Žydėjimo valandos…

Kraunasi, skleidžiasi, veriasi, sprogsta, svaigina… Tiesiog trūksta žodžių visam šitam gegužio grožiui ir siautuliui nusakyti. Tai toks laikas, kuris tiesiog varo iš proto! Sakysit, vasarą jo, to žydėjimo, nė kiek ne mažiau, bet gal tiesiog tuomet jau pripranta akys, spalvų vaiskumą ir mūsų jusles prislopina karščio dulkės, nebelieka to gamtos atbudimo žavesio. O dabar… ir mažas, ir senas žiūrime išplėtę akis į besiskleidžiantį mažiausią žiedelį ir džiaugiamės sulaukę šio stebuklo – naujo gyvybės virsmo mūsų žemėje. Surambėję sielų užkaboriai atitirpsta, sušyla, meiliau žiūrime vienas į kitą, balsai sušvelnėja.
Vazose salsvą kvapą dar skleidžia vaikų dovanotos puokštės, matomiausiose vietose mažųjų piešiniai, sveikinimai. Juose irgi ryškiaspalviai žiedai – žibuoklės, narcizai, tulpės ir būtinai – saulė su spindulėliais. Kiekviena turime vieną kitą tokį piešinuką užslėpusios… Prisiminimui. O ką prisimins po daugelio metų mamos, kurioms šiandien reikia bėgti nuo karo baisumų, kas liks jų vaikelių atmintyje iš šio pavasario? Sugriauti namai, palikti žaislai, draugai, mokyklos ar darželiai. Kaip jaučiasi mamos, netekusios namų ir darbo, savo sodų ir gėlynų, nesėjusios šiemet savo mėgstamų daržovių, besiglaudžiančios svetimoje šalyje ir svetimuose namuose, palikusios savo vyrus akistatoje su mirtimi? Ar jų užverktos akys dar sugeba pastebėti pavasario grožį ir žiedo trapumą? O gal skausmingai ilgisi savo vyšnios, pražydėsiančios kaip kasmet už lango?
To nepatyrusiems labai sunku suprasti, kokie jausmai šių žmonių širdyse. Gal tik geriau dabar suvoksime savo tėvų ir senelių kartos išgyvenimus, kai ir jiems teko viską, kas užgyventa, palikti ir išvykti į nežinią svečiose šalyse, o neretai – į mirtį. Vieni buvo išvežami prievarta, kiti bėgo nuo agresoriaus, tikėdamiesi išgyventi ir vėl sugrįžti į savo jau išlaisvintus namus. Ilgokai užtruko tas laikas iki Laisvės. Daugelis taip ir neišgirdo gerosios naujienos, kad laisvoje Lietuvoje vėl suplazdėjo trispalvės. Vilkimės, kad Ukrainoje kuo greičiau nuslops karas ir jo gaisrai.
Gegužio žydėjimas… Jis pursloja kaip pavasarį ištvinęs upelis. Tiesiog akyse skleidžiasi į saulę atsigręžiantys žiedai. Džiaukimės ir branginkime šias žydėjimo valandas, kai virš mūsų taikus ir žydras dangus, kai girdime tik pašėlusiai linksmą varnėnų švilpavimą. Kaip ir gamtoje, tegul atsispindi mūsų akyse šiluma ir gėris, tegul veriasi širdys artimo meilei, gerumui, dosnumui, užuojautai ir tikėjimui.
Visada jūsų,
Augustina


Gegužės priminimai

Darže…
Mažiau yra daugiau… Girdėtas pasakis, ar ne taip? Tik jį pritaikyti savo kasdienybėje, o ypač mėgstantiems auginti daržoves, tikrai nelengva. Atrodo, dar vieną kitą daigą agurkų, dar pomidorų, o dar šitos veislės ir anos… Žiūrėk, kai pats derliaus metas, jau ir nespėji jo sudoroti, šeima nebesuvalgo, draugai ir kaimynai atsisako – savo užsiauginę. Todėl tikrai gerai apgalvokite, ypač pirkdami daigus – kiek ko reikia jūsų poreikiams. Gal tikrai geriau kiek mažiau, o laiką ir jėgas pasitaupyti savo poilsiui.
Tie, kurie augina daržoves šiltnamyje ir jau ne pirmus metus, yra geriau apskaičiavę, kiek ko sodinti, žino savo galimybes. O štai, jeigu auginsite viską darže, tai pirmiausia įsidėmėkite, kad gerą derlių nulems veislės ir priežiūra, o ne tik oro salygos. Jų nepakeisite, tačiau tinkamai prižiūrimos daržovės augs puikiai, mažiau (ypač agurkai) sirgs grybinėmis ligomis.
Agurkai. Vyresni žmonės puikiai atsimena, koks puikus pirmųjų darže išaugintų agurkų skonis ir kvapas – pasiilgtas! Nebuvo ir nereikėjo tų šiltnaminių, išlaukdavo išaugintų darže. Taigi pirmiausia išsiaiškinkite, kokią veislę auginsite. Labiausiai pasiteisina trumpavaisiai kryžmadulkiai (bičių apdulkinami) agurkų hibridai su baltaspygliais vaisiais. Jie nėra jautrūs lauko temperatūros svyravimams, atsparesni kenkėjams, ne taip greitai ima gelsti, neapkarsta. Populiarūs šiuo metu yra „Atomic“ H, „Akord“ H, „Bohemia“ F1, „Dalila“ F1, „Delikatess“, „Stremski“ H, „Lukas“ H ir kitų veislių agurkai. Lauke auga ir kai kurie savidulkiai ir partenokarpiniai (kurių nereikia apdulkinti) agurkai, tačiau ne visi dera. Todėl būtinai išsiaiškinkite, ką perkate.
Agurkams labiausiai patiks augti priesmėlio ir daug organinių ar humuso turinčioje dirvoje. Sunkesnę dirvą reiks dažniau purenti. Giliai perkasti dirvos nebūtina – derlingesnis turi būti viršutinis sluoksnis. Geriausia buvo ją paruošti rudenį. Pavasarį, 7–10 dienų prieš sodinant, į 1 kv.m gerai įterpti po kibirą perpuvusio mėšlo, 100 g pelenų ir viską perkasti. Į sodinimo duobutes (5 cm) taip pat įberkite perpuvusio mėšlo. Geriausia agurkams patiks vieta, kur augo pupelės, bulvės, pomidorai, kopūstai. Į 1kv.m sodinkite 3–5 daigus. Pasodinti šachmatine tvarka agurkai gauna daugiau saulės šviesos. Sakoma, kad dviejų asmenų šeimai užtenka 10 gerai derančių daigų.
Neskubėkite kuo anksčiau sėti agurkų į dirvą. Vėliau į šiltą dirvą pasodinti paprastai pasiveja ankstyvuosius. Agurkai jautrūs persodinimui – sodinkite tokiame pačiame gylyje, kaip ir augo daigas. Beje, mėginkite sėti agurkus į durpių tabletes – sėklos sudygs greičiau ir lengviau, negu dirvoje. Be to, jose gausu įvairių maistingųjų medžiagų ir mikroelementų, sudėtis artima žemei. Pirkite vidutinio ar didesnio dydžio tabletes. Jei augalėlis jau pradės leisti šakneles pro tabletės apvalkalėlį, o dar į lauką perkelti per šalta, galima persodinti daigą į didesnį vazonėlį. Svarbiausia atsiminti – agurkai mėgsta šilumą, šviesą ir vandenį!
Pomidorai. Daržininkai, turintys mažiau patirties ir pataikę pasodinti pomidorus į lauką lietingesnę vasarą, dažniausiai nuleidžia rankas – gavę dažno lietaus pomidorai serga, juoduoja, pūva ir žūsta. Tačiau tikrai ne visos veislės tokios jautrios. Kai kurios netgi labiau mėgsta lauko, nei šiltnamio salygas. Štai „Promyk“ veislės pomidorai atlaiko šaltas ir lietingas vasaras. Tai – viena iš geriausių ir ankstyviausių atviro grunto pomidorų veislių. Vaisiai sultingi, plona odele, labai skanūs. Sunoksta ne visi iš karto, palaipsniui. Juos galima ir konservuoti. Daržininkai jau spėjo pamėgti ir žemaūgius „Polbig“ H, „Betalux“ pomidorus. Tai labai derlingi, ankstyvi ir atsparūs įvairioms ligoms pomidorai. Gražūs, tamsiai raudonos spalvos ir pailgų, rūgštoko skonio vaisių derlių vedanti yra „Sejk“ veislė. Jai tikrai nebaisios lietingos mūsų vasaros kaip ir lietuviškoms veislėms „Laukiai“ (labai ankstyva), „Viltis 2“ (ankstyva), „Balčiai“.
Lauke geriausia auginti žemaūgius ir ankstyvųjų veislių pomidorus. Vėlyvesnieji gali nespėti sunokti. Aukštaūgiai reikalauja daugiau priežiūros, gali išvirsti nuo vėjo. Tiesa, yra specialių veislių, auginamų prie atramų, vijoklinių. Nebijokite auginti pomidorų vazonuose – jie puikiai tiks balkonuose, terasose. Svarbu pasodinti sveikus ir su geromis šaknimis daigus. Prieš sodindami lauke, užgrūdinkite.
Paprikos. Tai, kad jų užsiauginti galima tik šiltnamyje, jau tikrai paneigtas mitas. Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kai kurios veislės prisiderino prie mūsų šiltėjančio klimato. Todėl verta 5–7 daigus pasodinti lysvėje, kad įsitikintumėt. Paieškokite „Whitney“ H, „Slavy“ F1 veislių paprikų daigų. Jų derliaus esant palankiems orams galima sulaukti net birželio pabaigoje. Derės gerai lauke ir besėklės, delikatesinės, nedidukės „Hamik“ veislės ir kt. paprikos. Todėl jei dar nesate išmėginę, tikrai surizikuokite ir, parinkę saulėtą ir vėjo neužpučiamą arba aukštesniais augalais apsaugotą nuo vėjų daržo vietą, paskirkite šiai puikiai kultūrai.

Sode…
Jeigu galvojate, kad dabar sode atokvėpis, na, gal dar kiek reikėtų prižiūrėti veją – klystate. Dėmesio reikia visiems augalams, ypač jauniems medeliams. Svarbiausia stebėti, ar netrūksta drėgmės. Dažniausia klaida yra ta, kai manoma, jog pavasarį drėgmės turi savaime užtekti. Palaistę medelius dar galite užpilti sluoksnį mulčo, durpių, komposto. Jei vaismedžių netręšėte balandžio mėnesį, laistykite su skystosiomis organinėmis medžiagomis – gyvulių arba paukščių mėšlo tirpalu. Gerai tręšti ir mineralinėmis (karbamido) trąšomis.
Šliaužiantys kiliminiai sodo augalai. Dabar pats laikas sode pasirūpinti jų sodinimu, kad uždengtų ne tik išplikusias, bet ir po svogūninių gėlių žydėjimo liksiančias tuščias vietas. Prastai veja auga ir užmirkusioje ar akmenuotoje žemėje, po medžiais, smėlyje, šlaite, pamiškės sodyboje, todėl čia irgi reikia sodinti kiliminius augalus. Jų yra daug ir įvairių, bet rinkimės išmintingai.
Drėgnoms ir pavėsingoms vietoms tiks net ir miškinės žemuogės (Fragaria vesca), akį džiuginančios nuo žydėjo pradžios iki vėlyvo rudens, kai rausvai nusispalvina jų lapai. Į samanas panašūs pilkieji skleisteniai (Hernaria glabra) gerai augs sausose ir žvyruotose vietose. Jie driekiasi pažeme, šakelės su mažais lapeliais skleidžiasi, gelsvai žali žiedeliai susitelkę lapų pažastyse vos vos įžiūrimi.
Nuo gegužės iki birželio pabaigos žydintys kvapieji lipikai (Galium odoratum) džiugins jus savo trapiu žaliu kilimu. Pavėsiui apželdinti tiks Šliaužiančioji bruknuolė (Gaultheria prokumbens), Mažoji žiemė (Vinca minor), Bergenija (Bergenia), Paprastoji gebenė (Hedera), Paschisandra (Pachysandra) ir kitos. Saulėkaitos nebijo ir gerai auga lengvuose priesmėliuose Dvinamės katpėdėlės ( Antennaria dioica). Vienagraižės vanagės (Hieracium pilosella) tiks apauginti išplikusį šlaitą ar labai prastos žemės lopinėlį. Lapai pilkšvai žali, atvirkščiai kiaušiniški, plaukuoti. Plinta ilgomis palaipomis, žydi nuo gegužės iki šalnų.
Minėtų augalų galima prisirinkti natūraliose augavietėse, dauginami vegetatyviai – įsišaknija ūgliais, šakniastiebiais ar kero dalimis.
Sklypą gerai uždengia ir puskrūmiai – paprastieji viržiai, erikos, paprastosios meškauogės, bruknės.

Gėlyne…
Nelepina šiemet pavasaris šiltais orais. Jeigu mieste, įsaulyje ir sužydėjo pirmieji žiedai, tai soduose ar sodybose arti upelių ar tvenkinių dar vėjuota, apgaulinga, šaltoka. Net ir tulpės, sukrovusios pumpurus, atrodo lyg kažko išsigandusios, belaukiančios karštesnių saulės spindulių ir neskuba atverti savo taurių.
Našlaitės, broliukai, lazdynėlės, akelės… Ir dar visokiausiais liaudiškais vardais vadinama dvimetė mūsų pamėgta darželių gražuolė. Nauja, tai atrasta sena. Šis posakis labai tinka gėlininkams. Mat, kai jie pavargsta besivaikydami naujų neregėtų gėlių auginimu, o dar dažniau nusivilia jų rezultatais, tuomet prisimena nuo seno mamų ir močiučių augintas tradicines darželių gėles. Šiemet daugelis suskato kalbėti – madingos našlaitės! O kada jos buvo išėjusios iš mados? Gal paprasčiausiai norisi pamainyti sodo, darželio ar namų aplinką vienais metais vienokiu, kitais kitokiu gėlių rūbu.
Našlaičių priežiūra labai nesudėtinga, o žiedų įvairovė užtikrina, kad jos niekaip negali mums atsibosti: mėlynos ir juodos, baltos ir geltonos, violetinės ir rožinės, oranžinės ir purpurinės, įvairiaspalvės, įvairiausių formų, smulkiažiedės ir stambiosios… Tinka visur – balkone, terasoje, darželyje, sode, kapinėse, parkuose. Jų istorija siekia seniausius laikus ir yra labai įdomi. Apie tai dar pakalbėsime prieš jų sėją, vasarą.
Geriausiai našlaitės pas mus auga saulėtose ar pusiau ūksmingose vietose. Labiausiai mėgsta neutralios reakcijos drėgnesnes priemolio dirvas, o taip pat kalio bei fosforo trąšas. Nepadauginkite joms azoto trąšų. Žydėti pradeda balandį ir akį džiugina iki rudens. Tik per karščius daro pertraukėlę. Sėjamos birželio – liepos mėnesiais, taigi, jeigu to nepadarėte, teks duoti uždarbio jų augintojams ir pirkti dabar jau pradėjusius žydėti krūmelius. Pas mus dažniausiai auginamos darželinės (Viola Wittrociana) ir tiesiaragės (Viola cornuta L.) našlaitės. Dėl atsparumo mūsų žiemoms yra mėgstamos grupės Joker darželinės našlaitės. Jos labai kompaktiškos, užauga iki 10–15 cm, neištįsta, nebijo saulės, joms tinka ir dalinis pavėsis. Šios grupės viena veislių „Jollly Joker“ buvo apdovanota aukso medaliu. Tai ryškiai violetinė našlaitė su oranžiniu viduriu.
Verta prisiminti, kad našlaitės nemėgsta permirkusios dirvos, tačiau saulėtu ir sausu oru prašosi būti nuolat laistomos. Augs ir pavėsyje, bet žiedai tikrai bus skurdesni.
Rūtos, nasturtės… Tai – vienos iš daugelio gėlių, kaip ir našlaitės, kurioms nėra mados cenzo. Lietuvoje dažniausiai auginama žalioji rūta. Tai daugiametis 30–60 cm aukščio melsvai žalias, daugiastiebis, kvapus augalas. Mėgsta neutralią ar silpnai šarminės reakcijos, bet trąšią dirvą. Gerai auga saulėtoje vietoje ar kiek pavėsingoje. Vienoje vietoje augs daug metų, tačiau dekoratyvus būna pirmuosius 4–5 metus. Krūmelius galima apkarpyti, formuoti iš krūmelių žemus darželio apvadus. Apšalusias iš po žiemos viršūnes reikia apkirpti, iš apatinės išaugs nauji ūgliai.
Rūtų auginimas iš sėklų užtrunka ilgokai. Dabar panorėję jas susigrąžinti į darželį geriau jau pirkite ir sodinkite daigelius. Nauda ir grožis atsipirks. Kaip ir nasturčių. Nepraleiskite progos šį mėnesį, radę laisvos vietos darželio pakraštyje, prie terasos, namo pamato, tvorelės, mat jos mėgsta ir šliaužti, ir laipiot, įberti tiesiai į dirvą saujelę šių oranžinių gražuolių. O jau apie šviežių žiedų naudą (būtent, ne tik grožį), lapų, sėklų panaudojimą maistui ir vaistui vėlgi ilga ir įdomi kalba. Tad sėkime, sėkime, sėkime!


 

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *