauja gražiausiai tvarkomų sodybų ir įstaigų konkurse, kuria šventinę aplinką, jų dovanojamos gėlės puošia tiltelį per Peršėkę ir kitas vietas. Miestelyje veikiančios bendruomenės taipogi savo projektais pritraukia lėšų, skirtų viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui, krašto tradicijų puoselėjimui, renginių organizavimui.
Praėjusiais metais į senąjį parką įsisukusi vėtra išlaužė daugybę medžių, į rietuvę suguldyti tuščiakamieniai senoliai perspėja, kad išvengta galimos nelaimės, o jų vietoje likusios plynės skatina gyventojus įveisti naujus medžius. Akivaizdu, kad Balbieriškio gyventojai, jame veikiančių bendruomenių nariai ir seniūnijos administracija ieško įvairių finansavimo šaltinių ir būdų, kaip pagražinti gyvenamąją vietovę, išsaugoti miestelio kultūrinę ir istorinę savastį. Jų darbai ir iniciatyvos – pati geriausia dovana prie Nemuno ir Peršėkės upių įsikūrusiam miesteliui, kuris šiemet švenčia 520 metų sukaktį nuo vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose.
S.Ražanskienės teigimu, ši sukaktis bus pažymėta liepos 16 dieną vyksiančioje vasaros šventėje, iki jos planuojama ant parke esančio akmens pastatyti laivą su burėmis – tai miestelio simbolis, pavaizduotas ir jo herbe.
Ataskaitos duomenimis, per 2021 metus Balbieriškio seniūnijos gyventojų skaičius sumažėjo pusšimčiu, o per dešimtmetį net 676-iais (tam turėjo įtakos ir teritorinis perskirstymas), tačiau Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas įsitikinęs, kad Balbieriškis yra puiki vieta gyventi, kurti verslus, ir tik laiko klausimas, kada miestelis atgims, jame atsiras daugiau darbo vietų. Mero teigimu, Savivaldybei perėmus buvusio profesinio rengimo centro pastatus, verslininkai domisi galimybe juos įsigyti, aukcionas galėtų įvykti iki vasaros vidurio.
Meras kalbėjo optimistiškai, bet susitikimas su gyventojais Savivaldybės vadovui ir jo komandai nebuvo lengvas, nes iš pirmąkart po pandemijos taip gausiai susirinkusių žmonių teko išgirsti ir įvairių prašymų, ir piktų priekaištų.
Bene aštriausiai buvo keliama seniūnijoje esančių kelių tvarkymo problema, keletas gyventojų buvo nusivylę Savivaldybės reakcija į jų skundus dėl duobėmis nusėto ir automobilius gadinančio Mackių kelio, tarpininkavimo jie ieškojo ir žiniasklaidoje, ir pas politikus. Kaip buvo galima suprasti iš merui A.Vaicekauskui ir Administracijos direktorei Jūratei Zailskienei išsakytų replikų, jų netenkino Savivaldybės vadovų atsakymas, kad remontuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai priklausančių regioninių kelių Savivaldybė neturi nei teisinių galių, nei finansinių galimybių, o derybos su šia institucija, abi puses tenkinančių sprendimų paieškos užtrunka. Mero teigimu, dėl Mackių kelio vykusiame pasitarime su aukštesnių instancijų atstovais Savivaldybės vadovams buvo atsakyta: taip, jis bus remontuojamas ir pravažiuojamas. Ar bus rekonstruojamas –tai jau kitas klausimas.
Esant tokiai situacijai, dar negreit balbieriškiečiai gali tikėtis ir reprezentacinės Vilniaus gatvės. Seniūnės Sigitos Ražanskienės žiniomis, šios gatvės šaligatvių remonto darbai LAKD sudarytoje bendroje eilėje atsidūrė 613 vietoje tarp trijų tūkstančių objektų. Seniūnė patvirtino, kad 2022 metais bus išasfaltuota Bokšto gatvė Paprūdžių kaime, informavo apie vykstančius Jaunimo gatvės su šaligatviu Balbieriškio miestelyje projekto rengimo darbus. Kada bus suremontuotas gyventojų minėtas Sūkurių kelias, ji teigė žinių neturinti. Anot jos, gegužės mėnesį bus patvirtinti prioritetine tvarka remontuotinų kelių sąrašai, tuomet bent jau bus aišku, kiek laiko teks laukti.
A.Vaicekausko teigimu, Savivaldybė, siekdama paskubinti gyvenviečių šaligatvių, esančių prie regiono kelių, remonto darbus, Susisiekimo ministerijai pasisiūlė prie jų prisidėti lėšomis iš Savivaldybės biudžeto. Konkretaus susitarimo dar nėra, bet, neoficialiais duomenimis, žadama parengti atskirą tokių šaligatvių eilę ir nurodyti lėšų dalį, kurią turės skirti savivaldybės. Pasak mero, yra ir kitas būdas – tartis su Susisiekimo ministerija dėl atskirų regioninių kelių atkarpų perdavimo Savivaldybės nuosavybėn (tokiu būdu Savivaldybei buvo perduota Kęstučio gatvė Prienuose,– aut.pastaba), tuomet šaligatvių ir kelių tvarkymo, pėsčiųjų perėjų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo darbai galbūt pajudėtų greičiau.
Meras pripažino, kad prastos būklės keliai – pagrindinė viso rajono problema. Nepakankant iš LAKD skiriamų lėšų, pastaraisiais metais Savivaldybė lėšų numatė papildomai, pernai – per 400 tūkst. eurų. Viena aišku, kad lėšų reikia daug daugiau, nes iš 1065 km rajono kelių asfaltuota tik 133 km, anksčiau paklotas asfaltas dėvisi, žvyrkeliuose atsiranda duobės.
Seniūnės teigimu, praėjusiais metais iš viso Balbieriškio seniūnija kelių priežiūrai panaudojo 159 662 eurus, iš jų 106 872 eurai (daug daugiau lėšų, nei ankstesniais metais) skirti kapitaliniam remontui, t. y. Paprūdžių kaimo Bokšto gatvės paruošiamiesiems asfaltavimo darbams. Pasak jos, vyksta ir gatvių apšvietimo tinklų plėtra. Praėjusiais metais seniūnijoje buvo 422 eksploatuojami šviestuvai.
Bendruomenių atstovai, seniūnaičiai prieš susirinkimą vykusiame pokalbyje su Savivaldybės atstovais domėjosi galimybe Sūkurių ir Gerulių gyvenvietėse nutiesti vandentiekio, kanalizacijos tinklus. Gyventojų atstovė sakė, kad Sūkurių kaime, kur vandentiekio bokštas yra gyventojų bendra nuosavybė, nuolat kyla problemų dėl vandentiekio trasų, jos neremontuojamos, trūkinėja, dažnai dingsta vanduo. Ant kalno esančioje gyvenvietėje žmonėms rūpi nuotekų surinkimas.
Mero teigimu, savivaldybėje yra parengtas specialus vandentvarkos planas, pagal kurį bus ieškoma galimybių įrengti centralizuotus tinklus tose gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau gyventojų. A.Vaicekauskas priminė apie Balbieriškyje turėtą prastą patirtį su namų ūkių prisijungimu prie centralizuotų tinklų, kur „per plauką“ neteko grąžinti ES paramos. Anot jo, nedidelėse gyvenvietėse gyventojai galėtų susikooperuoti ir prie tinklų įrengimo prisidėti savo lėšomis.
Savivaldybės vadovai susitikime su seniūnijos gyventojais pažadėjo dar šiemet Balbieriškyje atnaujinti krepšinio aikštelę, taip pat numatyta lėšų vandentiekio plėtrai naujojoje kapinių teritorijoje, kur turėtų būti įrengti du čiaupai. Pritarta gyventojų norui atnaujinti išretėjusį Balbieriškio parką, Meras pažadėjo, kad Savivaldybės specialistai paruoš jų atsodinimo schemą, pateiks rekomendacijas, kokie medžiai šioje vietoje būtų tinkamiausi.

Rūpi ne tik materialūs dalykai
Balbieriškiečių pasisakymai parodė, kad jiems rūpi ne tik investicijos, gerinančios susisiekimą, gyvenimo kokybę, bet ir krašto istorija bei kultūra. Gyventojų atstovas atkreipė Savivaldybės vadovų dėmesį į Švč. M. Marijos skulptūrą, kuri ant aukšto šlaito šalia Alytaus plento vietos dvarininkų iniciatyva buvo pastatyta dar užpraeitame šimtmetyje, maždaug 1871 metais. Jis išreiškė susirūpinimą, kad šis sakralinis reliktas yra apleistas, todėl svarbu, kad jį apžiūrėtų ir įvertintų paveldosaugos specialistai ar restauratoriai. Vietos gyventojai norėtų, kad šis paminklas būtų įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą ir restauruotas.
Šiuo metu paminklą nuo keliautojų akių užstoja tankiai suaugę medžiai, jis prieinamas nebent nuo Balbieriškio atodangos pusės per privačią žemę taku, kuris, seniūnės Sigitos Ražanskienės teigimu, yra praretinamas seniūnijos jėgomis. Meras pažadėjo, kad bus pasidomėta, ką galima nuveikti dėl skulptūros.
Viena gyventoja, pasidžiaugusi Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre dirbančiais profesionaliais kultūros specialistais, visgi turėjo ir pastabų dėl nepakankamos informacijos apie vyksiančius renginius sklaidos (pasak jos, ne visi juk naudojasi feisbuku). Moters pastebėjimu, Balbieriškio kraštas yra unikalus tuo, kad jame veikė M.J.Krupavičiaus įkurta žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla, garsi gastronominėmis tradicijomis, kurios edukacinių programų, švenčių metu galėtų jį garsinti ir šiuo laikmečiu.
Administracijos direktorė Jūratė Zailskienė padrąsino aktyvius gyventojus imtis iniciatyvos ir parengti edukacines programas su šiam kraštui būdingų patiekalų degustacijomis, tam yra numatytas Savivaldybės finansavimas.
Seniūnė S.Ražanskienė apžvelgė šešias seniūnijos įgyvendinamas programas, kuriose skiriamas dėmesys gyventojų socialinių, kultūrinių, sportinių, bendruomeninių poreikių tenkinimui, paslaugų kokybės gerinimui, viešosios infrastruktūros priežiūrai ir plėtrai.
Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, bibliotekos, mokykla, bendruomenės, seniūnaičiai, sporto klubai, jų organizuojami renginiai yra neatsiejama seniūnijos gyvenimo dalis, – sakė seniūnė. Dėl pandemijos dalis renginių neįvyko arba buvo surengti nuotoliniu būdu. Dabar, viešajam gyvenimui sugrįžtant į normalias vėžes, be privalomų ūkiškų darbų, kyla poreikis atsigręžti į žmones, jų dvasinio gyvenimo puoselėjimą ir socialinių ryšių stiprinimą.
Į ataskaitinį susirinkimą buvo atvykęs ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos naujasis bibliobusas, įstaigos direktorė Daiva Čepeliauskienė pristatė jame teikiamas paslaugas, pakvietė seniūnijos gyventojus jomis pasinaudoti trečiadieniais Kunigiškiuose, Paprūdžiuose ir Sūkuriuose, kuriuose nėra stacionarių bibliotekų.
Pasak Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, kraštiečio Algio Marcinkevičiaus, balbieriškiečiai visuomet pasižymėjo sutelktumu ir bendruomeniškumu: ar reikėjo surinkti istoriją ir išleisti knygą, sukurti filmą, ar pagelbėti kaimynams nelaimėje, sudegus jų sodyboms. „Man gera šiame krašte gyventi, norėčiau, kad taip jaustumėtės ir jūs“, – pasididžiavimą kraštiečiais ir gyvenamąja vieta išreiškė jis. A.Marcinkevičius informavo apie tai, kad ketinama išleisti dar vieną knygą apie žymias šio krašto asmenybes.
Tikėtina, kad visuomet bus žmonių, kuriems rūpės Balbieriškio krašto gerovė, ateitis ir geras vardas, kurie ir patys aktyviai prisidės jį gražindami, ir reikalaus atitinkamo valdžios atstovų požiūrio, nes jei pats „nesergi“ dėl savo miestelio problemų, neturi ateities vizijos, kodėl tai turėtų rūpėti kitiems?
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *