Ne metai nulemia gerus darbus

Balandžio 21-oji buvo ne itin šalta, bet ir nešilta. Dangus su pragiedruliais. Saulė nušvisdavo ir vėl pasislėpdavo po lengvais debesėliais. Birštono bendrijos „Bočiai“ nariai jau 16-tą pavasarį riedėjo pro žaliuojančius žiemkenčius ir sodraus žalumo rapsų laukus Gudakalnio kapinių link. Mūsų misija – prisiminti ir prisiglausti bent mintimis prie tų, kurie seniai seniai atgulė šiame gražiame mūsų krašto kalnelyje.
Nuokalnė kapinių link apklota sausais lapais, o po jais – molio šlynia. Leidžiamės, klumpame, vieni kitus prilaikome. Sunku nesuklupti, nes mūsų amžius – brandus, nuo 65 iki 88 metų. Sėkmingai nusileidžiame ir gėrimės Nemuno ir Verknės santaka. Kitoje Nemuno pusėje boluoja „Ožkų pečius“. Tai – neįprasta 6 metrų aukščio korėta smėlio, žvyro, gargždo ir riedulių uola. Žmonės nuo seno ją vadino „Ožkų pečiumi“, nes čia mėgusios laipioti ir prieš saulę šildytis apylinkių ožkos. Šią vietą buvo pamėgę ir sielininkai. Ties uola jie kasmet lediniame Verknės vandenyje maudydavo tuos, kurie sielius plukdydavo pirmą kartą.
Kapų tyloje ėmėmės įprastų darbų. Po rudens talkos šakų ir lapų nebuvo daug. Išlikusiuose darželiuose supurenome žemę, nurinkome sudegusias žvakes, nuo saulės ir lietaus išblukusias dirbtines gėles, uždegėme žvakeles ir susikaupėme maldai už tuos, kurie čia ilsisi, o kažkada jie gyveno, mylėjo, kentėjo ir džiaugėsi gyvenimu…
Kopimas atgal buvo daug lengvesnis. Žvelgdami į šlaitus, gėrėjomės mėlynakėmis žibuoklėmis ir karklų žirginėliais. Pro žaliuojančius laukus mus vežė Jonas Grigas, Leonas Barutis, Vytautas Gudelevičius, Juozas Kašinskas ir Leonas Lynykas. Jų automobiliuose talkininkai: Jonas Marčiulionis, Kristina Talandienė, Aldona Milda Valatkienė, Eugenija Lynykienė, Vera Žilinskienė, Aldona Gudauskienė, Lina Danilovienė, Irena Šuliauskienė, Onutė Kurapkienė, Vita Kašinskienė, Danutė Žitkuvienė, Marytė Radzevičienė (išvykos organizatorė), Danutė Marčiulionienė, Violeta Grigienė, Birutė Vaišnorienė. Negreideriuotas kelelis gremžė automobilių dugnus, nuo duobių gausos bildėjo kėbulai. Pagaliau mes – gerame kelyje, nuotaika puiki. Sėkmingai pravažiavome pavojingą ruožą. Kelias į Panemunio kapines, kur ilsisi XVIII amžiaus mūsų protėviai, asfaltuotas, puikus. Iš tolo mums moja pušų gojynėlis, tarsi mus sutikdamas. Čia gausu prilaužytų šakų, išvirtusi senolė pušis. Prinešėme didelę krūvą šakų, žabų ir atitempėme išvirtusią pušį. Kalnas sausuolių. Jų deginti negalime, nes sausuole žole sklisdamos liepsnos padarytų daug žalos gamtai. O vėjas, negailestingas laukų vėjas, trumpina mūsų susitelkimo laiką prie „Bočių“ iniciatyva 2011 m. pastatyto paminklinio akmens šio krašto žmonėms atminti.
Onutė Kurapkienė pakviečia visus maldai už čia besiilsinčiųjų ir šių žemių savininkės, šviesaus atminimo Onutės Žukauskienės ATMINIMĄ. Jos dėka šis gojynėlis išliko nesuartas ir nesunaikintas. Koks trumpas tas kelias iš Panemunio iki Nemajūnų kapų. Čia šviečia saulė, nėra vėjo. Mes pradedame savo misiją, nusilenkdami šviesaus atminimo žmonėms. Pirmiausia uždegame žvakę gydytojui, rašytojui Stanislovui Moravskiui, prisimindami jo kilnius darbus mūsų kraštui, dalindamiesi patirtais įspūdžiais Jundeliškių dvare, kur dar prisimenami jo kilnūs darbai, minėdami po jo dvaro langais žydinčius jurginus ir pirmąsias atvežtas dirbtines gėles iš Vakarų Europos. Mename puikius vakarus Jundėliškėse – ilgi suolai, daug jurginų, garbūs žmonės, paverkniais skambanti nuostabi muzika, skaitomos jo knygų ištraukos.
Praėjo 220 metų nuo Stanislovo Moravskio gimimo. Jo palikimo knygą „Nuo Merkinės iki Kauno“ vartome ir gėrimės aprašytu paveldu. Nuo koplyčios – vos pora žingsnių prie buvusios mūsų bendrijos narės Onutės Bunevičiūtės kapo. Po metinių dar neužgesusios žvakės, nenuvytusios gėlės. Prisimename jos skambų sopraną, skambantį Birštono bažnyčios chore, jos gerumą ir paprastumą. Vorele tarp kapų prieiname prie mums, birštoniečiams, svarbaus žmogaus – muziejininko Juozo Šleikaus amžinojo poilsio vietos (1945-2007). Koks jaunas išėjo negrįžtamai… Jau 15 metų, kai jo nebėra. Jo darbas „Birštono kurorto istorijos apžvalga“ išlieka tarsi vadovėlis ateinančioms kartoms. Ir vėl vorele einame puikių, darbščių, dvasingų a. a. birštoniečių, mūsų bendrijos buvusių narių Juzefos ir Alfonso Gabrilevičių amžinojo poilsio vietos link. Nuvirtęs medis su nugenėtomis šakomis šalia jų kapavietės. Juzefą ir Alfonsą mename kaip verslo pradininkus Birštono mieste. Jų darbus šiandien tęsia jų vaikai. Neprilygstamieji „Šakočiai“, kvapus konditeriniais gaminiais Vaižganto gatvės kampas ir šiandien nuteikia maloniai. Šviesų šių paprastų žmonių atminimą pagerbiame malda ir žvakių šviesa.
Aplankome ir a. a. LR Seimo nario Juozo Palionio kapą. Čia visados žydi gėlės ir dega žvakės. Šalimai ilsisi jo tėvai. Čia gera ir ramu. Mename jo parašytas knygas, gyvenime vadovaujamės jo pasakytais žodžiais. Koks trumpas tas mirksnis jo gyvenimo laiko 1950-2011 m. Prisimename, kokia skaudi buvo 2011 m. spalio 17 d. Laikas gydo žaizdas, tačiau neištrina atminties. Jau vienuoliktus metus nusilenkiame šiam garbiam žmogui, degame žvakeles ir meldžiamės. Jo kūrybos eiles skaito Aldona Milda Valatkienė. Kiek tikslų ir norų norėjome drauge įgyvendinti.
Savo apmąstymus tęsiame prie mūsų bendrijos narių Rimos Jadvygos Stabieskės ir Antano Seiliaus kapų. Jų atminimą pagerbiame žvakių šviesa ir nuoširdžia malda, prisimindami jų darbus bendrijoje. Susikaupėme prie Panemunio dvare gyvenusio Birštono kurorto steigėjo, 1831 m. sukilimo dalyvio, 1863 m. sukilimo Nemuno ir Verknės krašte vieno iš organizatorių Adomo Bartuševičiaus ir jo palikuonių kapų. Nusilenkėme veterinarijos pradininkui ir švietėjui  Elijošiui Nonevičiui (1863–1931). Nemajūnų kapinėse palaidotas ir kalbininkas Jonas Palionis (1924–2021). Visų jų atminimą pagerbėme žvakių šviesa ir malda.
Ir vėl sustojame prie kalnelio, skirto Mildos Aldonos Valatkienės sūnaus Audriaus, vyro Pranciškaus ir motinėlės Anelės atminimui. Svetimo skausmo nebūna. Ir vėl drėksta mūsų visų akys. Mūsų misija – atjauta, prisiminimai ir gerų darbų pynė papildo gyvenimo prasmę ir veda į priekį, nepaisant to, kelintus metus skaičiuojame patys. Mūsų iniciatyva Birštono „Bočių“ bendrijos puoselėjama atminties akcija „PRISIMINTI IR PAGERBTI“ paskelbta Birštono savivaldybės dešimtmečio projektu.
Mes užvėrėme kapinių vartus ir visi drauge, darni ir veikli komanda, pasukome į svetingą užeigą „KLĖTIS“. Puikios šeimininkės mus pasitiko su garuojančiais cepelinais. Numalšinę alkį, aptarėme mūsų tolimesnės veiklos žingsnius. Gegužės 11-tą mūsų laukia kelionė į Klaipėdos Jūrų muziejų, Delfinų programą ir Aštuonračio muziejų.
Gyvenimas yra spalvingas visais amžiaus tarpsniais, su nusivylimais ir nuoskaudomis, su skausmo ašaromis dėl karo Ukrainoje, su Rusijos okupantų pasmerkimu, su mūsų pagalba nukentėjusiesiems ir susitelkimu GERIEMS DARBAMS.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė