Ne demokratijos grimasa, o vertybė

Vilniaus Apygardos teisme (VAT) nagrinėta vadinamoji „politinės korupcijos“ byla sugebėjo viešojoje aktualijų erdvėje stumtelėti į šalutinį planą net įvykius Ukrainoje. Tiksliau – VAT trijų teisėjų kolegijos paskelbtas sprendimas išteisinti visus kaltinamuosius. 
Priminsiu, kad 2016 m. gegužę tuometis Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų Vilniaus centre pabendravęs su koncerno „MG Baltic“ atstovais, o jo automobilio bagažinėje (arba namuose) buvo atrasta pakuotė nuo alkoholinio gėrimo, pilna pinigų banknotų už bendrą 250 tūkst. eurų sumą.
Teisėsauga šią istoriją iškart pateikė viešai. Be p. Masiulio, tuojau pat buvo sulaikytas tuometis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis (teisme jo darbinės sąsajos buvo neigiamos, tačiau faktiškai yra žinoma, kad p. Kurlianskis „MG Baltic“ vardu kuravo jo valdomus žiniasklaidos aktyvus – 2003–2004 m. žinių agentūrą ELTA, 2006–2017 m. interneto portalą „alfa.lt“). Istorija virto „politinės korupcijos“ byla, kurioje prokuratūra pateikė kaltinimus korupcija ir prekyba poveikiu ne tik minėtiems veikėjams, bet ir Liberalų Sąjūdžiui, šios partijos atstovams – Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui bei buvusiam Darbo partijos funkcionieriui Vytautui Gapšiui.
Tos bylos kaltinimų bendresnė prasmė: „MG Baltic“ esą šėrė politikus irgi partijas pinigais bei lengvesne prieiga prie koncerno valdomos televizijos LNK eterio, o už tai ragino politikus, Seimui diskutuojant dėl įvairių įstatymų, priimti koncernui palankius sprendimus.
Bylos tyrimas ir nagrinėjimas visu garsu vyko 2016–2022 m. Pasirodė, kad pagrindinius jos veikėjus, vėliau tapusius kaltinamaisiais, teisėsauga sekė iki 2016 m. jau kurį laiką. Teisme kaltinimą palaikė vienas garsiausių šalies prokurorų – Vilniaus Apygardos vadovas Justas Laucius.
Ir dabar  štai, galima sakyti, visiškas fiasco. Ta proga greičiausiai reiktų atkreipti dėmesį į kelis svarbius visos šios istorijos aspektus.
Pirma. Baudžiamąjį tyrimą pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) – vėl galingai susimovė. Ir dėl to joks teismas nėra niekuo kaltas. Jeigu STT pareigūnai beigi vadovai daugiau dėmesio skiria savo veiklai populiarinti, o ne akylai, pagal procedūrą surinkti įkalčius bei daiktinius įrodymus, tokia yra jų viešojo populiarumo kaina.
Nebe pirmą kartą STT spaudos konferencijose pradėtos bylos pavirsta sukiužusiais oro balionais. Jeigu taip yra su garsiausiais nacionaliniu lygiu tyrimais, galime tik įsivaizduoti, kas vyksta šalies periferijoje, kurioje ir kritinio mąstymo, ir visuomenės kontrolės yra nepalyginamai mažiau nei Vilniuje. Šia proga verta prisiminti neseniai sukiužusias bylas prieš Verslo struktūros lyderį Andrių Romanovskį ir vieną Panevėžio konservatorių lyderių – Vitą Matuzą. Arba garsiai prieš Šakių rajono merą  Juozą Bertašių pradėtą ir faktiškai šnipštu pasibaigusį STT tyrimą. Ponas Bertašius pernai rudenį mirė ir, ko gero, bendravimas su šia institucija tardymo izoliatoriuje jam sveikatos nepridėjo.
Antra vertus, šią bylą nagrinėję teisėjai manding yra verti didžiulės pagarbos, kad vertino pateiktus faktus pagal įstatymo raidę, o ne susiformavusią didumos visuomenės nuotaiką. Nes teismo sprendimas yra ne grimasa, o demokratijos vertybė.
Ir trečia: kada mūsų prokurorai išmoks ir išdrįs paskui rusų karo laivą ta pačia kryptimi pasiųsti STT „piarščikas“, pamatę tokios kokybės tyrimus. Juk prokuroro misija – ne tik kulniuoti į teismus su bylos medžiaga, bet ir nutraukti tyrimus, kurie jų akimis turėtų būti akivaizdžiai neperspektyvūs?

Rytas Staselis