„Rail Baltica“: vieniems – tai amžiaus projektas, kitiems – priminimas apie trėmimus į Sibirą…

Veiverių krašto žmonės tikrai ne naivuoliai. Jie supranta, kad oficialiuose dokumentuose didžiausiu Baltijos regiono infrastruktūros projektu per pastaruosius 100 metų vadinamas naujos geležinkelio vėžės tiesimas yra valstybinės reikšmės sprendimas ir kad bet kuriuo atveju jis bus vykdomas. Tik nemažai daliai seniūnijos gyventojų sunku, o gal ir visai neįmanoma suprasti, kaip vyksta pasirengimas šio grandiozinio modernios greitojo „Rail Baltica“ geležinkelio jungties statybos darbams ir apskritai – kas laukia vietos žmonių. Ypač Mauručių gyventojų. Jie ilgai buvo palikti nežinioje, kol staiga šiemet balandžio 1-osios pavakare Veiverių seniūnijos salėje vykusio susirinkimo metu ten dalyvavusieji išgirdo, kad po dešimties dienų jau vyks viešas būsimo projekto pristatymas, o turintieji pasiūlymų ar pageidavimų juos turi įkelti į sistemą iki pristatymo dienos. Mat, pats susirinkimas vyks nuotoliniu būdu ir apribotas laiko.
Žmones papiktino primesta skubos tvarka ir atsisakymas tokią svarbią problemą aptarti „gyvai“, t.y. susitikus su vietos gyventojais. Kita vertus, jiems kilo ir klausimas, kaip įmanoma per tokį trumpą laiką įsigilinti į pateiktą projekto medžiagą, supažindinti gyventojus ir pateikti pasiūlymus.
Juo labiau, kad Veiverių krašto žmonės jau turi karčios patirties, kas gali nutikti, kai nesuprasdamas, neįsigilinęs paskubomis pasirašai tau pakištus „sutikimus“. Veiveriškiai akivaizdžiai jaučia ir mato anksčiau tiestos geležinkelio vėžės ir VIA Baltica magistralės statybos darbų pasekmes.
Tiesa, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad projekto rengėjų atstovai vis dėlto lankėsi Prienų žemėje, kovo 17-ąją projektą pristatė Prienų rajono savivaldybėje, bet su gyventojais nepanoro susitikti. Kodėl? Kai kuriems žmonėms, ko gero, liko mįslė, bet jie ją palieka istorijai. Šiandien jiems labiau rūpi ateitis ir kas jų laukia.
Bendruomenės tarybos nariai patys susirado informacinėje sistemoje kovo 10 d. įkeltą projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo planą ir poveikio aplinkai vertinimą išanalizavo ir savo jėgomis pristatė vietos žmonėms.
Sekmadienį, balandžio 3-iąją, bendruomenės „Mauručia“ vykusiame susirinkime buvo aptarti du linijos plėtros variantai: alternatyva 3A ir alternatyva 6A. Pirmoji, t.y. 3A alternatyva, Mauručių gyventojams – nepriimtina. Savo argumentus, kodėl jie prieštarauja šiai alternatyvai, bendruomenė „suklojo“ į raštą, kurį suspėjo pasirašyti per 70 gyventojų. Parašais patvirtintas kreipimasis iškeliavo projekto rengėjams į Susisiekimo ir Aplinkos apsaugos ministerijas, Prienų rajono savivaldybę. Jis pasiekė ir „Gyvenimą“.
Tai liudija, kad Mauručių gyventojai šį kartą nelinkę būti stebėtojais, kai sprendžiami jiems labai svarbūs klausimai. Tą jų bendruomenės pirmininkė Judita Simanavičienė ir pirmininkės pavaduotojas Armandas Lapinskas patvirtino ir praėjusį trečiadienį susitikimo su savivaldybės vadovais metu. Savų pastabų turėjo ir susitikime dalyvavę ūkininkų atstovai, Juodbūdyje besikuriantys žmonės.
Diskusijos būta konstruktyvios, nes kalbėjusieji išsakė konkrečias pastabas, teikė konkrečius pasiūlymus. Tik ne visi liko tikri, kad buvo išgirsti iki galo. Mauručių bendruomenės delegatai sako taip ir nesupratę, ar savivaldybė palaikys jų poziciją dėl 3A alternatyvos, kuriai, beje, nepritarė ir Kazlų Rūdos gyventojai.
Ketvirtadienio pasitarime buvo tik susitarta, kad bus teikiama pastaba dėl projektuose naudojamų senų (2017 m.) duomenų žemėlapiuose, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Taip pat bus siūloma alternatyvoje 3A numatyti papildomą viaduką ties Bielevičių gatve, koreguoti laukinių gyvūnų perėjos vietą, abiejose alternatyvose nurodyti aiškias sugadintos infrastruktūros atstatymo ar naujos sukūrimo gaires, koreguoti apsauginių sienelių ilgius ir numatyti aiškų kompensacijų gyventojams mechanizmą. Dar kartą bus prašoma, kad būtų suorganizuotas papildomas „gyvas“ susitikimas su projektuotojais ir gyventojais, kurio, pasak savivaldybės vadovų, projekto rengėjai iki šiol labai vengia.
Kodėl? Ar dėl to, kad „greituoju būdu“ būtų galima „nušluoti“ kelias kartas menančias ir naujai statomas sodybas, verslo įmones, ūkių pastatus, pasiūlant alternatyvą, pavyzdžiui, keltis į N. Akmenės ar kokį tolimą rajoną? O gal dėl to, kad išgirsti žmones, tartis su jais ir priimti teisingiausius sprendimus dabar tapo tiesiog nepriimtina? Kai su tuo susiduri, tada ir randi sau atsakymą, kodėl Veiverių krašto senbuviai, dar menantys, arba jų vaikai iš pasakojimų žinantys apie iš Mauručių geležinkelio stoties į Sibirą riedėjusius vagonus su tremtiniais, amžiaus projektą lygina su liūdna praeitimi…
Ramutė Šimukauskaitė

Romos Sinkevičiūtės nuotraukos


Iš bendruomenės „Mauručia“ kreipimosi dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos

Kaimo gyventojai pasisako už alternatyvą 6A. Ši alternatyva turėtų mažiau neigiamos įtakos Mauručių kaimo gyventojams:
– Nereikia iškeldinti daugiau kaip 25 šeimų iš nuosavų namų;
– Išvengiama taršos ir triukšmo poveikio, vibracijos pasekmių viso kaimo gyventojų sveikatai;
– Negriaunama infrastruktūra (namai, istorinis stoties pastatas, parduotuvė, paminklas tremtiniams, nesugadinami šaligatviai, gatvės, gyventojų privačių valdų teritorijos statybų metu);
– Išvengiama galimų traukinių avarijų poveikio (gaisrai, nuodingi garai, aplinkos užterštumas ir pan.) šalia gyvenantiems;
– Nepanaikinama geležinkelio stotis – gyventojams (kuriems yra pagrindinė susisiekimo priemonė) neužkertama pagrindinė susisiekimo priemonė traukiniais su Jūre, Kazlų Rūda, Kalvarija, Marijampole, Kybartais, Kaunu (vertinime paminėta, kad perspektyvoje bus tik svarstoma galimybė „pajungti“ Mauručių, Jūrės ir Kalvarijos stotis prie regioninių stočių“, bet ar tai įvyks realiai, nėra numatyta);
– Nenuvertėja turtas – dėl sveikatai pavojingos infrastruktūros sukūrimo, dėl susisiekimo galimybės apribojimo, dėl vibracijos pasekmių pastatams.
Kaimo gyventojai, svarstydami alternatyvą 3A, jai prieštaravo, nes:
– Yra numatyta paimti visuomenės poreikiams pastatus, sklypus ar jų dalį, esančius apsaugos zonoje, bet nėra numatytas mechanizmas, kaip gyventojams bus kompensuojamas iškeldinimas, kur ir kokiomis sąlygomis jie bus iškeldinami, kaip bus kompensuojamas sklypų paėmimas ar perkėlimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nemaža dalis gyventojų yra senyvo amžiaus asmenys, kuriems iškeldinimas į kitą vietovę turėtų įtakos socialinės adaptacijos problemoms, psichologinei, psichinei būsenai. Kita dalis gyventojų jau yra įsirengę pilnai gerbūvį, prisitaikę prie gyvenamosios aplinkos, turi vietoje darbus bei leidžia vaikus į seniūnijose esančius darželius ir mokyklas. Dar kita dalis yra tie, kurie naujai kuriasi, turi finansinių įsipareigojimų ir pan. Naikinant gyvenamą infrastruktūrą, daug kaimo gyventojų bus priversti išvykti iš kaimo ir seniūnijos, todėl gyventojai reikalautų būti neiškeldinti į kitus regionus, 3A alternatyvos atveju, valstybei sukuriant jiems naują gyvenamąją infrastruktūrą (gyvenamieji būstai, suformuotos gatvės, komunikacijos ir kt.) Mauručių kaime ar šalia jo;
– Panaikinus geležinkelio stotį, nėra numatyta, kaip atitinkamai bus pagerinama susisiekimo infrastruktūra – viešasis transportas, pėsčiųjų-dviračių takai, naikinant susisiekimą geležinkeliu, prieštaraujant ES ir Valstybės prioritetams, kurti saugų, visuomenės lūkesčius tenkinantį susisiekimą, atsakingą regionų plėtrą, žalią ekonomiką ar piliečiams artimesnę Lietuvą, skatinama net ir trumpuose atstumuose naudoti taršesnes transporto priemones, kadangi dviračių ir pėsčiųjų takų su aplinkinėmis vietovėmis nėra, bei bloginama žmonių socialinė gerovė ir sveikata;
– Kuriant ar plėtojant naują geležinkelio infrastruktūrą, privalo būti išlaikytos ir tam tikros zonos – pavojingoji, apsaugos ir želdinių zonos – kurių ribos planuojamoje geležinkelio plėtros teritorijoje Mauručiuose pagal 3A alternatyvą niekaip negalėtų būti tinkamai formuojamos bent minimaliais atstumais ir pateiktame vertinime nėra net aprašytos. Įvertinus apsauginių zonų reikalingus pločius, akivaizdžiai matyti, kad problema palies dar daugiau gyventojų tankiai apgyvendintoje teritorijoje, palei geležinkelį – nebus išlaikomi saugūs atstumai iki gyvenamųjų sklypų ar pastatų;
– Kyla klausimas dėl geležinkelio plėtrai reikalingos elektrifikavimo infrastruktūros, triukšmo, vibracijų ir kitų veikiančių faktorių poveikio gyventojams ir jų saugumui bei sveikatai. Kiek padidės poveikis nuo esamos situacijos ir kokiomis priemonėmis bus mažinami poveikiai;
– Pasigesta aiškios informacijos, kokią įtaką gyventojams ir esamai kaimo infrastruktūrai turėtų statybos darbai ir kaip po jų būtų atstatoma pažeista ar sugadinta esama kaimo infrastruktūra (šaligatviai, gatvės, keliukai, pievos ir kt.);
– Alternatyvos 3A analizėje yra numatyti minimalūs reikalingi atstumai/pločiai naujai geležinkelio vėžei, tačiau nėra maksimalių atstumų/pločių bei apsaugos zonų atstumų/pločių;
– Nėra paminėta, ar pėsčiųjų perėjos bus pritaikytos neįgaliesiems ir dviračiams;
– Pastebėta, kad projekte žemėlapiai yra seni, ko gero, 2017 metų, nes dabar situacija su naujai pastatytais pastatais, kurie patenka į projektuojamą zoną, yra kita. Tai reiškia, iškeldinimas ar gyvenimo kokybės pabloginimas liečia dar daugiau šeimų. Šeimos yra paėmusios bankų paskolas būsto statybai ir remontui, su visais įsipareigojimais ir netesybų pasekmėmis;
– Dėl pavojingų gyvenimui ir sveikatai sąlygų nuvertėja gyventojų turtas.

Rubrikoje Aktualijos. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *