„Tylos portretai“ apie jaunimo problemas kalba drąsiai ir moderniai

Dar gruodžio mėnesį Atviros jaunimo erdvės „Prienas“ iniciatyva Prienuose pristatytas jaunimo projektas „Tylos portretai“, kurio metu jautrūs jaunų žmonių išgyvenimai virto meno kūriniais. Šis socialiai atsakingas projektas jau apkeliavo miesto parkus, rajono kaimelius bei kitus Lietuvos miestus, o balandžio 7-ąją, Pasaulinės sveikatos dieną, įvyko baigiamasis renginys, kuriame ne tik aptarti „Tylos portretų“ rezultatai, bet ir diskutuota psichologinės gerovės klausimais.

Pasaulinės sveikatos dieną apie emocinius iššūkius, su kuriais susiduria jauni žmonės, diskutavo: projekto „Stipri šeima Prienų krašte“ vadovė I. Urbonaitė, psichologės I. Nadieždinienė ir Marija Kučinskaitė. Diskusiją moderavo AJE atstovai.

Virtualaus susitikimo pradžioje jaunimo iniciatyvą sveikino Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Virginija Naudžiūtė. Anot jos, nors projekto tema nėra džiugi ir lengva, tačiau krašto jaunimas ieško ir atranda būdų, kaip kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria jaunoji karta.
Kaip sakė vienas iš iniciatyvinės grupės narių Danielius Aldakauskas, „Tylos portretai“ skatina anonimiškai atsiverti ir papasakoti apie tai, kas įprastai nutylima ir apie ką visuomenėje bijoma kalbėti. Tai, jog projekto metu pasitikėjimą parodė net 16 jaunuolių – didelis įvertinimas. Deja, rezultatai labiau liūdinantys nei džiuginantys, mat, surinkti duomenys rodo, jog kone pusė respondentų patyrė smurtą, patyčias, apie trečdalis – savivertės stygių, seksualinį priekabiavimą, skaudžių patirčių būta ir šeimose. Tiesa, D. Aldakausko pastebėjimu,

Patarimais, kaip padėti sau, dalijosi ir psichoterapeutas Vaidas Arvasevičius.

rezultatams įtakos turėjo ir tai, jog dauguma jaunų žmonių nurodė susidūrę ne su viena, o keliomis problemomis.
„Ne visi savo gyvenime esame ką nors panašaus patyrę, bet tos istorijos šokiruoja ir priverčia susimąstyti: galbūt tai patyrė mūsų artimieji, draugai, kurie nedrįsta apie tai pasisakyti. Be to, mes ne tik surinkome istorijas, bet ir klausėme tų pačių jaunų žmonių, kas jiems galėtų padėti. Dauguma jų teigė, jog svarbi ir psichologinė pagalba, ir visuomenės švietimas. Visuomenė turi suprasti, kad tai yra problema, kurios negalima ignoruoti“, – pasakojo D. Aldakauskas.
Anot psichologės Ingridos Nadieždinienės, tokie projektai, kaip „Tylos portretai“ gali padėti tūkstančiams jaunuolių – padrąsinti juos, normalizuoti jų savijautą, leidžiant suprasti, kad su savo išgyvenimais jie yra ne vieni.

Akimirkos iš parodos „Tylos portretai“ parengiamųjų darbų.

„Tyrimai rodo, kad prieš pandemiją Lietuvoje su psichologiniais sunkumais susidurdavo 1 iš 7 paauglių, po pandemijos tas skaičius padidėjo iki 1 iš 5. Net 19 proc. jaunuolių nurodo, kad neturi į ką kreiptis pagalbos, kai susiduria su sunkumais, ir iš tų jaunuolių, kurie susiduria su vienokiomis ar kitokiomis sudėtingomis situacijomis, tik penktadalis teigia sulaukiantys psichologinės pagalbos.
Kas dar labai svarbu? Jei mes vertintume šią situaciją kitų šalių kontekste, tai Lietuva pagal bendrus gerovės vertinimo rezultatus užima tik 33 vietą iš 38, o pagal geros psichikos sveikatą rikiuojasi 36 pozicijoje iš 38. Lyginant Lietuvą su Europa ir Kanada, pagal patyčias mokykloje, Lietuva taip pat pirmauja, o tam tikroje amžiaus kategorijoje mus lenkia tik Moldova. <…> Greta visų tų skaičių kol kas mes nežinome, kokia situacija yra pastarąjį mėnesį, ir kaip stipriai jaunas asmenybes „sudrebino“ karas“, – apie situaciją Lietuvoje kalbėjo psichologė I. Nadieždinienė.
Pasak psichologės, tyrimai taip pat rodo, jog, ieškant problemų sprendimo būdų, pirmiausia, jaunuoliai yra linkę tartis su bendraamžiais. Visgi tokia praktika nėra efektyvi ilgalaikėje perspektyvoje. „Tikėtina, jog bendraamžiai turės panašią patirtį ir matymo lauką, todėl jiems gali trūkti tam tikrų problemų sprendimo įgūdžių. Taip, bendraamžis gali išklausyti, tačiau labai svarbu rasti patikimą suaugusįjį, kuriam jaunas žmogus galėtų atsiverti. Tai gali būti teta, dėdė, tėvai, mokytojai ar kiti specialistai. Konsultacija su suaugusiu žmogumi leidžia mums praplėsti situacijos supratimo galimybes“, – patarimais, kur ieškoti pagalbos, dalijosi specialistė.
Paklausta, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria Prienų jaunimas, psichologė pastebi, jog dažniausios problemos: patyčios, smurtas, žema savivertė, ką, beje, ir parodė „Tylos portretų“ istorijos.
I. Nadieždinienės teigimu, tokios nemalonios emocijos, kaip: liūdesys, baimė, pyktis, nepagarbos, nesaugumo jausmas, gėda, kaltė ir kt. – negali „imti viršaus“. Anot jos, tai yra pirmas ir pagrindinis signalas, įspėjantis apie grėsmę fizinei ir psichologinei sveikatai.
Patarimais, kaip sau padėti, dalijosi ir psichoterapeutas Vaidas Arvasevičius, kurio teigimu, ir fizinės, ir psichologinės grėsmės egzistuoja ne tik mums netikėtose vietose, bet ir socialinėje aplinkoje – ten, kur mes veikiam, kur yra mūsų pažįstami, draugai. Tokioje situacijoje grėsmė kyla iš žmonių, kurie nepaiso kitų asmeninių ribų, kurie vienokia ar kitokia forma yra linkę į prievartą. „Tokių žmonių, žinoma, reikia vengti, kaip ir linkusiųjų į kraštutinumus, manipuliaciją, bandančių įbrukti gėdos ar kaltės jausmą“, – sako V. Arvasevičius. Psichoterapeutas atkreipia dėmesį, jog gėdos jausmas nėra baisus ir jis nėra blogas. „Jeigu jaučiat spaudimą, manipuliaciją, kviečiu atrasti savyje jėgos išlaikyti savo poziciją, ką jūs norite ar nenorite daryti. Jeigu nenorite kažko daryti, bet jus bando sugėdinti, pasijuokti „tu ką – bijai?“, aš kviečiu jus dėl saugumo išmokti ištverti tą tariamą gėdą, kurią jums siūlo manipuliatorius, nes jūs paprasčiausiai neturit niekam teisintis dėl dalykų, kurių nenorite“, – patarimais dalijosi V. Arvasevičius.
Psichologė I. Nadieždinienė atkreipė dėmesį į tai, kad žmogaus teisės neapsiriboja tik baziniais dalykais, todėl kiekviena asmenybė turi teisę neprisiimti atsakomybės už kitų problemas, turi teisę prašyti pagalbos, nesiteisinti, sutikti arba nesutikti, galų gale kiekvienas turi teisę būti laimingam.
Nuotolinės konferencijos metu savo veiklą taip pat pristatė pagalbą teikiančios organizacijos: „Alateen/Al-Anon“ (alkoholikų artimiesiems palaikymą teikianti draugija), LIJOT (Lietuvos jaunimo organizacijų taryba), Jaunimo linija, Stipri šeima Prienų krašte bei Prienų rajono visuomenės sveikatos biuras. Beveik visos jos (išskyrus LIJOT) teikia tiesioginę pagalbą kritinėse situacijose atsidūrusiems jaunuoliams.
Vienos seniausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovės Ritos Stanelytės teigimu, kalbėti apie jausmus nėra lengva, tačiau tai gali būti pirmas žingsnis, rūpinantis savo gyvenimo kokybe, todėl pagrindinė organizacijos misija – emocinė parama. Anot R. Stanelytės, apklausos rodo, jog apie 80 proc. jaunuolių tiki, kad, susidūrus su sunkumais, jiems gali padėti „Jaunimo linija“. Vien praėjusiais metais savanoriai sulaukė per 60044 skambučių, iš kurių pavyko atsakyti 64 proc., ir 5319 internetinių žinučių (atsakyta 74 proc.).
R. Stanelytės teigimu, aktualiausios temos, dėl kurių į savanorius kreipiasi jauni žmonės – santykiai (23 proc.), gyvenimo prasmės paieškos (15 proc.), psichikos problemos (12 proc.), savižudybės ar savęs žalojimas (10 proc.). Jaunimas taip pat kreipiasi dėl priklausomybių (6 proc.), fizinės sveikatos (6 proc.), neigiamo savęs vertinimo (4 proc.), finansinių sunkumų (4 proc.) ir kitų problemų.
Prienuose psichologinę pagalbą teikia projekto „Stipri šeima Prienų krašte“ vykdytojai. Psichologinę ir psichoterapinę pagalbą teikianti komanda dirba su įvairaus amžiaus žmonėmis, susiduriančiais su pačiomis įvairiausiomis krizėmis, tačiau, projekto veiklos koordinatorės Irmos Urbonaitės teigimu, apie pusė konsultuojamų žmonių – tai asmenys iki 20 metų. „Pasaulis tikrai daro savo įtaką tiems mūsų jauniems žmonėms. Praėjusius 2 metus dirbome su pandemijos pasekmėmis, dabar pastebime, kad įtaką daro karas. Nemažai vaikų prisipažįsta bijantys karo. Vadinasi ta informacija per aplinką pasiekia net ir mažus vaikus, ir tai juos gąsdina“, – patirtimi dalijasi projekto koordinatorė. 

I. Urbonaitę, kaip specialistę, neramina gilėjančios paauglių savęs žalojimo ir priklausomybių problemos. „Sunku pasakyti, ar čia toks laikmetis, ar tiesiog apie mus žmonės daugiau žino ir išdrįsta kreiptis pagalbos“, – svarsto ji.
„Stipri šeima Prienų krašte“ specialistų komanda Prienuose dirba jau ketverius metus ir, nors šiemet baigiasi projekto finansavimo šaltiniai, Irma Urbonaitė tikisi, jog savivaldybė matys prasmę išlaikyti šias paslaugas, o komanda ir toliau galės efektyviai padėti su krizėmis susiduriantiems žmonėms.
Prienų rajone psichikos sveikata taip pat rūpinasi Visuomenės sveikatos biuras, kuris konferencijos metu pristatė psichoaktyviųjų medžiagų ankstyvosios prevencijos, priklausomybių konsultavimo, psichologinės ir psichikos sveikatos gerovės programas bei bazinius savižudybių prevencijos mokymus.
Kone pusę metų per Lietuvą keliavę „Tylos portretai“ ne tik aktualizavo skaudžias patirtis, su kuriomis susiduria jaunos asmenybės, bet ir dar kartą priminė apie tokių stereotipų, kaip: „patyčios „grūdina“ asmenybę“, „dėl seksualinio smurto kalta merginos išvaizda“, o „žemą savivertę formuoja tėvai“, egzistavimą visuomenėje. Visus juos diskusijų metu paneigė psichologės Marija Kučinskaitė, Ingrida Nadieždinienė bei Irma Urbonaitė. Tiesa, paskutinysis stereotipas sulaukė išsamesnių diskusijų, mat, specialisčių pastebėjimu, teiginyje yra ir tiesos. Jų teigimu, žmogaus savivertę formuoja daugybė veiksnių: mokykla, sociokultūrinė aplinka, tautos bruožai ir kt., tačiau tėvai čia atlieka ypač svarbų vaidmenį. Anot I.Nadieždinienės, savivertės formavimuisi ypač svarbi ankstyvoji vaikystė, nes tam tikrame amžiuje vaikai save vertina taip, kaip juos vertina tėvai. Tėvų svarbą net ir suaugusio žmogaus gyvenime pastebi ir I. Urbonaitė, kurios teigimu, suaugusieji pas specialistus dažniausiai ateina ne su suaugusio žmogaus gyvenimo sunkumais, o, kaip vėliau paaiškėja, atsineša tuos sunkumus iš vaikystės. „Žmonės tikrai dažnai nešasi tėvų, mokytojų požiūrį į save“, – sako I. Urbonaitė.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Jaunimo skveras. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *