Aptarti praėjusių metų darbai ir priimti nauji sprendimai

Balandžio 21 d. vykusiame Tarybos posėdyje apsvarstyti Birštonui aktualūs klausimai, išklausytos ir patvirtinos Birštono savivaldybės ir merės N. Dirginčienės, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, sanatorijų „Tulpė“, „Versmė“, UAB „Birštono vandentiekis“, UAB „Birštono šiluma“, Birštono miesto tvarkymo tarnybos, būsto energijos taupymo agentūros, lopšelių-darželių „Vyturėlis“ ir „Giliukas“, gimnazijos bei meno mokyklos 2021-ųjų metų ataskaitos.

2021-ieji – pandemijos ribojimų metai
Kaip sakė Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, 2021-ieji – pandemijos ir įvairių ribojimų metai. Tai atsispindėjo ir kitų įstaigų ataskaitose – beveik visos jos kaip vieną didžiausių iššūkių praėjusiais metais įvardijo įvairius pandemijos ribojimus, lėmusius pajamų sumažėjimą. Anot Birštono savivaldybės Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo Gintauto Žilio, skyriaus kuruojamos įstaigos tarpusavyje yra glaudžiai susijusios, todėl pandeminėms problemoms užklupus sanatorijas, jos neabejotinai palietė ir Birštono vandentiekį, ir šilumą. Tai patvirtino ir UAB „Birštono vandentiekis“ vadovas Cezaras Pacevičius, pripažindamas, jog jau antrus metus įmonėje jaučiamos pandemijos pasekmės, kurios neleidžia pasiekti planuotų rodiklių.
Tuo tarpu sanatorijų „Versmė“ ir „Tulpė“ vadovių Rasos Noreikienės ir Liucijos Patinskienės pristatytos ataskaitos rodo, jog, net ir apribojus sanatorijų veiklą, 2021 m. vienokie ar kitokie darbai įstaigose vyko, o nepalankią situaciją bandyta išnaudoti paslaugų tobulinimo sprendimams, patalpų remontams. Visgi, kaip sakė „Tulpės“ sanatorijos direktorė L. Patinskienė, visi tikslai, kuriuos buvo įmanoma įgyvendinti pandemijos ribojimų fone – įgyvendinti.

Iššūkiu tapo energijos kainos
Dar vienas rimtas iššūkis, su kuriuo susidūrė visos įstaigos – ženkliai išaugę energetinių išteklių kainos. Siekiant sumažint energetinius kaštus, sanatorijų „Versmė“ ir „Tulpė“ vadovės prasitarė apie planus įrengti saulės elektrines. Tokias jegaines turinčios Birštono gimnazijos vadovu Alvydo Urbanavičiaus teigimu, jų įrengimas – pasiteisinęs sprendimas, padėjęs sumažinti energijos kaštus kone pusiau.

Sieks sugrąžinti tėvus į bendruomenę
Nors COVID-19 neabejotinai palietė ir švietimo bendruomenę, Birštono gimnazija ir Meno mokykla sėkmingai prisitaikė prie pandemijos iššūkių, perkeldami visas įmanomas veiklas į nuotolį.
Darželiam pandemijos metu buvo leista veikti, tad Birštono lopšelių-darželių „Vyturėlis“ ir „Giliukas“ direktorės Vitalija Adamonienė ir Regina Gustaitienė pasidžiaugė, jog pavyko išvengti COVID-19 ligos protrūkių tarp vaikų. Tiesa, kol darželiuose buvo taikomi ribojimai, bendrose veiklose su vaikais negalėjo dalyvauti tėvai, todėl, anot įstaigų vadovių, pagrindinis ateities tikslas – susigrąžinti tėvus į bendruomenę. Tokį tikslą – sugrąžinti tėvus į mokyklos gyvenimą – kelia ir gimnazijos direktorius.

Birštonas – būsto renovacijos lyderis
Praėjusių metų darbais pasidžiaugė ir Birštono būsto taupymo agentūros vadovė Vilma Savukynienė, kurios teigimu, Birštono savivaldybė ir toliau išlieka būsto renovacijos lyderė. Nepaisant to, būsto renovacijos darbai gyventojams visuomet kelia įvairių klausimų, kurie, kaip pastebėjo Tarybos nariai, plūsta visiems, jų sulaukia ir už renovaciją neatsakingi asmenys, tad, svarstant sprendimą, kilo diskusija, kur gyventojai turėtų kreiptis su įvairiomis pastabomis. Savivaldybės Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Žilys patikslino, jog su klausimais ar pastabomis dėl būsto renovacijos gyventojai pirmiausia turi kreiptis į namo administratorių.

„Birštono šilumai“ vadovauja naujasis direktorius
Nors su vienokiais ar kitokiais iššūkiais susidūrė visi, ko gero, liūdniausi 2021 m. buvo bendrovei „Birštono šiluma“. Įstaigoje įvykus permainoms, nuo balandžio 15 d. „Birštono šilumai“ vadovauja naujas laikinasis direktorius – Vytautas Pajarskis, šilumos tinklų srityje dirbantis per 30 metų. Naujajam direktoriui pareigas einant vos 4 darbo dienas, 2021-ųjų metų ataskaitą pristatė direktoriaus pavaduotojas Romas Grigonis, pripažinęs, jog bendras įmonės finansinis rezultatas praėjusiais metais buvo neigiamas.
Direktoriaus pavaduotojo teigimu, pagrindinės nuostolių priežastys: smarkiai išaugusios energetinių išteklių kainos rinkoje (lyginant su 2020 m. gamtinių dujų kaina išaugo 116,7 proc., biokuro – 33,6 proc.), nepakankama sąnaudų apimtis šilumos kainoje (bendrovės reguliuojamos veiklos pajamos padengia tik dalį visų būtinųjų šilumos tiekimo sąnaudų), 2021 m. sausio-rugpjūčio mėn. mokėta šilumos kompensacija energijos vartotojams dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo, kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas kredito įstaigai, pasenę ir neefektyvūs biokuro katilai bei vartotojų skolos, iš kurių net 43,07 proc. sudaro Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų.
Anot R. Grigonio, siekiant išlipti iš duobės, yra numatytos kelios pagrindinės kryptys: užtikrinti nepertraukiamą šilumos gamybos procesą, didinti kuro suvartojimo efektyvumą (šiam tikslui įgyvendinti bendrovė planuoja investuoti į naują 2MW biokuro katilą, taip sumažinant šiuo metu itin brangaus iškastinio kuro – gamtinių dujų suvartojimą bei taršą į atmosferą), užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, mažinti technologinius nuostolius šilumos tinkluose ir kt. Visgi, R. Grigonio pastebėjimu, augant energetinių išteklių kainoms, šiuo metu išlipti iš duobės bendrovė negali…
Išklausius „Birštono šilumos“ ataskaitą, merė atkreipė dėmesį, jog naujojo direktoriaus laukia dideli iššūkiai, o situacijai pakeisti nedelsiant reikia imtis kardinalių priemonių. Tuo tarpu Tarybos narė Daina Zdanavičienė bendrovės atstovų klausė, kokių priemonių imtasi, jog tokios blogos situacijos būtų išvengta. Pasak direktoriaus pavaduotojo, bandymų būta, vienas iš jų – derybos su kainų reguliavimo taryba.

Tvarkymo tarnybos darbai matomi visiems
Su savais iššūkiais susiduria ir Birštono miesto tvarkymo tarnyba. Kaip posėdžio metu sakė įstaigos direktorius Algirdas Kederys, nors pagrindiniai praėjusių metų uždaviniai įvykdyti, kai kurių darbų nepavyko atlikti ir dėl remontuojamų kelių, ir dėl pandemijos, ir įvairių kitų priežasčių. Nepaisant to, tvarkymo tarnybos darbas matomas kone kiekvienam kurorto gyventojui ir turistui, už kruopščiai, atsakingai sutvarkytas miesto erdves vadovui padėkojo ir savivaldybės merė N. Dirginčienė. Žiūrėdamas į ateitį, įstaigos vadovas atkreipė dėmesį, jog jam taip pat nerimą kelia kylančios energetikos kainos. Be to, A. Kederio teigimu, didelė bėda – pasenusi technika, tarnybai sukėlusi nemažai iššūkių ir praėjusią žiemą.

Pagalba karo pabėgėliams
Birštono savivaldybė ir toliau teikia pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, kurių, balandžio 21 d. duomenimis, Birštono savivaldybėje gyveno beveik 80. Taryba pritarė sprendimui nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms, turintiems Migracijos departamento išduotą leidimą humanitariniu pagrindu laikinai gyventi Lietuvoje, neatlygintinai gauti Birštono bibliotekos paslaugas. Posėdžio metu taip pat nustatyta Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Birštono kurorto viešąja infrastruktūra 100 procentų lengvata vietinės rinkliavos mokėtojams už užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir apsigyvenusiems Birštone, suteiktas nakvynės paslaugas.

Tikslas – pritraukti jaunus specialistus
Tarybos posėdyje išklausytas BC „Spiečiaus“ metinės veiklos Birštone informacinis pranešimas. Šiuo metu „Spiečiaus“ veiklą Birštone administruoja Kauno mokslo ir technologijų parkas (MTP), telkiantis inovacijom atvirą bendruomenę. Kauno MTP direktoriaus Pauliaus Nezabitausko teigimu, Birštonas daro pažangą, pritraukiant jaunus žmones ir verslus, todėl pagrindinis „Spiečiaus“ administratoriaus tikslas – auginti įmones Birštone, pritraukti jaunus išmaniųjų technologijų specialistus.

Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Savivalda. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *