Į pavasarinį darbymetį – su nerimu širdyse

Vis aukščiau kylanti saulė skubina žemdirbius į laukus, tačiau ir tarp prasidėjusių pavasarinių darbų dalis Prienų rajono ūkininkų sąjungos narių rado laiko susiburti draugėn, įvertinti praeito laikotarpio darbus ir pasitarti, kaip reikės įveikti šių metų iššūkius, kurie susiję su kylančiomis energetinių išteklių kainomis, gresiančia maisto krize bei žaliojo kurso reikalavimais.
Balandžio 11 dieną Prienų kultūros ir laisvalaikio centre pakartotinai sukviestame Prienų rajono ūkininkų sąjungos narių visuotiniame susirinkime buvo išklausyta jos pirmininko Martyno Butkevičiaus ataskaita už 2021 metų veiklą, revizoriaus išvada dėl finansinės veiklos, abiems ataskaitoms visuotinai pritarta, taip pat diskutuota žemdirbiams aktualiais klausimais.

Veikla nenutrūko ir pandemijos metu

Prienų r. ŪS pirmininko pavaduotojas O.Drūlia, pirmininkas M.Butkevičius ir Lietuvos ŪS pirmininkas R.Juknevičius.

Ilgamečio Prienų r. ūkininkų sąjungos (ŪS) pirmininko M.Butkevičiaus teigimu, pastarieji dveji metai dėl visą pasaulį sukausčiusios koronaviruso pandemijos sąjungai nebuvo lengvi, pristabdė daugelį veiklų, renginių, susitikimų, tradicinių išvykų, apribojo bendravimą, liko nesurengtas ir tradicinis „Metų ūkio“ konkursas“. Per ataskaitinius metus įvyko visuotinis ŪS narių susirinkimas, 13 Tarybos posėdžių, kuriuose svarstyti klausimai, susiję su situacija žemės ūkyje, būsimo finansinio laikotarpio įsipareigojimais Europos Sąjungai, reaguota į žemdirbių bendruomenės nesutarimus su žemės ūkio ministru. Dalyvauta Lietuvos ŪS prezidiumo išplėstiniuose posėdžiuose.
Buvo skatinamos įvairios iniciatyvos, dalyvaujama akcijose. Bendradarbiaujant su Prienų r. policijos komisariatu, aptartos viešojo saugumo ir ūkininkų turto apsaugos problemos kaimiškose teritorijose ir galimos prevencinės priemonės. Viešinta ir pristatyta valstybinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ sistema. Kadangi susirinkimai vyko daugiausia nuotoliniu būdu, žemdirbiams aktuali informacija buvo skleidžiama per žemės ūkio specialistus, dirbančius seniūnijose, bei rajono spaudoje.

Ūkiai stambėja, traukiasi pieno sektorius
Prienų r. ūkininkų sąjungos pirmininkas apžvelgė ir situaciją rajono žemės ūkyje. Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus surinktais duomenimis, 2021 metais Ūkininkų registre buvo įregistruotas 1591 ūkis, iš jų naujai – 98. Lyginant su 2020 metų duomenimis, matyti, kad 18 ūkių buvo išregistruoti ūkininkams prašant arba savininkams mirus, ūkiai stambėja, steigiami kartu su partneriais.
Ūkininkai valdo per 15 391 ha žemės, įregistruotas plotas padidėjo daugiau nei 516 ha. Iš viso rajone registruotos 3663 valdos, palyginti su 2020 m., bendras skaičius sumažėjo 317-ka valdų.
2022 m. sausio 1 d. rajone buvo 869 gyvulių laikytojai, per praėjusius metus jų skaičius sumažėjo 83 -imis. Jie laikė 11 901 galviją. 647 ūkininkai laiko 3859 karves, per metus iš pieno gamybos pasitraukė net 101 laikytojas, karvių skaičius sumažėjo 360 vienetų.
Pernai rajono ūkiuose vyravo žieminių kviečių plotai (apsėta per 15 165 ha), daugiau auginta avižų, vasarinių kviečių, kvietrugių ir kukurūzų. Didėjo vasariniais rapsais, vasariniais ir žieminiais miežiais, pupomis, žirniais apsėti plotai. Sumažėjo auginamų bulvių, žieminių kvietrugių, rugių, pievų ir ganyklų plotai.

Vienas lauke ne karys

Prienų r. ŪS nariai ir svečiai rado laiko aptarti žembirbiams rūpimus klausimus.

Pasak M.Butkevičiaus, ataskaitiniu laikotarpiu Ūkininkų sąjunga vienijo 145 narius ir tris garbės narius. Tiesa, ne visi jų buvo aktyvūs, domėjosi sąjungos reikalais, todėl šeši nariai buvo pašalinti, vienas – pačiam prašant, penki – dėl ilgiau nei dvejus metus nemokamo nario mokesčio. Prisijungus naujų narių, ŪS gretos nemąžta, tačiau ir šiemet per mėnesį nuo visuotinio susirinkimo kai kuriuos narius, nesusimokėjusius mokesčio, teks išbraukti iš sąjungos sąrašų. Tam pritarė dauguma susirinkimo dalyvių.
Kodėl verta būti Ūkininkų sąjungos nariu? Apie tai susirinkimo metu nemažai diskutuota. Kaip pažymėjo Prienų r. ŪS tarybos narys Ovidijus Drūlia, narystė – tai ne tik papildomi balai, lengvatos, bet ir pareiga. Kiekvienas, įstojęs į Ūkininkų sąjungą, įsipareigoja bent jau simboliškai paremti jos veiklą, kurios vienas iš svarbiausių tikslų – tinkamai atstovauti visai ūkininkų bendruomenei aukščiausiose valdžios institucijose. Ūkininkų nuomonė turi būti girdima, ypač šiuo nelengvu laikmečiu, kai nuolat keičiasi teisės aktai, kai svarbu susiderėti dėl būsimo finansinio laikotarpio įsipareigojimų Europos Sąjungai, kai dėl karo Ukrainoje iškilo naujų iššūkių apsirūpinimo maistu grandinėje.
Vien tikėjimu ir laukimu problemų neišspręsi, todėl, anot susirinkime dalyvavusio LR Seimo nario Andriaus Kupčinsko padėjėjo Jovydo Juocevičiaus, esant tokioms aplinkybėms, kaip niekad svarbu ūkininkams burtis į asocijuotas struktūras, kurių balsas yra stipresnis nei esančiųjų pavieniui. „Vienas lauke ne karys,“ – priminė seną tiesą jis.

Kas svarbiau: žaliasis kursas ar apsirūpinimas maistu?
Susitikti su Prienų rajono ūkininkais atvykęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, kalbėdamas apie žaliąjį kursą, kurio link einama, akcentavo, kas keičiasi dabartinėje situacijoje. Pasak jo, turi išlikti gamyba, nes kaimas gyvas tol, kol yra gyvas žemės ūkis kaip verslas.
„Jeigu žemės ūkis liks antroje vietoje po aplinkosaugos, akivaizdu, kad kaimas sunyks, nebus toks gražus, nes ir aplinkosauginiams planams įgyvendinti reikia lėšų, kurias uždirba tie patys žmonės, kurie gamina,“ – sakė R.Juknevičius.
Anot jo, tęsiasi diskusijos dėl kaimo plėtros, bet jos įgauna kitą kontekstą. Europos Komisija paskutiniame savo komunikate aiškiai įvardino tai, kad ES įsipareigojusi Jungtinių Tautų Organizacijai prisidėti prie bado pasaulyje mažinimo.
„Akivaizdu, kad dėl karo Ukrainoje bado ir aprūpinimo maistu problema dar labiau pagilės, ir tai keičia ligšiolinę politiką. ES palyginti greitai sureagavo ir įvardino grėsmes. Tačiau liūdina tai, kad, einant antram mėnesiui, Lietuvos žemės ūkio politikoje radikalių pokyčių, be kalbų, nematyti, nors ir iškeltas strateginis tikslas Lietuvai apsirūpinti maistu,“ – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas. Jo teigimu, neatsakinga politika ir delsimas imtis priemonių, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius stabilizuotųsi, gali turėti lemiamų pasekmių ir patiems žemdirbiams, ir jų produkcijos vartotojams.
R.Juknevičius pažymėjo, kad Lietuvos ūkininkai niekuomet iki šiol nėra susidūrę su tokiu staigiu kainų šuoliu: nuo praėjusiųjų metų trąšos pabrango šešis kartus, kuras – tris kartus, o būsimo derliaus kaina siūloma tik apie 60 proc. didesnė.
„Didelės kainų „žirklės“ reiškia, kad produkcijos savikaina gali būti aukštesnė, negu pardavimo kaina. Su tuo susidurs ir augalininkystės, ir gyvulininkystės sektoriai. Kiaulių augintojai jau senokai skelbia, kad parduodami už gyvo svorio kilogramą jie gauna 60 centų mažiau. Klostosi nepavydėtina situacija, kurioje silpnesni ūkiai gali neišgyventi, kasmet jų sumažėja apie 3 tūkst.,“– atkreipė dėmesį R.Juknevičius. Pasak jo, su tokia pat rizika susidurs ir dideli ūkiai, kuriems sunkmečiu pasiskolinti pinigų ar atidėti mokėjimus už trąšas bus sudėtinga dėl besikeičiančios politikos.
Jo žiniomis, dėl šių priežasčių, netgi Žemės ūkio ministerijai pakeitus žaliojo kurso taisykles ir leidus apsėti žaliuosius pūdymus, žemdirbiai nesvarsto to daryti.

Prienų r. ŪS nariai vienbalsiai pritarė pirmininko ataskaitai už 2021 m. veiklą.

„Logiška būtų šiuo periodu sėti ir užauginti kuo daugiau, kad Lietuvoje maisto pakaktų, ir nebūtų įvežama brangiau, bet susikalbėjimo trūksta… Mano supratimu, ūkininkams, kurie renkasi kitą strategiją – bandyti užauginti daugiau ir kaip nors padengti savikainą – belieka mažinti sąnaudas, taupyti trąšų ir kt. sąskaita,“– R.Juknevičius ūkininkams gerų naujienų neturėjo. Jo nuomone, kol neatšaukti nei „pelkininkystės“, nei „nendrinukių apsaugos“ projektai, užsibrėžtas žaliasis kursas lieka toks, koks buvęs.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis kalbėjo Lietuvos ūkininkams aktualiais išmokų suvienodinimo, pagalbos įrankių bei įvairių veiklos apribojimų klausimais. Šiandien, pasak jo, ne vienas žemės ūkio sektorius atsidūręs ties išlikimo riba, apie pasitraukimą iš pieno gamybos svarsto net ir technologiškai pažangūs ūkiai. Pasinaudoti ES parama gali ne visi ūkiai, pirmiausia, dėl sukurtų daugybės taisyklių.
Pavardinęs pagrindinius skaudulius, J.Vilionis pažymėjo, kad viena iš didžiausių problemų – žemdirbių abuojumas, neaktyvumas. „Reikia pakovoti patiems už save, nelaukti, kol kitas tai padarys. Patikėkit, neveiklumas rudenį atsisuks prieš mus pačius“, – perspėjo J.Vilionis, daug laiko skiriantis visuomeninei veiklai ir žemdirbių atstovavimui.
Kalbėdamas apie žemės ūkio ateitį geoekonominės krizės akivaizdoje, J.Vilionis neturėjo daug vilčių, anot jo, apsirūpinimas maistu turėtų tapti ne popieriniu o realiu siekiu.

Aptarti kiti krašto ūkininkams aktualūs klausimai
Susirinkime įvardintas „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki Jiesios vystymo planas skaudžiai palies Veiverių krašto ūkininkus ir gyventojus. Veiverių seniūnijos gyventojai dėl numatomos tiesti vėžės sprendinių su pagalbos prašymu kreipėsi ir į Seimo narius, ir į kitas instancijas, nes pagal numatytus planus nemaži plotai dirbamos žemės bus paimti valstybės reikmėms, teks nukelti ir keliasdešimt sodybų.
Prienų rajono savivaldybės tarybos Kaimo ir bendruomenių komiteto pirmininkės, mero pavaduotojos Loretos Jakinevičienės teigimu, Savivaldybė, atsižvelgdama į vietos bendruomenių, gyventojų pastabas, raštu kreipėsi į projekto vykdytojus, kuriame surašė savo pastabas ir įžvalgas dėl koreguotinų plano sprendinių.
Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus patarėjas, einantis vedėjo pareigas Deimantas Tarulis patikino, kad informacija apie planuojamą tiesti „Rail Baltica“ vėžę skyrių pasiekė iš ūkininkų, oficialaus pranešimo jis nėra gavęs. Jo asmeniniu vertinimu, vietos gyventojams iš dviejų blogybių galbūt būtų palankesnis ketinimas vėžę tiesti arčiau esančios. Pasak jo, ūkininkų siūlymas, kad valstybė už geležinkelio statyboms paimtos žemės sklypus jiems kompensuotų natūra, galėtų būti svarstomas, tačiau surasti būdą, kaip tai padaryti teisiškai, yra Žemės ūkio ministerijos kompetencija.
D.Tarulis informavo, kad NŽT jau pradėjusi žemės, reikalingos kelio „Alytus–Prienai–Kaunas“ rekonstrukcijai, paėmimo procedūras, jos palies 151 privatų sklypą, Už valstybės poreikiams paimamą žemę bus kompensuojama valstybės nustatyta tvarka pagal individualų vertinimą.
NŽT atstovas taip atsiprašė tų žemės savininkų, kuriems reikiamų dokumentų tvarkymas bei išdavimas Prienų ir Birštono skyriuje užtruko. D.Tarulio teigimu, situacija skyriuje sudėtinga: specialistai vos spėja susidoroti su dideliu krūviu, kuris susidarė dėl darbuotojų kaitos (nuo gegužės pradžios skyriuje trūks penkių specialistų), darbas skyriuje yra nepatrauklus ir dėl didelių darbo apimčių, ir dėl nekonkurencingų atlyginimų.

Bendradarbiaujant galima išspręsti daugelį problemų
L.Jakinevičienė pakvietė Prienų r. ŪS glaudžiau bendradarbiauti su Savivaldybės tarybos Bendruomenių ir kaimo reikalų komitetu, teikti pasiūlymus ir kartu spręsti aktualius klausimus.
Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė priminė ūkininkams apie galimybę dėl paramos kreiptis į Prienų rajono savivaldybę, kuri įsteigusi Kaimo rėmimo programą. Nors šiemet joje numatyti 50 tūkst. eurų nėra dideli pinigai, bet, anot A.Tamošiūnienės, pagalba iš šalies tikrai pravers tiems, kurie turi įsipareigojimų bei paskolų.
A.Tamošiūnienė padėkojo rajono ūkininkams už pateiktus pasiūlymus, už tai, kad jie itin sunkiu metu atsiliepė į pagalbos prašymą padėti ukrainiečiams ir surinko dyzelino. Ji informavo, kad tarp karo pabėgėlių, apsigyvenusių Prienų rajone, yra Ukrainos moterų, kurios pareiškė norą padirbėti pas vietos ūkininkus.
Prienų kredito unijos „Prienų taupa“ vadovas Rimantas Slavinskas ūkininkams priminė, kad vietinė kredito unija visuomet pasirengusi jiems pagelbėti: „Kredito unijos kreditavimo sritis yra žemės ūkis. Mes niekuomet neatimsim skėčio, kai pradės lyti. Nugalėkit savo inerciją ir atvykit pas mus, juk „Prienų taupa“ yra lygiai toks pats bankas, pasižymintis paslaugų prieinamumu ir aptarnavimo kokybe. Lietuviškame banke, kurio pajininkais dauguma esate, visuomet esate laukiami, iš anksto registruotis nereikia, turime visas galimybes jus sklandžiai aptarnauti, dalyvaujame įvairiose programose.“
Aktualios informacijos pateikė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento Prienų skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Gediminas Banys. Jis pasidžiaugė, kad, prasidėjus pavasarinei paukščių migracijai, Prienų rajoną aplenkė paukščių platinamos ligos, nebuvo nustatyta ir kiaulių maro židinių. Jo teigimu, šią savaitę iš lėktuvų buvo pradėti mėtyti jaukai su vakcina laukiniams gyvūnams nuo pasiutligės. Savo valdose radus vakcinų, jis rekomendavo neimti jų plikomis rankomis, o sunaikinti arba pranešti veterinarijos darbuotojams.
Taip pat G.Banys priminė, kad šiais metais dalyje ūkių pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros sąrašus apsilankys veterinarijos darbuotojai, kurie tikrins, kaip laikomasi reikalavimų.
Į susirinkimą atvyko šiek tiek dėl didelio užimtumo pavėlavęs ir pagrindinėse žemdirbių diskusijose nedalyvavęs LR Seimo narys Andrius Kupčinskas. Norėjęs auditoriją supažindinti su LR Seimo Ekonomikos komiteto, kuriame dirba, kuruojamų sektorių problemomis, nepelnytai iš kai kurių ūkininkų sulaukė kritikos. Jiems pareiškus, kad žemdirbiams neaktualios, pavyzdžiui, turizmo sektoriaus, aktualijos, Seimo narys pasisiūlė tarpininkauti pasikviečiant į Prienus diskusijoms su žemdirbiais asmenis, atsakingus už žemės ūkio politikos formavimą.
Prienų r. ŪS pirmininko M.Butkevičiaus teigimu, susitikimas su žemės ūkio ministru, Seimo kaimo reikalų komiteto nariais, visuomeninių žemdirbių organizacijų atstovais buvo planuotas, tačiau dėl įtemptos tarptautinės padėties kuriam laikui atidėtas.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *